Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 300 str. 1d. ir 207 str. 1 d. ir Z. T. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. ir 207 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K., veikdamas kartu su Z. T., apgaule gavo kreditą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su Z. T. bei turėdamas tikslą apgaule gauti kreditą nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kuris būtų pervestas į jo AB „DNB NORD bankas“ vardu atidarytą, tačiau betarpiškai nusikalstamos veikos bendrininko Z. T. valdomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkas Z. T. parengė nusikalstamą veiką – kreditinį sukčiavimą, jos mechanizmą ir vadovavo šiai nusikalstamai veikai bei kaip bendravykdytojas atliko nusikalstamus veiksmus, tai yra organizavo jo (N. K.) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą AB „DNB NORD bankas“; faktiškai disponuodamas jo (N. K.) AB „DNB NORD bankas“ vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pats ar per kitus asmenis atliko tam tikras finansines operacijas – papildydamas minėtą sąskaitą ir tokiu būdu betarpiškai ją kontroliuodamas; parengė nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dar iki būsimojo sandorio – kredito gavimo jau gyveno kartu su savo šeima ir deklaravo savo gyvenamąją vietą, pirkimui reikalingus dokumentus bei organizavo minėto nekilnojamojo turto perleidimą nusikalstamos veikos bendrininkui N. K.; - jis (N. K.), tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas Z. T. nurodymus, laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2010-12-14 kreipėsi į AB „DNB NORD bankas“, esantį Lvovo g. 25, Vilniaus m., dėl būsimojo kredito gavimo nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, nurodydamas banko darbuotojams iš anksto su Z. T. aptartus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo (N. K.) tariamo pastovaus darbo Jungtinėje Karalystėje ir gaunamo darbo užmokesčio bei pateikdamas AB „DNB NORD bankas“ darbuotojams netikrus dokumentus, susijusius su jo (N. K.) tariamu įdarbinimu ir darbų Jungtinėje Karalystėje, gaunamu jo darbo užmokesčiu, jo dydžiu, nors iš tikrųjų jis nebuvo įdarbintas ir nedirbo Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo jokių su tuo susijusių išmokų, tai yra: 2009-05-01 darbo sutartį ir jos priedus, kuriuose buvo nurodyta, kad jis (N. K.) nuo 2009-05-01 buvo įdarbintas Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dalidės pareigose, nustatant jam 36 000 svarų sterlingų metinį atlyginimą; Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01, 2009-10-01, 2009-11-01, 2009-12-01, 2010-01-01, 2010-02-01, 2010-03-01, 2010-04-01, 2010-05-01, 2010-06-01, 2010-07-01, 2010-08-01, 2010-09-01 ir 2010-10-01 mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, kad jam (N. K.) už atliktą darbą bendrovėje buvo apskaičiuotas 3000 svarų dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo kurio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas nacionalinis draudimo mokestis, pervedant jam kiekvieną mėnesį 2400 svarų dydžio atlyginimą; Jungtinės Karalystės banke „Loyds TSB“ jo (N. K.) vardu tariamai atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai buvo pervedamas jo darbo užmokestis, susijęs su jo darbo santykiais Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-16, 2009-07-16, 2009-08-16, 2009-09-16, 2009-10-16, 2009-11-16, 2009-12-16, 2010-01-16, 2010-02-16, 2010-03-16, 2010-04-16, 2010-05-16, 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 ir 2010-11-16 išrašus, kuriuose buvo nurodyta, jog į jo sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas 2400 svarų dydžio atlyginimas; Mokestinių metų sertifikatą, kuriame nurodyta, kad jam (N. K.) (nacionalinio draudimo numeris SL 456789 A), už darbą Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 36 000 svarų sterlingų metinis atlyginimas bei, kad nuo minėtos sumos buvo sumokėta 5184 svarų mokesčių, ir tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus panaudojant, ko pasėkoje dėl minėtos apgaulės suklaidinti AB „DNB NORD bankas“ darbuotojai pasirašė 2010-12-14 kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-65394, pagal kurią kredito davėjas – AB DNB NORD bankas suteikė jam kaip kredito gavėjui - 53217,68 Eurų (183 750 Lt) kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, 2010-12-23 pervesdami jį į jo AB „DNB NORD bankas“ vardu atidarytą, tačiau Z. T. betarpiškai valdomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule gaunant kreditą.

N. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su Z. T., pagamino ir laikė netikrus dokumentus, o būtent:

jis 2010 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2010-11-24, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su Z. T., pagamino ir laikė netikrus dokumentus, susijusius su jo (N. K.) tariamu įdarbinimu ir darbu Jungtinėje Karalystėje, gaunamu darbo užmokesčiu, jo dydžiu, nors iš tikrųjų jis nebuvo įdarbintas ir nedirbo Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo jokių su tuo susijusių išmokų, tai yra: 2009-05-01 darbo sutartį ir jos priedus, kuriuose buvo nurodyta, kad jis (N. K.) nuo 2009-05-01 buvo įdarbintas Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dailidės pareigose, nustatant jam 36 000 svarų sterlingų metinį atlyginimą; Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01, 2009-10-01, 2009-11-01, 2009-12-01, 2010-01-01, 2010-02-01, 2010-03-01, 2010-04-01, 2010-05-01, 2010-06-01, 2010-07-01, 2010-08-01, 2010-09-01 ir 2010-10-01 mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, kad jam (N. K.) už atliktą darbą bendrovėje buvo apskaičiuotas 3000 svarų dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo kurio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas nacionalinis draudimo mokestis, pervedant jam kiekvieną mėnesį 2400 svarų dydžio atlyginimą; Jungtinės Karalystės banke „Loyds TSB“ jo (N. K.) vardu tariamai atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai buvo pervedamas jo darbo užmokestis, susijęs su jo darbo santykiais Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-16, 2009-07-16, 2009-08-16, 2009-09-16, 2009-10-16, 2009-11-16, 2009-12-16, 2010-01-16, 2010-02-16, 2010-03-16, 2010-04-16, 2010-05-16, 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 ir 2010-11-16 išrašus, kuriuose buvo nurodyta, jog į jo sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas 2400 svarų dydžio atlyginimas; Mokestinių metų sertifikatą, kuriame nurodyta, kad jam (N. K.) (nacionalinio draudimo numeris SL 456789 A), už darbą Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 36 000 svarų sterlingų metinis atlyginimas bei, kad nuo minėtos sumos buvo sumokėta 5184 svarų mokesčių.

