- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- II-49-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01238-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. G.
- Nukentėjusysis
- R. S., UAB "Kauno gatvių apšvietimas"
- Institucija
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
institucijos, priėmusios nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) atstovei A. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 20-ANR-N-20899-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22169095852).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 20-ANR-N-20899-2022 administracinio nusižengimo byloje E. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2022 m. gegužės 14 d. 14.30 val. vairuodamas automobilį „VW Belle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dalies, užvažiavo ant šaligatvio, kliudė kelio ženklą Nr. 203, atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) tvorą, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinta minėta tvora ir kelio ženklas. Šiais veiksmais E. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 14, 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Pareiškėjo E. G. atstovas, nesutikdamas su institucijos, nagrinėjusios bylą ne teismo tvarka, priimtu nutarimu, jį skundžia ir prašo jį panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nutarime klaidingai nurodoma, kad kraujyje rastas kokainas rodo, jog medžiaga buvo pateikusi į smegenis. Medicininiuose dokumentuose, skirtingai nei išvadoje ir akte, nėra nurodoma, kad pareiškėjo kraujyje buvo rasta kokaino. 2022 m. spalio 12 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad E. G. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Šio straipsnio taikymui būtina nustatyti objektyviuosius ir išoriškai galimus nustatyti asmens apsvaigimo požymius, o tokie šioje situacijoje nebuvo nustatyti. Išvadoje ir akte nenustatyta jokių išorinių asmens apsvaigimo požymių, medicininiuose dokumentuose tik konstatuojama, kad pareiškėjo kraujyje ir šlapime rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Vien rastos medžiagos nepatvirtina E. G. negalėjimo vairuoti. Jis narkotines medžiagas vartojo prieš savaitę. Teismo medicinos ekspertas P. P. prie skundo pridedamame akte konstatavo, kad jam pateikti dokumentai nepagrindžia, kad E. G. 2022 m. gegužės 14 d. 14.30 val. buvo apsvaigęs ir negalėjo vairuoti. Nors nustatytas kokaino ir marihuanos pavartojimo faktas, tačiau nėra klinikinių apsvaigimo požymių. Rasta narkotinė medžiaga šlapime ir kraujyje nerodo asmens apsvaigimo laipsnio.
Žemesnės instancijos teismas
Cituodamas teisės aktų, reglamentuojančių asmens apsvaigimo nustatymo procedūrą, nuostatas, skundo autorius pažymi, kad vertinant sistemiškai, medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visumos vertinimas ir ji negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksnių vertinimo atlikimas. Pagal teismų praktiką, kanapių pėdsakus šlapime po jų vartojimo galima aptikti 2–3 dienas, o po ilgalaikio vartojimo – net iki 2 ar 3 mėnesi, tačiau pats kanapių vartojimo faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šios medžiagos. Nutarime nurodyti argumentai apie tai, kad E. G. buvo baustas už narkotinių medžiagų vartojimą, tariamą jo įtartiną elgesį dėl susijaudinimo ir automobilyje rastas narkotines medžiagas negali pagrįsti jo apsvaigimo fakto. Institucija, vertindama priešingai, nesivadovavo moksliniais metodais ir netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą.
Su pareiškėjo atstovo skundu teismui pateikta 2022 m. gruodžio 10 d. specialisto išvada Nr. 0073/22, kurioje nurodoma, kad pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T_N 966/2022(1), LSMU Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medicininės apžiūros aktas neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti Nr. 519, kiti bylos dokumentai nepagrindžia, kad E. G. 2022 m. gegužės 14 d. 14.30 val. buvo apsvaigęs ir negalėjo vairuoti, nes yra nustatytas neabejotinas marichuanos ir kokaino pavartojimas, tačiau nėra klinikinių apsvaigimo požymių (b. l. 8–13).
