Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-31 · Civilinė byla Nr. 2A-467-459/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-31
Bylos Nr.
2A-467-459/2017
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-0098-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
R. L.
Atsakovas
V. M.
Trečiasis asmuo
UAB „IPF Digital Lietuva“
Civilinė byla Nr. 2A-467-459/2017(Proceso Nr. 2-42-3-0098-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei V. M., trečiajam asmeniui UAB „IPF Digital Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas R. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. M. 814,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove V. M. draugavo prieš 5 - 6 metus. Paskutiniu metu abu dirba BUAB (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 19 d. V. M. paprašė jo paimti paskolą ir paskolinti 500 Eur, nes jai prieš rugsėjo 1-ąją reikėjo apipirkti vaikus. Ji pati negalėjo paimti kredito, nes buvo ėmusi anksčiau, todėl kredito įstaiga kredito jai suteikti nebegalėjo. Šalys sutarė, kad ieškovas paims kreditą savo vardu, o atsakovė jį grąžins kredito įstaigai. Kadangi namie jis neturėjo nei kompiuterio, nei interneto, abu nuvyko pas ieškovo draugus Astą ir V. Š.. Tuomet Asta telefonu sudarė kredito sutartį su UAB „IPF Digital Lietuva“ ir paėmė 500 Eur kreditą ieškovo vardu. Vilmai kredito sutarties jis nerodė ir nedavė, tačiau sudarius sutartį internete rodė, kokio dydžio mėnesines įmokas reikės mokėti. Vilma paprašė ieškovo banko kortelės ir pasakė, jog pinigus nuo jo sąskaitos nusiims pati. Kadangi ieškovas atsakove pasitikėjo, davė jai kortelę. Kitą dieną atsakovė paėmė iš jo sąskaitos 500 Eur. Tačiau nuo to laiko atsakovė kredito įstaigai negrąžino nei vienos įmokos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-11-14 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog ieškovo 2015 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartis savaime neįrodo fakto, kad kreditas buvo paimtas atsakovės naudai bei to, jog šios lėšos buvo perduotos (paskolintos) atsakovei. Minėtas kreditas buvo pervestas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (kortelę), o lėšos iš sąskaitos buvo nuimtos bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojant mokėjimo kortele. Nors ieškovas tvirtino, jog davė savo banko kortelę atsakovei, kuri pasinaudodama minėta kortele išgrynino iš ieškovo sąskaitos 500 Eur, tačiau teismas vertino kaip neįrodytą tą faktą, jog būtent atsakovė iš ieškovo kortelės išgrynino pinigines lėšas. Liudytojai A. ir V. Š. nedalyvavo pinigų išgryninimo procese, todėl šios aplinkybės teisme patvirtinti negalėjo. Taigi ieškovui neįrodžius paskolos dalyko (pinigų) perdavimo atsakovei fakto, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta paskolos sutartis ir juos siejo paskolos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. paėmęs jai nežinomą pinigų sumą iš bankomato ieškovas jai davė 200 Eur, tačiau įsipareigojimo grąžinti tuos 200 Eur nebuvo. Taigi nebuvo ir esminės paskolos sutarties egzistavimo sąlygos, t. y. paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Teismas pažymėjo, kad įrodžius pinigų perdavimo faktą, tačiau neįrodžius esant susitarimą šią sumą grąžinti, tokie santykiai negali būti kvalifikuojami kaip paskolos santykiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Ieškovas nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalis siejo sugyventinių santykiai. Ieškovas pripažįsta, jog kurį laiko draugavo su atsakove, tačiau tarp jų nebuvo jokio susitarimo gyventi kartu, vesti bendrą finansinį ūkį, spręsti vienas kito finansines problemas. Būdamas geros širdies ir pasitikėdamas atsakove, ieškovas nusprendė jai padėti ir paėmė savo vardu jai kreditą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog iki kredito sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu šalys bendravo kaip sugyventiniai.Ieškovas nesutinka su liudytojų, kurie buvo apklausti jo iniciatyva, parodymų turiniu. Teigia, jog A. Š. ir V. Š. visiškai nieko nežinojo apie ieškovo gyvenimo būdą ir santykius su atsakove, todėl teikia parodymus apie tai, ko nežino, ir taip klaidina teismą.Atsakovė, paimdama ir pasinaudodama lėšomis, kurios buvo gautos kaip paskola, konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią sudaryti paskolos sutartį.Pirmosios instancijos teismas nusprendė leisti atsakovei faktą, jog nesiskolino iš ieškovo, įrodyti liudytojų parodymais, tačiau neįvertino liudytojų ir atsakovės ryšių bei jų įtakos liudytojų parodymams, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, jame prašo skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.Atsakovė nurodo, jog ieškovas skunde prieštarauja savo kviestų liudytojų parodymams, tačiau nepateikia jokių naujų įrodymų, todėl nesuprantamas ieškovo prašymas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui bei surengti žodinį bylos nagrinėjimą. Lieka neaišku, kokias naujas aplinkybes apeliantas siekia įrodyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Ieškovas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, todėl ieškovo prašymas atmestinas.Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės neva jai paskolintą pinigų sumą, taigi ieškovas įrodinėjo, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Remiantis kasacinio teismo praktika, bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013).CK 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Kadangi šiuo atveju paskolos suma nesiekia 600 Eur, nes, ieškovo teigimu, atsakovei buvo paskolinta 500 Eur, sandoriui sudaryti nėra būtina rašytinė sutartis, todėl netaikomi jokie ribojimai ieškovui savo reikalavimams pagrįsti remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo iniciatyva kaip liudytojai buvo apklausti A. ir V. Š., kurie padėjo sudaryti kredito sutartį, pagal kurią gautą pinigų sumą ieškovas neva perskolino atsakovei. Ieškovas kvestionuoja šių liudytojų parodymus, nes, jo teigimu, teismas neįvertino liudytojų ir atsakovės ryšių bei jų įtakos liudytojų parodymams, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Kolegija atmeta šį ieškovo argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Visų pirma, nurodyti liudytojai buvo apklausti ieškovo iniciatyva. Taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar buvo įtakojami atsakovės, todėl jų įrodymus reikėtų vertinti kritiškai. Be to, liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekė, jog sakys tiesą byloje. Tai leidžia preziumuoti, jog liudytojai objektyviai ir sąžiningai parodė apie jiems žinomas bylos aplinkybes, tuo labiau, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių liudytojų parodymų teisingumą.Kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas neįrodė būtinųjų paskolos teisinių santykių pagrindų: paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Ieškovas teigė, jog paskolino atsakovei 500 Eur, kuriuos gavo iš UAB „IPF Digital Lietuva“, 2015 m. rugpjūčio 19 d. sudaręs su šia įmone vartojimo kredito sutartį. Aplinkybę, jog paskolino minėtą sumą ieškovas įrodinėjo 2015 m. rugpjūčio 19 d. su UAB „IPF Digital Lietuva“ sudaryta vartojimo kredito sutartimi, savo sąskaitos išrašu, iš kurio matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. kredito įmonė į jo sąskaitą pervedė 500 Eur, kurie kitą dieną buvo išgryninti, bei liudytojų A. bei V. Š. parodymais. Atsakovė paskolos sandorio faktą neigė įrodinėdama, kad ieškovas pinigus skyrė judviejų vaikų mokyklinių prekių pirkimui bei bendro ūkio vedimui. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2015 m. rugpjūčio 19 d. kredito sutartis savaime neįrodo fakto, kad kreditas buvo paimtas būtent atsakovės naudai ir šios lėšos buvo perduotos (paskolintos) atsakovei. Kredito suma buvo pervesta į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (kortelę), o lėšos iš sąskaitos buvo nuimtos bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudojant mokėjimo kortele. Nors ieškovas tvirtino, jog davė savo banko kortelę atsakovei, kuri pasinaudodama minėta kortele išgrynino iš ieškovo sąskaitos 500 Eur, tačiau, nepateikus jokių šio fakto įrodymų, o atsakovei neigiant šią aplinkybę, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad piniginės lėšos iš ieškovo kortelės buvo nuimtos atsakovės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojai Asta ir V. Š. nedalyvavo pinigų išgryninimo procese, todėl šios aplinkybės patvirtinti negalėjo, o iš AB „Swedbank“ rašto matyti, jog prie bankomato (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo įrašymo sistema 2015-08-20 nebuvo įrengta arba vaizdo duomenų nėra.Kita vertus, ieškovė pripažino, jog 2015 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas, bankomate išsigryninęs jai nežinomą pinigų sumą, davė atsakovei 200 Eur, tačiau susitarimo, jog ji privalo šiuos pinigus grąžinti nebuvo. Atsakovė teigė, jog pinigus jie išleido tą pačią dieną apipirkdami vaikus mokyklai, taip pat ir R. L. dukrą. Ieškovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog kurį laiko draugavo su atsakove, tačiau tarp jų nebuvo jokio susitarimo gyventi kartu, vesti bendrą finansinį ūkį, spręsti vienas kito finansines problemas. Būdamas geros širdies ir pasitikėdamas atsakove, ieškovas nusprendė jai padėti ir paėmė savo vardu jai kreditą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui tvirtino, jog nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki rugsėjo mėnesio pabaigos gyveno pas R. L. jo nuomojamame bute ir vedė bendrą ūkį. Ieškovas neigė šią aplinkybę, teigdamas, jog atsakovė pas jį tegyveno vos porą savaičių. Faktą, jog apie 5 mėnesius Vilma ir Rolandas buvo sugyventiniai, pirmosios instancijos teismui patvirtino liudytojas V. Š., kuris paaiškino, jog iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. V. ir R. jau buvo pora apie 3 - 4 mėnesius ir kartu gyveno. A. Š. paaiškino, jog Vilmos ji nepažinojo, tačiau atvykę paimti kredito jie atrodė kaip pora. Teismas šių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog ieškovą ir atsakovę kredito paėmimo metu siejo artimi santykiai, jie buvo sugyventiniai, t. y. kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, tačiau vėliau išsiskyrė, o tai leidžia daryti prielaidą, jog tarp šalių yra kilęs konfliktas. Ieškovas nepateikė jokių šias teismo išvadas paneigiančių įrodymų, tuo labiau, kad jis pats pripažino, jog kurį laiką draugavo su atsakove. Taigi, teismui padarius labiau tikėtiną išvadą, jog paimtas 500 Eur kreditas buvo skirtas sugyventinių, jų vaikų bendriems poreikiams tenkinti, o ne paskolai suteikti, o ieškovui nepateikus jokių šią išvadą paneigiančių įrodymų, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė ir antrosios esminės paskolos sutarties egzistavimo sąlygos – paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus.Kadangi ieškovas neįrodė nei paskolos dalyko perdavimo atsakovei, nei jos įsipareigojimo grąžinti pinigus faktų, nesant pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlona Romanovienė