Z. T., veikdamas kartu su N. K., apgaule gavo kreditą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su N. K. bei turėdamas tikslą apgaule gauti kreditą nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, kuris būtų pervestas į nusikalstamos veikos bendrininko N. K. AB „DNB NORD bankas“ vardu atidarytą, tačiau jo (Z. T.) betarpiškai valdomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), parengė nusikalstamą veiką – kreditinį sukčiavimą, jos mechanizmą ir vadovavo šiai nusikalstamai veikai bei kaip bendravykdytojas atliko nusikalstamus veiksmus, tai yra organizavo nusikalstamos veikos bendrininko N. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atidarymą AB „DNB NORD bankas“; faktiškai disponuodamas nusikalstamos veikos bendrininko N. K. AB „DNB NORD bankas“ vardu atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pats ar per kitus asmenis atliko tam tikras finansines operacijas – papildydamas minėtą sąskaitą ir tokiu būdu betarpiškai ją kontroliuodamas; parengė nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame dar iki būsimojo sandorio – kredito gavimo jau gyveno kartu su savo šeima ir deklaravo savo gyvenamąją vietą, pirkimui reikalingus dokumentus bei organizavo minėto nekilnojamojo turto perleidimą nusikalstamos veikos bendrininkui N. K.; tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkas N. K., vykdydamas jo nurodymus, laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2010-12-14 kreipėsi į AB „DNB NORD bankas“, esantį Lvovo g. 25, Vilniaus m., dėl būsimojo kredito gavimo nekilnojamojo turto - buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, nurodydamas banko darbuotojams iš anksto su juo aptartus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl N. K. tariamo pastovaus darbo Jungtinėje Karalystėje ir gaunamo darbo užmokesčio bei pateikdamas AB „DNB NORD bankas“ darbuotojams netikrus dokumentus, susijusius su N. K. tariamu įdarbinimu ir darbų Jungtinėje Karalystėje, gaunamu jo darbo užmokesčiu, jo dydžiu, nors iš tikrųjų N. K. nebuvo įdarbintas ir nedirbo Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo jokių su tuo susijusių išmokų, tai yra: 2009-05-01 darbo sutartį ir jos priedus, kuriuose buvo nurodyta, kad N. K. nuo 2009-05-01 buvo įdarbintas Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dalidės pareigose, nustatant jam 36 000 svarų sterlingų metinį atlyginimą; Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01, 2009-10-01, 2009-11-01, 2009-12-01, 2010-01-01, 2010-02-01, 2010-03-01, 2010-04-01, 2010-05-01, 2010-06-01, 2010-07-01, 2010-08-01, 2010-09-01 ir 2010-10-01 mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, kad N. K. už atliktą darbą bendrovėje buvo apskaičiuotas 3000 svarų dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo kurio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas nacionalinis draudimo mokestis, pervedant jam kiekvieną mėnesį 2400 svarų dydžio atlyginimą; Jungtinės Karalystės banke „Loyds TSB“ N. K. vardu tariamai atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai buvo pervedamas jo darbo užmokestis, susijęs su jo darbo santykiais Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-16, 2009-07-16, 2009-08-16, 2009-09-16, 2009-10-16, 2009-11-16, 2009-12-16, 2010-01-16, 2010-02-16, 2010-03-16, 2010-04-16, 2010-05-16, 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 ir 2010-11-16 išrašus, kuriuose buvo nurodyta, jog į jo sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas 2400 svarų dydžio atlyginimas; Mokestinių metų sertifikatą, kuriame nurodyta, kad N. K. (nacionalinio draudimo numeris SL 456789 A), už darbą Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 36 000 svarų sterlingų metinis atlyginimas bei, kad nuo minėtos sumos buvo sumokėta 5184 svarų mokesčių, ir tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus panaudojant, ko pasėkoje dėl minėtos apgaulės suklaidinti AB „DNB NORD bankas“ darbuotojai pasirašė 2010-12-14 kreditavimo sutartį Nr. 2403-2010-65394, pagal kurią kredito davėjas – AB DNB NORD bankas suteikė kredito gavėjui - N. K. 53217,68 Eurų (183 750 Lt) kreditą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui bei 2010-12-23 pervedė jį į N. K. AB „DNB NORD bankas“ vardu atidarytą, tačiau jo (Z. T.) betarpiškai valdomą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu apgaule gaunant kreditą.