2022 m. balandžio 28 d. komandiruotės įsakymo kopija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 2 d. iki gegužės 12 d. E. G. buvo komandiruotėje Vokietijoje (b. l. 15).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundžiamą 2023 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime Institucija nurodė, kad E. G. kraujyje buvo rasta kokaino pėdsakų, o LSMUL išvada patvirtina, kad E. G. įvykio metu buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo. Net ir neturint specialių žinių, remiantis viešai prieinama informacija matyti, kad kokainą skaido kepenų fermentai. Vos 1 proc. nepakitusio kokaino pasišalina su šlapimu, jį galima nustatyti tik per pirmas kelias valandas nuo vartojimo. Kadangi šiuo atveju šlapime buvo rasta kokaino pėdsakų, o ne jo apykaitos produkto, tai suponuoja išvadą, kad asmuo galėjo būti pavartojęs kokaino per kelias valandas nuo mėginio paėmimo. Kadangi mėginys buvo paimtas po įvykio praėjus daugiau kaip valandai, akivaizdu, kad įvykio metu kokaino koncentracija buvo dar didesnė, dėl to pareigūnams pagrįstai kilo abejonių dėl to, kad asmuo gali būti apsvaigęs. ANK įtvirtintas absoliutus draudimas vairuoti transporto priemones asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl neprivaloma nustatinėti apsvaigimo laipsnio. Faktas, kad automobilyje buvo rasta narkotinių medžiagų, turi būti lemiamu veiksniu konstatuoti vairavimo apsvaigus būseną.
Institucijos atstovė teismo posėdžio metu atsiliepime išdėstytas aplinkybes palaikė ir prašė pareiškėjo atstovo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje skundą palaikė. E. G. paaiškino, kad įvykio dieną, kuri nurodyta skundžiamame nutarime, netoli įvykio vietos gyvena jo tėvai, po pietų apie 14–15 val. važiavo pas juos, buvo saulėta, automobilių nebuvo. Ten gyvenamųjų namų rajonas, daug skersinių gatvių. Netikėtai iš vienos jų išlindo dviratininkas, kuris jo nematė. Dėl to jis turėjo galimybes arba nusukti, arba trenktis į dviratininką. Jis pasuko ir atsitrenkė į bordiūrą, ženklą ir tvorą. Išėjo žmonės, jis bėgo vytis dviratininką, tačiau jis pamatęs stabtelėjo ir nuvažiavo. Per penkias minutes atvažiavo policijos automobilis, su pareigūnais aiškinosi įvykio aplinkybes. Buvo patikrintas jo neblaivumas, jis buvo blaivus, tačiau automobilyje rado nedidelį kiekį kanapių. Jį tikrino tik alkotesteriu, išorinių neblaivumo ar apsvaigimo požymių nenustatinėjo. Nuvežė jį patikrinti. Jis dirba logistikos srityje, buvo Vokietijoje ir pakeliui važiavo į Olandiją. Nuo to laiko, praeito savaitgalio, galimai ir buvo likusios kanapės. Nuo buvimo Olandijoje narkotinių, psichotropinių medžiagų nevartojo. Įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs. Kauno klinikose tikrino jo spaudimą, eiseną, reikėjo liesti nosį ir kt. Visas užduotis atliko tinkamai. Nepriklausomo specialisto išvada buvo atliekama jo iniciatyva iš pateiktų dokumentų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų įmonė eksploatuoja kelio ženklus Kauno mieste, gatvės apšvietimą. Gavo pranešimą iš policijos, kad Kuršių gatvėje buvo eismo įvykis ir kad buvo numuštas ženklas. Dispečeriai nuvažiavo į įvykio vietą, surinko sudaužytą atramą ir užregistravo įvykio suvestinėje įvykį. Kreipėsi į policiją, kad nurodytų kaltininką. Gavę iš policijos pažymą, kaltininko koordinates, per draudikų biurą nustatė, kokioje bendrovėje automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Surašė pretenziją, pridėjo sąmatą dėl padarytos žalos – 172 Eur ir išsiuntė į draudimo kompaniją, iš kurios gavo išmoką. Dėl šio įvykio įmonė pretenzijų neturi.
Nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2022 m. gegužės 14 d. jis vaikščiojo kieme, kai išgirdo smūgį už tvoros, išgirdo žmogaus balsą: „stok!“. Išėjo ir pamatė E. G., kuris nurodė, kad žmogus su dviračiu nulėkė, kad būtų į jį atsitrenkęs, pareiškėjas nurodė, kad atsitrenkė į tvorą, kad išvengtų susidūrimo su žmogumi. E. G. jam atrodė pasimetęs, susinervinęs, kad išlėkė dviratininkas. Jam nekilo jokio įtarimo, kad jis būtų apsvaigęs. Jo kalba buvo rišli, viskas buvo gerai. Pareigūnai atvykę apžiūrėjo automobilį, klausinėjo. Nepastebėjo, ar buvo nustatinėjamas E. G. neblaivumas. Apžiūrėję automobilį, pareigūnai E. G. iš karto uždėjo antrankius. Jam padaryta žala, bet kokio dydžio, nežino. Dėl žalos atlyginimo niekur nesikreipė, nes nežinojo, kur reikia kreiptis. Pareigūnai jam sakė palaukti. Mano, kad jam žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė.
Liudytoja G. M. teismo posėdyje paaiškino, kad dokumentaciją – apsvaigimo nustatymo aktą pildė ji. Atlikusi E. G. apžiūrą, ją fiksavo akte. Iš akte nurodytų duomenų, kuriuos pildė ji, nematyti, kad E. G. buvo apsvaigęs. Išvada dėl to yra teikiama po tyrimo. Jo apsvaigimo nenustatė, įrašą dėl asmens apsvaigimo padarė ne ji, skyriaus vadovas L. D..
Liudytojas K. V. teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybiniame pranešime aplinkybės užfiksuotos teisingai, iš jo žodžių. Daugiau aplinkybių neatsimena. Nurodė, kad E. G. jiems pasirodė sutrikęs, sukėlė įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs, nes buvo baustas už tokio pobūdžio veikas ir kaip asmuo aiškino įvykio aplinkybes, jos pasirodė neaiškios. Tai tik jo spėjimas. Išoriniai asmens apsvaigimo požymiai, jei būtų nustatyti, būtų paminėti tarnybiniame pranešime.
Liudytojas L. D. teismo posėdyje paaiškino, kad jis yra LSMUL KK SPS skyriaus vadovas. Jis pateikė išvadą dėl E. G. apsvaigimo. Neblaivumo nustatymo aktą surašė ne jis, jis tik patvirtino rastas medžiagas. Įprastai žmonės pristatomi policijos lydimi. Kad asmuo buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo išvadą padarė jis, remdamasis akte ir išvadoje nurodytas aplinkybes. Nepamena, kas šiuo atveju jam sudarė pagrindą daryti šią išvadą. Remiantis objektyviu ištyrimu, nemato požymių apsvaigimui nustatyti, viskas yra be pakitimų. Nors jam reikia vertinti ir aktą ir tokslikologijos laboratorijos išrašą, bet labiausiai vertino tokslikologijos laboratorijos duomenis, kur buvo rasta visokių radinių. Vertino tik patį faktą, kad kraujyje ir šlapime buvo nustatyta medžiagų. Raštas yra atsakytas tiesiog vykdant administracinę veiklą. Jokie požymiai jam nerodo, kad asmens apsvaigimas įvykio dieną buvo objektyviai jaučiamas. Vyzdžių, nistagmo pakitimų nuslėpti negalima. Tokie vertinimai nėra įprastinė praktika, tokį dokumentą – išvadas parengti gauna užduotis itin retai. Tai tiesiog tyrimo vertinimas, įprastai to nedaro. Tiesiog atrašė į policijos užklausą. Per metus padaro keletą tūkstančių patikrinimų, tai buvo pavienis atvejis. Jis pats yra skubios medicinos gydytojas, rezidentas. Eksperto kvalifikacijos neturi. Dokumentas buvo parengtas laisva forma, jis neturėjo jokio pavyzdžio.
Liudytojas D. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko forminti eismo įvykio. Jau buvo atvykęs kitas ekipažas. Atvykęs E. G. nematė, jo būklės išoriškai nevertino. Įvykio vietoje niekas nekalbėjo apie šio asmens apsvaigimą, anksčiau atvykę kolegos jam apie tai nesakė. Tarnybinį pranešimą tvirtina.
