Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. (A. P.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016-06-29 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-06-29 15.30 val. prekybos centre „Akropolis“ esančioje parduotuvėje „New Yorker“, adresu Taikos pr. 61, Klaipėda, prekybos salėje iš vyriškų rūbų skyriaus paėmęs 2 vnt. vyriškų marškinėlių, 12,95 Eur vertės, ir 1 vnt. vyriškų marškinėlių, 9,95 Eur vertės, praėjo pro atsiskaitymo kasas nesusimokėjęs ir šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Popovas skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už smulkaus svetimo turto pagrobimą. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, A. P. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl asmens, sulaikyto už svetimo turto pagrobimą, UAB „New Yorker“ pareiškimais, apsaugos darbuotojo paaiškinimu, poėmio aktu. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutarime papildomai minimas A. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, jog suklydo ir gailisi dėl padaryto pažeidimo. Tačiau byloje tokio paaiškinimo nėra, o iš bylos medžiagos nematyti, kad A. P. būtų prisipažinęs, jog padarė smulkaus svetimo turto pagrobimą ir dėl to gailėtųsi. Vis tik, net ir nesant aptariamo paaiškinimo, pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, padarė teisingą išvadą, jog A. P. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties požymius, tuo labiau jog ir apeliaciniame skunde ši pažeidimo kvalifikacija neginčijama.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-18-2014, 2AT-19-2014). Būtent pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-99-895/2015). Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes: įvykdytas tyčinis teisės pažeidimas nuosavybei, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį A. P. jau buvo paskirta administracinė nuobauda). Taip pat labai svarbu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi net keliolika galiojančių nuobaudų, dalis nuobaudų paskirtos už pažeidimus nuosavybei, paskirtų baudų nemoka. Pareiškėjui teismo nutarimais ir anksčiau jau buvo paskirtas administracinis areštas: pagal 2016-06-29 Administracinių teisės pažeidimų registro duomenis (b. l. 11–24), tris kartus buvo paskirtas penkiolikos, vieną kartą dešimties, du kartus dvidešimties ir vieną kartą trisdešimties parų administracinis areštas. Taip pat A. P. penkiolika kartų buvo paskirta bauda, tačiau visais atvejais informacijos apie jos sumokėjimą nėra. Šie duomenys suteikia objektyvų pagrindą manyti, kad nagrinėjamas pažeidimas nėra atsitiktinis A. P. gyvenime, o yra dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. Todėl manytina, kad šiuo atveju paskirta griežčiausia nuobauda neperžengiant ATPK 50 straipsnio sankcijos ribų – 30 parų administracinis areštas – yra proporcinga padarytam pažeidimui ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus (ATPK 20 straipsnis), nes kol kas taikytos nuobaudos to užtikrinti negalėjo. Taip pat, atsižvelgiant į ATPK 337 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad „jeigu asmuo pažeidžia rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) jam nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, šią tvarką teismas (teisėjas) savo sprendimu gali pakeisti įprastine administracinio arešto atlikimo tvarka“, darytina išvada, jog su prašymu dėl paskyrimo atlikti administracinį areštą poilsio dienomis pareiškėjas turi kreiptis į apylinkės, o ne į apygardos teismą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog yra ligotas žmogus ir areštinėje nesulaukia tinkamo gydymo. Policijos komisariatų areštinių veiklos nuostatų 80 punkte yra nurodyta, jog asmenims, laikomiems areštinėje, turi būti užtikrintas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims. O areštinės medicinos bendruomenės slaugytojui tenka pareiga rūpintis medikamentų papildymu (81.6 punktas). Esant būtinybei, areštinės administracija kviečia sveikatos priežiūros įstaigų medicinos specialistus įvertinti areštinėje laikomo asmens sveikatos būklę ir suteikti jam pirmąją medicinos pagalbą. Jei areštinėje laikomam asmeniui areštinės sąlygomis negalima suteikti būtinosios medicinos pagalbos, šis asmuo turi būti nusiųstas į laisvės atėmimo vietos arba kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, užtikrinus jo apsaugą (83 punktas). Aptartas reguliavimas sudaro pagrindą tvirtinti, jog apelianto teiginiai, kad būdamas areštinėje jis nesulaukia tinkamo medicininio gydymo, yra nepagrįsti, kadangi Klaipėdos apskrities VPK areštinėje yra įsteigtas medicinos punktas, kurio darbuotojai teikia medicinines paslaugas ir išduoda reikiamus vaistus (Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-1157-342/2016). Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus areštinės personalo veiksmus netinkamai suteikus apeliantui medicininę pagalbą, remdamasis vien A. P. pareiškimais dėl būtinų vaistų neišdavimo bei netinkamos medicinos darbuotojų kvalifikacijos. Taip pat labai svarbu pažymėti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. nusiskundimai dėl sveikatos būklės ir negalėjimo atlikti arešto nuobaudą yra nepatvirtinti medicininiais dokumentais, gydytojų komisijos išvada ar kitais teisinę reikšmę turinčiais dokumentais, taigi yra nepagrįsti ir teismo vertinami kaip siekis išvengti administracinio arešto atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti teismo nutarimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. (A. P.) apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.