Taip pat Z. T. neteisėtai disponavo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, o būtent:

jis tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-03, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens J. G. AB „DNB bankas“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės (elektroninės mokėjimo priemonės) duomenis – J. G. vartotojo identifikavimo kodą, pirminį slaptažodį, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų rinkinį ir TAN kodų rinkinį; tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-13, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens J. Č. AB „DNB bankas“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės (elektroninės mokėjimo priemonės) duomenis – J. Č. vartotojo identifikavimo kodą, pirminį slaptažodį, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų rinkinį ir TAN kodų rinkinį; tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2012-08-29, neteisėtai įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens D. V. AB „SEB bankas“ vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės (elektroninės mokėjimo priemonės) duomenis – D. V. vartotojo identifikavimo kodą, pirminį slaptažodį, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų bei iki 2013-05-16 neteisėtai laikė visus šiuos elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol juos kratos metu neaptiko ir nepaėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai.

Taip pat Z. T. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, panaudodamas svetimas elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent:

jis 2012-09-11, 09.47 val., Kruopų g. 1-16, Vilniaus m., neteisėtai pasinaudojęs AB „SEB bankas“ D. V. vardu išduotos elektronines mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: D. V. vartotojo identifikavimo kodu, pirminiu slaptažodžiu, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų rinkiniu, kompiuteriu, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie D. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir operacinės banko sistemos bei prisistatęs šių duomenų savininku, neteisėtai inicijavo ir atliko šią finansinę operaciją: neteisėtai pervedė iš D. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB bankas“, į J. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 28 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012-08-14, 09.05 val. iki 2012-11-23 14.40 val., Kruopų g. 1-16, Vilniaus m. ir Laisvės pr. 89-24, Vilniaus m., neteisėtai pasinaudojęs AB „DNB bankas“ J. Č. vardu išduotos elektronines mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: J. Č. vartotojo identifikavimo kodu, pirminiu slaptažodžiu, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų rinkiniu ir TAN kodų rinkiniu, kompiuteriais, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie J. Č. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir operacinės banko sistemos bei prisistatęs šių duomenų savininku, neteisėtai inicijavo ir atliko šias finansines operacijas: neteisėtai pervedė iš J. Č. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB bankas“, į: UAB „Creditinfo Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - du kartus po 20 Lt, bendrai 40 Lt ir į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 70 Lt;

tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2012-08-04, 12.12 val. iki 2012-11-09 12.09 val., Kruopų g. 1-16, Vilniaus m. ir Laisvės pr. 89-24, Vilniaus m., neteisėtai pasinaudojęs AB „DNB bankas“ J. G. vardu išduotos elektronines mokėjimo priemonės (elektroninės bankininkystės) naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: J. G. vartotojo identifikavimo kodu, pirminiu slaptažodžiu, kintamųjų slaptažodžių (PIN) kodų rinkiniu ir TAN kodų rinkiniu, kompiuteriais, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės ir operacinės banko sistemos bei prisistatęs šių duomenų savininku, neteisėtai inicijavo ir atliko šias finansines operacijas: neteisėtai pervedė iš J. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „DNB bankas“, į: UAB „Creditinfo Lietuva“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – du kartus po 20 Lt, bendrai 40 Lt; į – S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) - 22 Lt ir į J. Č. sąskaitą (duomenys neskelbtini) – 13 Lt.

Z. T. buvo kaltinamas ir tuo, kad veikdamas bendrininkų grupėje su N. K., pagamino ir laikė netikrus dokumentus, o būtent:

jis 2010 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2010-11-24, Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su N. K., pagamino ir laikė netikrus dokumentus, susijusius su N. K. tariamu įdarbinimu ir darbų Jungtinėje Karalystėje, gaunamu darbo užmokesčiu, jo dydžiu, nors iš tikrųjų N. K. nebuvo įdarbintas ir nedirbo Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo jokių su tuo susijusių išmokų, tai yra: 2009-05-01 darbo sutartį ir jos priedus, kuriuose buvo nurodyta, kad N. K. nuo 2009-05-01 buvo įdarbintas Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dalidės pareigose, nustatant jam 36 000 svarų sterlingų metinį atlyginimą; Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01, 2009-10-01, 2009-11-01, 2009-12-01, 2010-01-01, 2010-02-01, 2010-03-01, 2010-04-01, 2010-05-01, 2010-06-01, 2010-07-01, 2010-08-01, 2010-09-01 ir 2010-10-01 mokėjimo pranešimus, kuriuose buvo nurodyta, kad N. K. už atliktą darbą bendrovėje buvo apskaičiuotas 3000 svarų dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo kurio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas nacionalinis draudimo mokestis, pervedant jam kiekvieną mėnesį 2400 svarų dydžio atlyginimą; Jungtinės Karalystės banke „Loyds TSB“ N. K. vardu tariamai atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai buvo pervedamas jo darbo užmokestis, susijęs su jo darbo santykiais Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-16, 2009-07-16, 2009-08-16, 2009-09-16, 2009-10-16, 2009-11-16, 2009-12-16, 2010-01-16, 2010-02-16, 2010-03-16, 2010-04-16, 2010-05-16, 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 ir 2010-11-16 išrašus, kuriuose buvo nurodyta, jog į jo sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas 2400 svarų dydžio atlyginimas;

Mokestinių metų sertifikatą, kuriame nurodyta, kad N. K. (nacionalinio draudimo numeris SL 456789 A), už darbą Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 36 000 svarų sterlingų metinis atlyginimas bei, kad nuo minėtos sumos buvo sumokėta 5184 svarų mokesčių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. K. parodė, kad jis 2010 metais susipažino su T., kuris jam pasakė, jog jam reikia padėti pasiimti paskolą, jis, N. K. pasakė, kad jam neduos bankas paskolos, T. atsakė, kad jį, N. K. įdarbins Anglijoje. Dokumentus gaminti turi būti speciali įranga ir jis, N. K. neturi išsilavinimo, kad tai padaryti. T. pasakė, kad banke viskas suderinta, ir tau nėra ko pergyventi. T. deklaravo ten savo gyvenamąją vietą. Jis, N. K. su šviesiaplauke moteriške užėjo į banką ,,DNB" Lvovo g. T. juos ten nuvežė. Jam, N. K. pasirodė, kad T. pažįsta tos vadybininkės, nes viskas buvo suderinta. Moteriškė padavė dokumentus. Tai buvo dokumentai, kad jis, N. K. dirbo Anglijoje ir gali paimti paskolą. Dokumentų jis, N. K. visų nežiūrėjo. Niekas nieko jam neaiškino. Jis, N. K. užpildė prašymą. Pasakė, kad viską sutvarkys ta moteris. Moteris šnekėjo su vadybininke, jis, N. K. pasirašė prašymą dėl paskolos. Suprato po kuo pasirašė. Antrą kartą jis, N. K. su T. nuvažiavo ir jau buvo duotas leidimas paskolai. Jis, N. K. matė, kad 75 procentų vertės buvo duota paskola. Hipotekoje viską derino. Prieš notarą nuvažiavo sudaryti draudimo sutartį. T. mokėjo už draudimą. Atvažiavo pas notarą. Notaras atnešė dokumentus, jis, N. K. pasakė, kad sutinka pasirašyti. Po to atėjo jam, N. K. pranešimai apie įsipareigojimų nevykdymą. T. pasakė, kad sumokės pinigus. Kai po kiek laiko vėl atėjo iš banko pranešimai, jis, N. K. nuvažiavo pas T., kuris pradėjo jam grasinti. Jo, N. K. mama nuėjo į policiją. Jam buvo neramu dėl grasinimų. Dabar antstoliai užblokavo kortelę, nes T. nemoka už komunalines paslaugas. Pasak N. K., jis toje bendrovėje Jungtinėje Karalystėje nedirbo. Jokių atlyginimų nėra gavęs. T. pasakė, kad tai jo giminės, po to galėsi nuvažiuoti ir tave priims. Teikdamas dokumentus bankui jis, N. K. nebijojo dėl T. Tuo metu jis, N. K. vartojo narkotikus, tai pas jį baimių didelių nebuvo. Jis, N. K. galvojo, kad jis iš tikrųjų ten bus įdarbintas Anglijoje. Buvo su T. banke, reikėjo atidaryti sąskaita, jis pasakė, kad jam reikia jo, N. K. kortelės, kad atsiskaitytų su banku. Jis, N. K. negavo pinigų grynais į rankas. Pas notarę, ji nieko jam, N. K. neaiškino. T. jam grasino, kad nuveš jį į mišką. Pasakė, kad tik pabandyk paskambinti į policiją ir pamatysi kas tau bus. Pasak N. K., imdamas kreditą galvojo, kad jis pasiliks jam, N. K., jam buvo pasakyta, kad nieko nėra nelegaliai. Parašus dėl paskolos dėjo pačiame banke. Formą pildė ta moteriškė. Kas sutartyje parašyta jis, N. K. suprato. Pas notarę nelabai skaitė dokumentų, kuriuos pasirašė. Jis, N. K. suprato, kad prieš tai eidamas į banką pasakė T., kad jam niekas nesuteiks paskolos, šis pasakė, kad jį įdarbins Anglijoje ir nebus problemų. Jis, N. K. tikėjosi naudos iš to sandorio. T. jam pasakė, kad užmokės paskolą, po to jis įnešdavo įmokas. T. nesakydavo kodėl nedaro įnašų. Jis, N. K. suprato, kad kai paims kreditą, tada važiuos dirbti. Klausė T. kada pradės dirbti, jis atsakė, kad dabar nėra galimybės. Iki ėjimo į banką nesuprato, kad tai netikri dokumentai buvo. Po to kai T. pradėjo neatsiliepti į skambučius, tada suprato kad kažkas negerai. Tuo metu, kai ėmė paskolą jis, N. K. vartojo narkotikus, jam tai atrodė, kad gerai suprato situaciją.