Specialistas P. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą. Medžiagos nustatymas kraujyje ir šlapime nereiškia apsvaigimo būklės. Nerasta paties kokaino, o tik jo metabolito skilimą. Kokaino pėdsakai šlapime reiškia, kad buvo tik mikrodozė. Kai asmuo yra kartais pavartojantis, tai gali iškreipti rezultatus. Dėl to reikia remtis išoriniais apsvaigimo požymiais. Šiuo atveju, jokių išorinių apsvaigimo požymių nenustatyta. Negalima pasakyti, kada asmuo buvo vartojęs. Poveikis įprastai būna iki 2 valandų, vėliau jo poveikis nejaučiamas, nors medžiaga kraujyje ir šlapime nustatomas. Tam tikrų medžiagų biologinėse terpėse gali likti iki kelių dienų. Kokaino metabolitai, nustatymas serume – kelios dienos, šlapime išsilaiko 3–6 dienas, tetrahidrakanabinolis kraujyje išsilaiko 4–6 val., šlapime – 2–3 dienos. Pirmiausia medžiagos pasišalina iš kraujo. Šlapime išlieka ilgiau. Kraujyje buvo rasta kokaino metabolitų, jie kraujyje išsilaiko kelias dienas. Apsvaigimas nuo kokaino ir kanapių – euforijos stadija išlieka kelias minutes, iki poros valandų, priklausomai nuo vartojimo būdo. Kanapių poveikyje sutrinka eisena, atsiranda nerišli kalba. Kokaino pėdsakai reiškia, kad jo rasta, bet labai nedaug. Jis suyra per 6–8 val. šlapime. Kraujyje – 4–6 val., bet šiuo atveju kraujyje nerastas. Asmuo galėjo būti vartojęs kokainą tarp 8.30 val. ir 10.30 val., taigi dėl kokaino apsvaigimas galėjo laikytis iki dviejų valandų po to. Tai tikėtina išvada, būtina vertinti klinikinį tyrimą pagal neblaivumo nustatymo akte nurodytas aplinkybes. Iš šio akto šiuo metu negalima spręsti apie realų asmens apsvaigimą. Tikroje apsvaigimo fazėje būtų akivaizdu, kad asmuo apsvaigęs, jei vyzdžiai nereaguotų į šviesą, šiuo atveju tai nebuvo nustatyta. Narkotinėms medžiagoms negalima pasakyti, ar asmuo buvo apsvaigęs anksčiau. Šiuo metu, kai netgi nėra nustatyta koncentracija, galima vertinti tik apžiūros metu buvusias aplinkybes.
Specialistė E. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad asmens šlapime kokaino pėdsakai apytiksliai išsilaiko apytiksliai iki trijų parų. Kitos rastos medžiagos galėtų išsilaikyti iki 2 parų. Jeigu būtų rasta kokaino pėdsakų kraujyje, būtų galima teigti, kad asmuo vartojo medžiagas prieš maždaug parą laiko. Šiuo atveju negalima tiksliai pasakyti, prieš kiek laiko asmuo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Objektyviai apsvaigimas nuo kokaino ir kanapių iš pateiktos informacijos negali būti nustatomas. Tai daroma vertinant kliniškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Šioje byloje skunde ginčijama institucijos padaryta išvada dėl E. G. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant E. G. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymima, jog nėra įrodyta, kad jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei atlikęs įrodymų tyrimą, t. y. ištyręs pateiktą medicininės apžiūros aktą, pareigūnų tarnybinius pranešimus, išklausęs medicinos gydytojo, specialistų bei liudytojų parodymus ir įvertinęs kitus dokumentus, sprendžia, kad E. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusižengimą nėra įrodyta.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už, be kita ko, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurie lėmė kitiems asmenims turto sugadinimą (apgadinimą).
Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo aktualioje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad E. G. pareigūnų buvo sustabdytas, bendraujant su juo, jis elgėsi iš esmės adekvačiai kilusiai situacijai, o pareigūnams įtarimų jo apsvaigimu kilo dėl to, kad jo automobilyje buvo rasta kanapių ir jis anksčiau buvo baustas už neteisėtą disponavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nukentėjusysis R. S., pirmas atėjęs į įvykio vietą, nenurodė jokių požymių, dėl kurių jam būtų kilusios abejonės pareiškėjo apsvaigimu, pasak jo, jis elgėsi normaliai, įprastai, tačiau situacija buvo gana stresinė, nes, kaip jam nurodė E. G., jis buvo ką tik išvengęs eismo įvykio, kurio metu galėjo būti sužalotas dviračio vairuotojas, bei atsitrenkė į jo tvorą. Nukentėjusysis girdėjo, kaip prieš pat jam ateinant į įvykio vietą E. G. šaukė: „Stok“, kas sudaro pagrindą spręsti apie pareiškėjo nurodytų aplinkybių teisingumą.
Apklausus į įvykio vietą atvykusį pareigūną, jis negalėjo nurodyti iš esmės jokių objektyvių, išorinių asmens apsvaigimo požymių, jų netgi netikrino, o jo sprendimą patikrinti asmens apsvaigimą lėmė kitos priežastys – ankstesnis asmens baustumas bei psichiką veikiančių medžiagų radimas automobilyje. Nors iš tiesų, kaip institucija pagrįstai nurodo atsiliepime, tokių medžiagų radimas sudaro pagrindą spręsti, kad asmuo galėjo būti pavartojęs psichiką veikiančių medžiagų, tačiau vien ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir, juolab, nepagrindžia fakto, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo iš tiesų apsvaigęs. Tokios išvados neleidžia daryti ir policijos pareigūno nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas jam atrodė sutrikęs, kadangi, teismo vertinimu, ką tik patekus į eismo įvykį, kurio metu galimai kilo pavojus kito asmens gyvybei ar sveikatai, į įvykio vietą susirinko daug asmenų, atvyko keli policijos pareigūnų ekipažai, ši situacija neabejotinai galėjo kelti pareiškėjui pasirodyti trikdanti, stresinė.
Tuo tarpu iš byloje esančio LSMUL Kauno klinikų 2022 m. gegužės 14 d. neblaivumo, girtumo ar pasvaigimo nustatymo akto matyti, kad tikrinant asmenį, kuris į gydymo įstaigą buvo pristatytas policijos pareigūnų, jokie jo neblaivumo požymiai išoriškai nebuvo fiksuojami. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja G. M., rengusi minėtą aktą, teismo posėdžio metu. Liudytojas L. D., pateikęs išvadą, kad asmuo buvo apsvaigęs ir vairuoti negalėjo, teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, o išvadą dėl asmens apsvaigimo nurodė įrašęs tik pagal tai, kad asmens organizme buvo rasta psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apklausta specialistė E. Š. paaiškino, kad šlapime kokaino pėdsakai, kurie akcentuojami ir institucijos atsiliepime, išsilaiko apytiksliai iki trijų parų. Kitos rastos medžiagos galėtų išsilaikyti iki 2 parų. Jeigu būtų rasta kokaino pėdsakų kraujyje, būtų galima teigti, kad asmuo vartojo medžiagas prieš maždaug parą laiko. Šiuo atveju negalima tiksliai pasakyti, prieš kiek laiko asmuo vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Objektyviai apsvaigimas nuo kokaino ir kanapių iš pateiktos informacijos negali būti nustatomas. Tai daroma vertinant kliniškai, tačiau, kaip jau minėta, medicininė apžiūra nepatvirtino iš esmės jokių E. G. apsvaigimo požymių. Specialistės E. Š. paaiškinimus patvirtino ir kitas specialistas P. P. teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad vien medžiagos nustatymas kraujyje ir šlapime nereiškia apsvaigimo būklės. Kokaino pėdsakai šlapime reiškia, kad buvo tik mikrodozė. Kai asmuo yra kartais pavartojantis, tai gali iškreipti rezultatus. Dėl to reikia remtis išoriniais apsvaigimo požymiais. Šiuo atveju, jokių išorinių apsvaigimo požymių nenustatyta.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Šiame kontekste, be kita ko paminėtina ir tai, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).
