Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko V. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-151-840/2016, kuria atsisakyta ir priimti skolininko atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolis D. J. kreipėsi į teismą prašydamas paskirti skolininkui V. M. nuobaudą – 5 parų areštą – už antstolio reikalavimų nevykdymą (b.l. 5-7). Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi prašymą tenkino (b.l. 13-15).Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. kovo 1 d. gautas skolininko V. M. atskirasis skundas dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarties (b.l. 22-24).

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi skolininko V. M. atskirąjį skundą atsisakė priimti (b.l. 25). Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis buvo priimta žodinio proceso tvarka (b.l. 13-15). Apie teismo posėdį, vykusį 2016 m. sausio 27 d. 13.00 val., kuriame buvo svarstomas antstolio D. J. pareiškimas dėl arešto skolininkui V. M. skyrimo, skolininkui parnešta tinkamai – teismo šaukimas V. M. įteiktas asmeniškai 2016 m. sausio 8 d. (b.l. 10). Atidėjus teismo nutarties paskelbimą ir ją paskelbus 2016 m. vasario 3 d., teismo nutartis skolininkui išsiųsta tą pačią dieną (b.l. 16), nurodant palankiausią apskundimo terminą, jog teismo nutartis įsiteisėja per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis skolininkui V. M. buvo įteikta asmeniškai 2016 m. vasario 8 d. (b.l. 19). Teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 17 d. (trečiadienį, po valstybinės šventės – 2016-02-16) ir buvo perduota vykdyti (b.l. 20-21). Teismas nustatė, jog skolininko V. M. atskirasis skundas dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties teismui pateiktas 2016 m. kovo 1 d. (atneštas į teismo raštinę, o ne siųstas paštu), t.y. praleidus įstatyme nustatytą atskirojo skundo padavimo teismui terminą (paskutinė skundo padavimo diena – 2016-02-15 (pirmadienis)), nes pagal Lietuvos Respublikos CPK 335 straipsnį atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos, arba nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, jei nutartis priimta rašytinio proceso tvarka per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Teismas pažymėjo, jog skolininkas V. M. neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, todėl skundą atsisakė priimti (CPK 335 str., 72-75 str., 78 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde skolininkas V. M. prašė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti (b.l. 30-31). Nurodė, jog teismas atskirąjį skundą atsisakė priimti nepagrįstai, kadangi šiuo konkrečiu atveju buvo pagrindas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą. Apeliantas gyvena kartu su sunkia liga sergančiu, nedarbingu tėvu, turi nuolat juo rūpintis, vežioti į gydymo įstaigas, padėti nusipirkti vaistus. Apeliantui paskyrus areštą, jo tėvas 5 paras būtų paliktas be priežiūros. Būtina atsižvelgti, kad areštas yra pati griežčiausia poveikio priemonė ir jo paskyrimas šiuo atveju neužtikrins civilinio proceso tikslų, o kartu pakenks ne tik skolininko, bet ir jo tėvo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria Kaišiadorių rajono apylinkės teismas atsisakė priimti skolininko V. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo jų teisę į skundžiamo teismo sprendimo peržiūrėjimą aukštesnės instancijos teisme, neatnaujino termino skundui paduoti, nors iš bylos medžiagos matyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių – jis gyvena kartu su nedarbingu tėvu, kuris serga sunkia plaučių liga, todėl jis turi vežioti tėvą į gydymo įstaigas, nupirkti vaistų, o paskirtas 5 parų areštas pakenks ne tik skolininko, bet ir jo tėvo interesams.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Atsisakyti priimti apeliacinį (atskirąjį) skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai apeliacinis (atskirasis) skundas paduotas dėl sprendimo (nutarties), kuris negali būti apeliacijos objektu, arba skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 str. 2 d.). Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato procesinius terminus. CPK 75 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Kaip ir bet kuri kita asmens procesinė teisė, taip ir teisė pareikšti apeliacinį (atskirąjį) skundą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą, šiuo atveju – paduoti atskirąjį skundą, įgyvendinimo sąlygų. Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, o kai nutartis priimta rašytinio proceso tvarka – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs bylos dokumentus nustatė, jog nutartis įsiteisėjo 2016 m. vasario 17 d., todėl skundas yra paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog skolininkui V. M. apie teismo posėdį, vyksiantį 2016 m. sausio 27 d. 13.00 val. civilinėje byloje pagal antstolio D. J. pareiškimą dėl arešto skolininkui V. M. skyrimo buvo parnešta tinkamai – teismo šaukimas V. M. įteiktas asmeniškai 2016 m. sausio 8 d. (b.l. 10). Byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nutarties priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas ir nutartis buvo paskelbta 2016 m. vasario 3 d. (b.l. 13-15). Teismas nutartyje nurodė, jog nutartis įsiteisėja per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nors byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nutartis skolininkui V. M. išsiųsta tą pačią dieną ir įteikta asmeniškai 2016 m. vasario 8 d. (b.l. 16, 19). Įvertinęs šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė skundo padavimo terminą ir pagrįstai sprendė, jog skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytus terminus. CPK 307 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ši specialioji įstatymo nuostata detalizuoja CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytą bendrąją taisyklę, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymas nenumato aplinkybių, kurios gali būti pripažįstamos svarbia termino praleidimo priežastimi, todėl įvertinti jų svarbumą ir įtaką termino praleidimui yra teismo kompetencija. Taigi pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos tik tos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį. Pažymėtina, jog apeliantas V. M. pateikdamas atskirąjį skundą dėl 2016 m. vasario 3 d. nutarties neprašė atnaujinti praleisto termino. Jis ir vėliau neteikė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Apeliantas tik atskirajame skunde dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. išreiškė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, ir šį prašymą grindė ta aplinkybe, kad prižiūri savo sergantį tėvą V. M. ir tai patvirtina į bylą pateikta medžiaga. Iš byloje kartu su atskiruoju skundu dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties pateiktos 2015 m. gruodžio 29 d. ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) epikrizės matyti, jog V. M. buvo gydomas nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau šis pateiktas dokumentas nepatvirtina aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 27 d. (teismo posėdžio datos) iki 2016 m. vasario 17 d. (atskirojo skundo pateikimo pasibaigimo datos) apeliantas neturėjo galimybės įgyvendinti procesinės teisės – t.y. per įstatyme nustatytą terminą paduoti atskirąjį skundą. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantas nebendradarbiavo su teismu, procese nebuvo aktyvus gindamas savo teises, žinodamas apie teismo posėdį į jį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, bylos baigtimi nesidomėjo, savo teises pradėjo ginti tik tuo metu, kai jau buvo pasibaigę įstatymo nustatyti apskundimo terminai, todėl būtent skolininkas V. M. turi prisiimti ir iš savo neveikimo kylančias neigiamas pasekmes. Įstatymo leidėjas CPK nustatė griežtus terminus tam, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas bei šalių teisėtų lūkesčių principas, taip pat dėl to, kad būtų drausminamos savo pareigų tinkamai neatliekančios ar nesąžiningos šalys. Taigi, skolininkui praleidus įstatymo nustatytą terminą, neprašant jo atnaujinti ir nebendradarbiaujant su teismu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skolininko V. M. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties. Apeliacinio teismo nuomone, skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.