Apklaustas kaip įtariamasis N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo pažįstamas G. N. supažindino jį su Z. T.. Z. T. paprašė padėti jam, tai yra paimti paskolą iš banko savo vardu, nes jis jau yra gavęs paskolą iš banko ir dar vienos paskolos bankas jam nesuteiks, o paskola būtina nuosavo būsto įsigijimui. Sutiko jam padėti. 2010 metais, tikslios datos neprisimena, nuvyko kartu su Z. T. ir dar viena nepažįstama moterimi į AB DNB banką. Į banko patalpas ėjo kartu su nepažįstama moterimi, tuo tarpu Z. T. liko jų laukti lauke. Visus dokumentus, kuriuos paskolos (kredito) gavimui pateikė AB DNB banko darbuotojams, jam padavė Z. T.. Kokie ten buvo dokumentai ir kas juose buvo nurodyta neprisimena, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, tačiau šiuos dokumentus gavo iš Z. T.. Kiek prisimena kredito (paskolos) suma buvo apie 50 000 Eurų. Taip pat dėl minėto kredito (paskolos) suteikimo vyko ir antrą kartą į AB DNB banko patalpas. Šį kartą jau vyko kartu su Z. T., kuris ir bendravo su banko vadybininke. Taip pat kartu su Z. T. ėjo ir pas notarę, kur pasirašė kažkokius tai dokumentus. Visus klausimus pas notarę derino Z. T.. Patvirtina, kad Anglijoje (Jungtinėje Karalystėje) niekada nedirbo. Buvo kelis kartus nuvykęs į Anglija (Jungtinę Karalystę) aplankyti savo sesers, tačiau ne tuo laikotarpiu, kuris nurodytas bankui pateiktuose dokumentuose. Z. T. žadėjo, kad po vienerių metų po paskolos gavimo ir busto įsigijimo jis sumokės visą kredito (paskolos) sumą ir visus buto dokumentus perrašys savo vardu. Po kai kurio laiko, tai yra po kredito (paskolos) suteikimo, AB DNB banko darbuotojai pradėjo siųsti jam pranešimus apie laiku negrąžinamą kreditą. Paskambino Z. T., pranešdamas apie esamą situaciją bei informuodamas pastarąjį, kad parduos butą, tikslu padengti įsiskolinimą bankui pagal kreditavimo sutartį. Z. T. ėmė jam grasinti. Dėl Z. T. grasinimų telefonu kreipėsi į prokuratūrą. Bute, kuris buvo įsigytas pagal kreditą (paskolą), esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena Z. T. su savo žmona ir vaikais. Šiame bute buvo tik vieną kartą, tačiau Z. T. neįleido jo į vidų. (tomas 3, b.l. 107-108)

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Z. T. parodė, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu neprisipažįsta. Pasak Z. T., dėl kredito tai jis nieko bendro su juo neturi. Jokių dokumentų K. neperdavė. Susirado jį, N. K. per G. N.. Jam, Z. T. buvo pasakyta, kad žmogus gali gauti kreditą. Jam, Z. T. buvo tai pasiūlyta. Po sandėrio buvo mokėta bankui, jis, Z. T. mokėjo N. grynais ir jis skirstė tuos pinigus. Pasak Z. T., K. taip neatrodė blogai kaip dabar. Neįtarė, kad jis vartoja narkotikus. Į banką su V. K. jis nevažiavo. Pas notarą jis, Z. T. važiavo su juo, N. K.. Pardavėja to buto buvo jo, Z. T. uošvienė, jis kartu nuvažiavo. Užsisakė notarą, tai tas biuras su kuriuo jis, Z. T. dirba. K. pasirašinėjo pardavimo sutartį. Jis, Z. T. tada sėdėjo už stalo. Grasinimų nebuvo jo atžvilgiu. N. K. jam, Z. T. dar skambino ir prašė pinigų. Jis, Z. T. sutarė, kad apmokės kreditą. Pasak Z. T., K. pasiūlė, kad gali paimti paskolą, jis pas jį, Z. T. mašinoje tai pasiūlė. Nežinojo, kad N. K. vartojo narkotines medžiagas. Jis, Z. T. turi kreditą „DNB Nord“ banke, yra pasiėmęs kreditą dėl buto. Tai ne tas butas, kuris nuomojamas N. Pateikė dokumentus iš darbovietės. Jam, Z. T. atrodė, kad viskas yra teisėtai. Jam, Z. T. tai buvo naudinga, nuomotis butą brangiau, nei nuomoti iš K. butą. Bankui apmokėjimas buvo 500 Lt su trupučiu. Pas notarę buvo paduota papkė, jis, Z. T. nežiūrėjo kas ten buvo įdėta. Pasinaudojus K. dokumentais, nemano kad teko atlikti kažkokias operacijas. B. pirkėjas jo, Z. T. butui Gedimino prospekte. Elektroninės bankininkystės duomenys, jis pirko jo, Z. T. butą Gedimino pr. N. nepirko nekilnojamojo turto nei iš jo, Z. T., nei iš jo žmonos. Jo, Z. T. pažįstamas tiesiog pas jį paliko papkę. Kodėl iš tų asmenų buvo atliktas mokėjimas į jo, Z. T. sąskaitą, nežino. Prisijungimų prie G. sąskaitos jis, Z. T. neprisimena. Z. D. dirba pas jį, Z,T. Kruopų g. gal jis ir gyvena. N. juos supažindino. Dėl N. žemės sklypo nieko nežino. Jis, Z. T. mokėjo N. K. kreditą. Buvo laikotarpis kai buvau išvykęs, tai nemokėjo. Minėtas butas priklausė uošvienei, ji buvo pardavėja, o pirkėjas K. Uošvienė buvo atėjusi pas notarę. Jis, Z. T. įsipareigojo mokėti nuomą K. Uošvienė turėjo kreditą Šiaulių banke tam reikėjo pinigų. Nuomos sutartis nebuvo sudaryta, sudaryta tik žodinė su K. Mokėjo paskolą ir už K., ir už uošvienę. Gavosi nuoma plius paskola. Banke DNB jis, Z. T. nebuvo. Nuo pirmo susitiko su K. iki paskolos gavimo praėjo daugiau nei savaitė. Jokiam banke jis, Z. T. nebuvo su K.