Medicinos tyrimo akte, kaip minėta, nurodyta, kad buvo atliktas bendras E. G. būklės įvertinimas, padaryti įrašai apie asmens psichikos būklę (elgseną, nuotaiką, sąmoningumą, atmintį, dėmesį, mąstymą, kalbą, mimiką, gestikuliavimą). Liudytojas L. D. teisme paaiškino, kad išvadą dėl asmens apsvaigimo užrašė remdamasis laboratorinių tyrimų rezultatais, taip pat pažymėjo, kad vien pagal asmens apžiūros požymius negalėtų teigti, kad asmuo apsvaigęs. Šie duomenys, juos vertinant visumoje su kitais surinktais įrodymais, kelia pagrįstų abejonių dėl E. G. apsvaigimo analizuojamo įvykio metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir specialisto išvadą pateikusi specialistė E. Š. pažymėjo, jog kokaino pėdsakai šlapime gali išsilaikyti iki 3 parų, specialistas P. P. nurodė, kad kokaino pėdsakai rodo apie suvartotą medžiagos mikrokiekį, o kitos rastos medžiagos asmens biologinėse terpėse tebuvo psichoaktyvių medžiagų metabolitai, taigi, įvertinus E. G. komandiruotės į užsienį, kurios metu jis teigė vartojęs narkotinių medžiagų, laikotarpį (iki 2022 m. gegužės 12 d.) ryšium su įvykio laiku (2022 m. gegužės 14 d.), vien ši aplinkybė apie asmens apsvaigimą kategoriškos išvados daryti neleidžia, o medicinos apžiūros akte užfiksuotų duomenų išvadai, kad asmuo buvo apsvaigęs, nepakanka.
Taigi byloje yra tik pareigūno tarnybinio pranešimo, kuriame pateikiamas jo subjektyvus situacijos vertinimas, prielaidomis apie ankstesnius asmens baustumus ir rastas automobilyje medžiagas grindžiamas dėl galimo E. G. apsvaigimo įvykio metu ir jo parodymų duomenys apie po eismo įvykio buvusį asmens šio asmens sutrikimą, negalėjimą tinkamai ir aiškiai paaiškinti eismo įvykio aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareigūnai E. G. elgsenos, būsenos vertinimo įvykio vietoje neatliko, o asmenį pristačius į medicinos įstaigą dėl šios abejonės patvirtinimo ar atmetimo, gauti duomenys pareigūnų vertinimo nepagrindė, kadangi iš paties medicininės apžiūros akto matyti, kad E. G. orientavosi erdvėje, laike orientuotas, jo atmintis nebuvo sutrikusi, dėmesys nesutrikęs, mąstymas nuoseklus, kalba rišli ir kt., kas neduoda pagrindo išvadai dėl asmens negalėjimo vairuoti. Tuo tarpu kitų asmens būklės požymių, kurie neatitinka normos ar reikšmingai ją viršija, nenustatyta.
Išanalizavus pateiktą administracinio nusižengimo medžiagą, atlikus papildomą įrodymų tyrimą teisme, duomenų, jog E. G. buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų analizuojamo įvykio metu, nėra. Tuo tarpu duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda.
Esant šioms aplinkybėms, sprendžiama, jog E. G. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nepagrįstai, nes byloje liko nepaneigta jo kelta versija, jog jis buvo vartojęs narkotinių medžiagų kelios dienos iki įvykio. Pažymėtina, kad jo dėstomą versiją, jog jis buvo vartojęs minėtų medžiagų prieš kelias dienas, iš esmės patvirtina ir byloje apklaustų specialistų parodymai dėl narkotinių medžiagų ar jų metabolitų išsilaikymo organizme, kuriuos tuo pačiu patvirtina ir gydytojos, atlikusios E. G. apžiūrą, medicininės apžiūros akte nurodyti duomenys. Byloje esantis medicininės apžiūros aktas nepatvirtina E. G. negalėjimo vairuoti transporto priemonės, nes nebuvo nustatyta objektyvių jo realaus apsvaigimo, o ne ankstesnio psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, požymių, todėl E. G. atžvilgiu priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimas Nr. 20-ANR-N-20899-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22169095852) panaikintinas, o administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo E. G. atstovo advokato A. A. skundą tenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 20-ANR-N-20899-2022 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 22169095852) panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – administracinio nusižengimo teiseną E. G. nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Nutarimui įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.