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas G. N. parodė, kad jis pažįsta N., jis prekiavo turguje, vienam rajone gyvena. Z. pažįsta darbo reikalais, jis jo, G. N. viršininkas. Ar N. ir Z. buvo tarpusavyje pažįstami jis, G. N. nežino. Jis, G. N. pinigus pervedinėjo į DNB banką, tai buvo gal prieš 2 ar 3 metus, parvedė apie 230 ar 220 Lt, jam Z. davė pinigus ir prašė, kad pervestų pinigus. Eidavo į banką ir pervesdavo pinigus. Pervesdavo skirtingas sumas po 220 Lt ir 230 Lt. Tai darė 2 ar 3 metus. Vieną kartą į mėnesį eidavo ir pervesdavo. Jis, G. N. neklausė kodėl pervesti reikėjo, jam nesunku pervesti pinigus į sąskaitą, T. davė sąskaitos numerį. Jį, G. N. su Z. sieja tik darbo reikalai. Jis, G. N. nepažindino T. su K. Teisėjai vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. pagarsinus G. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kai jis parodė, kad jis dirba Z. T. vadovaujamojoje bendrovėje, vadybininko pareigose. Prisimena, kad supažindino Z. T. su N. K.. Kieno iniciatyva juos supažindino, atsisako nurodyti. 2010 – 2011 metais, Z. T. pastoviai prašė jo pervedinėti į N. K. sąskaitą, esančią AB DNB bankas, 700 – 800 Lt pinigų sumas. Šiuos pinigus gaudavo grynaisiais iš Z. T. kiekvieną mėnesį ir juos asmeniškai nunešdavo į AB DNB banką, kur juos įnešdavo į N. K. banko sąskaitą. Taip pat kelis kartus (4 – 5 kartus) prašė savo sugyventinės B. T. nueiti į banką ir vietoj jo įnešti pinigus į N. K. sąskaitą. Kiek žino šiuos pinigus, kuriuos jam duodavo Z. T., reikėdavo įnešti į N. K. sąskaitą kaip procentus pagal paskolos sutartį. (tomas 3, b.l. 20-21)- G. N. parodė, kad praėjo daug laiko. Tiksliai negali prisiminti ar supažindino T. ir K. Gyvena ne praeitimi, o dabartimi. Ką ten parodymuose sakė neprisimena. Susipainiojo gal 700 ar 800 Lt pervesdavo, tiksliai neatsimena. Tai pervedinėjo 700 ar 800 Lt, gal už 2 mėn. pervedė 230 Lt. Nesiteiravo taip labai stipriai už ką pinigai. Gal kas pasakė už ką tie pinigai. Kai ateini į banką klausia už ką pinigai. Tai jam, G. N. pasakė moteris, kad už paskolą. Jis, G. N. tyrėjai viską pasakė. Nepasidomėjo kodėl pats K. neneša pinigų į banką. Jis, G. N. buvo prašęs ir žmonos T., kad nuneštų į banką pinigus, kai pats neturėjo laiko. Gal kokius 3 ar 4 kartus jos prašė tai padaryti. Pasak G. N., jis T. yra skolingas. Z. gal turėjo kokių problemų. Jis atveždavo ir paduodavo jam, G. N. pinigus. Gal versle turėjo problemų. Kvitukus už pervedimus išmesdavo. Jam jie nereikalingi. Z. pinigus įnešdavo į sąskaitą. Jis, G. N. pats paskolą ėmė iš „DNB“ banko. Su moterimi bendravo imant paskolą. Paskola buvo apie 430 000 Lt. Dirbo tuo metu ir santaupos buvo. Tuo metu dirbo pusę etato. Imdamas paskolą jis, G. N. dirbo pas T. Buvo susitaupęs pinigų ir pasiskolino iš T. T. pinigais mokėdavo paskolą. Elektroninę bankininkystę turi. Namuose neturi kompiuterio.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja B. T. parodė, kad kaltinamuosius ji pažįsta. Pažįsta N., ankščiau dirbo su juo. Jos, B. T. N., jos sugyventinis paprašė, kad nuneštų pinigus padėti į sąskaitą. Gal 5 ar 6 kartus ji nešė pinigus į banką, Basanavičiaus gatvėje „Ūkio“ banką. Apie 800 Lt duodavo. Pamiršo tiksliai per tiek metų. Turėjo sąskaitą, jas N. davė. Darė pervedimą į tą sąskaitą. Už ką pinigai nežinojo. Banke nereikėjo nurodyti už ką pinigai. Teisėjai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinus B. T. parodymus, kai ji parodė, kad gyvena kartu su G. N., kuris dirba Z. T. bendrovėje. Pažįsta N. K. ir jo motiną. Tikslaus laikotarpio neprisimena, galimai 2011 metais, paprašyta G. N., buvo nuvykusi 4 – 5 kartus į AB DNB banką, kur kiekvieną kartą įnešė į N. K. sąskaitą apie 700 Lt. Šiuos pinigus jai duodavo G. N., kuris buvo paaiškinęs, kad N. K. negali pats laiku įnešti šių pinigų į savo sąskaitą, nes anksti važiuoja į darbą. (tomas 3, b.l. 29-30)-liudytoja paaiškino, kad ji sakė, kad jai reikėjo pervesti į K. sąskaitą pinigus, dėl ko nereikėjo rašyti.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja Č. I. parodė, kad ji žino tik vieną asmenį iš kaltinamųjų. Į Šalčininkus atvažiuodavo. Ji, I. Č. pasirašinėjo popierius. Neprisimins dabar visko. Susitiko vieną žmogų, V. Č., jis pasiūlė uždirbti pinigų. Jis pasiūlė 2000 Lt. Po to atvažiavo žmonės, ji pasirašė popierius ir nieko nesuprato. Ji sutiko, žmonės keletą kartų atvažiavo. Atvažiuodavo ir po 2 ar 3 žmones. Jie duodavo jai, I. Č. pasirašyti. Veždavo ją į banką, į „Nord“ banką. Tame banke davė popierius, kažką ji, I. Č. pasirašinėjo. 2 kartus buvo banke. Po to automobilyje dar pasirašė popierius. 2 kartus banke ir mašinoje kartą. Č. pasiūlė jai ir tiek. Jai, I. Č. paskambindavo tie asmenys. Skambindavo į sugyventinio telefoną. Jis pats jiems savo telefoną davė. Ji, I. Č. nesupranta lietuviškai, neskaitė ką pasirašė. Lapai buvo užpildyti. Sąskaitą turi banke „Nord“. Gauna pašalpą. Teisėjai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. padarsinus liudytojas I. Č. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad nuo 2011 metų turi sąskaitą AB DNB banke, kuria naudojasi iki šiol. 2012 metais, tikslios datos neprisimena, pavasarį, Šalčininkų mieste sutiko savo pažįstamą V. Č., kuris pasiūlė užsidirbti 2000 Lt. Už tai jai reikėjo tik nuvažiuoti į banką ir pasirašyti tam tikrus dokumentus. Po to V. Č. nuvežė ją į Vilnių, kur pristatė kažkokiems vyrams, kurie nuvežė ją į banko padalinį, kur ji pasirašė dokumentuose. Grįžus namo, pas ją vėl buvo atvykę nepažįstami asmenys, kurie padavė jai pasirašyti neužpildytus dokumentus. Po šių įvykių pas ją namus vėl du kartus buvo atvykę nepažįstami vyrai. Paskutinį kartą jie nuvežė ją į AB DNB bankas Šalčininkų skyrių, kur ji pasirašė kažkokius tai dokumentus, pateiktus banko darbuotojų, kuriuos perdavė ją atvežusiems nepažįstamiems asmenims. (tomas 3, b.l. 40-42)- liudytoja parodė, kad taip, ji buvo Vilniuje, ten pasirašė kažkokius popierius. Liudytoja I. Č. patvirtino, kad jos parodymai teisingi. Atlygio ji negavo. Nesikreipė į policiją. Kreipėsi į Č., šis atsakė, kad negali susiskambinti su žmonėmis, ji neėmė kredito iš banko. Būna kad turi atminties sutrikimų. Pažįsta tik vieną asmenį iš kaltinamųjų, tai T. Taip matė šiandien vieną vyrą, kuris buvo Šalčininkuose, jis buvo su juoda striuke. Vilniuje buvo banke. Neprisimena koks bankas. Buvo banke su dviem vyriškiais. Pasirašė popierius. Buvo kabinete. Du vyrai, ji ir moteris. Ji, I. Č. pasirašė vardą, pavardę ir parašą. Po to atsistojo ir išėjo. Tos moters neatpažintų, neatkreipė dėmesio.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas J. G. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Pasak liudytojo J. G., paprašė vienas žmogus jo kortelės banko. Šiandien jo nematė teisme, tik 2 kartus matė tą žmogų. Jis, J. G. Šalčininkuose prie stoties būna. Jau du metai praėjo nuo įvykio. Asmuo nepažįstamas buvo, su akiniais nuo saulės. Pasakė, kad sumokės 1000 Lt, kad jis J,G. duotų kortelę banko. Žmogus tokio ūgio kaip jis, buvo tamsių plaukų, su nedidele barzdele. Antrą kartą atvažiavo su „BMW“ automobiliu. Žmogus apie 40 m. Jis, J. G. sutiko su jo pasiūlymu. Padarė banke kortelę. Kortelę paėmė Vilniuje. Paėmė sąskaitos numerį ir interneto kortelę. Atidavė kortelę tam žmogui, pinigų negavo. Atsidarė sąskaitą, sąskaitos numeris liko pas jį, J. G.. Dar tokius blankus atidavė. Susitiko su vyru 2 kartus. Teisėjai vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsinus liudytojo J. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad turi dvi banko sąskaitas: AB Swedbank ir AB DNB bankas. Tikslaus laikotarpio neprisimena, kai Šalčininkų mieste prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris pasiūlė užsidirbti 1000 Lt. Už tai reikėjo nuvykti į AB DNB banką ir sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, o po to visus gautus dokumentus atiduoti šiam vyrui. Nepažįstamas vyras sakė, kad jam iš užsienio šalies turėjo būti pervesti pinigai. Sutiko su pasiūlymu ir AB DNB banke pasirašė elektroninės bankininkystės sutartį ir gavo prisijungimo slaptažodžius. Dar įnešė į sąskaitą 50 Lt, nes banko darbuotojai paaiškino, kad būtina įnešti bet kokią pinigų sumą į sąskaitą. Daugiau savo sąskaitos nevaldė. Visus gautus dokumentus (elektroninės bankininkystės sutartį, slaptažodžius ir kodų rinkinius) perdavė nepažįstamam vyrui, norėdamas jam tik padėti. Nepažįstamas vyras žadėtų pinigų nesumokėjo ir banko elektroninės bankininkystės duomenų negrąžino. (tomas 3, b.l. 8-10)-liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Susitiko su tuo nepažįstamu Šalčininkuose, korteles paėmė Vilniuje. Tai buvo nuo stoties važiuoji ar tai Pylimo g. Ten yra bankas. Banke aptarnavo jauna mergina. Pasą jai pateikė. Buvo 2 lapai ir juos pasirašė ir pasiėmė su savimi.

Apklaustas teisminio bylos magrinėjimo metu liudytojas Z. D. parodė, kad kaltinamsis T. yra jo viršinikas. Jis, Z. D. turi interneto paslaugų sutartį. (duomenys neskelbtini) ten jis, Z. D. gyvena. Naudojasi interneto paslaugų sutartimi, nurodytu adresu yra sutartis. Jis, Z. D. nežino kas tikrina bankininkystę jo namuose. Jis vienas ja naudojasi. Č. nepažįsta. T. jo viršininkas, jis yra buvęs jo, Z. D. namuose. Be jo, Z. D. žinios, kad naudotųsi nemano. Teisėja, vadovaudamasi LR BPK 276 str. 4 d. pagarsina liudytojo Z. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Yra pasirašęs sutartį su AB TEO dėl interneto paslaugų teikimo nurodytu adresu. Pažįsta Z. T., kuris yra bendrovės, kurioje dirba, direktorius ir jo tiesioginis vadovas. Z. T. kelis kartus lankėsi jo bute, tačiau neprisimena ar leido jam naudotis kompiuteriu su interneto prieiga ir ar to prašė Z. T.. (tomas 3, b.l. 38-39)-liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. Pasak Z. D., jis turi paskolą DNB banke. Butą nusipirko. Paskolos dokumentus tvarkė banke „DNB“, Vilniaus g., moteris tvarkė dokumentus.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas D. V. parodė, kad žino, jog su bankininkystės kortelėmis byla. Paliko žmogui savo kortelę, kokiam neatsimenu. Elektroninės bankininkystės korteles, gal „Snoras“ banko. Draugas iš Vievio, K. jį atvežė, jis pažinojo tuos žmones. Jo kortelės reikėjo, nes norėjo nusiimti paskolą. Kai sueina 18 metų pirmą paskolą duoda nemokamai. Sėdėjo kieme su žmogumi, jis pasakė, kad paskolintų korteles. Jis atvežė jį, D. V. į Vilnių, kažkur prieš 3 m., sąskaitą atsidarė banke. Kortelė buvo viena. Pasakė, kad žmoniškai paskolins, atlygį žadėjo. Nesumokėjo jam už tai nieko, nei kortelių, nei pinigų negavo. Teisėjai, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsinus liudytojo D. V. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad turi dvi banko sąskaitas: AB Swedbank ir AB SEB bankas. Tikslaus laikotarpio neprisimena, galimai 2011-2012 metais, savo draugo E. K. prašymu, nuvyko į Vilniaus miestą, prie SEB banko patalpų, kur vienas jam nepažįstamas asmuo paprašė atsidaryti AB SEB banke sąskaitą, sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, pasiimti elektroninės bankininkystės slaptažodžius ir kodus, vėliau pasiimti paskolą ir gautus pinigus kartu su visais dokumentais (prisijungimo slaptažodžiais, kodais ir pan.) atiduoti jam. Už šią paslaugą žadėjo sumokėti 1000 Lt. Atsidarė banke sąskaitą, pasirašė elektroninės bankininkystės sutartį ir gavo reikiamus kodus. Tačiau minėtų dokumentų taip ir neperdavė nepažįstamam vyrui, kurio jokių duomenų neturi, nes jie liko gulėti draugo E. K. automobilyje. Pinigų taip pat negavo, nes atliko tik dalį sutartų veiksmų. Dabartiniu metu negali susisiekti su E. K.. (tomas 3, b.l. 16-17)-liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai yra teisingi. D. V. parodė, kad jis nepažįsta Č. ir D. Kruopų g. jam neteko lankytis. Jokių operacijų neatlikinėjo su kortelėmis.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamąjį matė vieną kartą -T. Turi pažįstamą, ji jį supažindino su kaltinamuoju T. Pasakė, kad T. ieško darbui žmonių. Paklausė ar neturi pažįstamų bedarbių, jis, V. Č. pasakė, kad turi draugą bedarbį. Supažindino jį su T. Atvažiavo į Šalčininkus, parodė kur gyvena. Po to girdėjo, kad važinėja ar į Lenkiją jo draugas. Teisėja, vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d., pagarsina liudytojo V. Č. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2012 metais, tikslios datos neprisimena, Šalčininkų m. sutiko vyrą vardu D., kuris pasiteiravo ar nepažįsta kokių nors asmenų, kurie sutiktų dirbti jo pažįstamo vardu S. statybos bendrovėje. Pasakė D., kad viena jo pažįstama J. Č. šiuo metu nedirba ir nori įsidarbinti. Tą patį pasakė ir J. Č., paaiškindamas, kad jie atvažiuos pas ją ir su ja aptars būsimojo darbo atlyginimą. Po kelių dienų pas jį atvažiavo D. su S., su kuriais nuvyko pas J. Č. ir kuriuos supažindino. Apie ką jie kalbėjo, negirdėjo. Po kelių dienų S. vėl atvažiavo ir jį vėl palydėjo pas J. Č.. Už savo paslaugas jokio atlygio negavo. (tomas 3, b.l. 43-44)-liudytojas patvirtino, kad taip ir buvo. V. Č. parodė, kad jis gyvena Šalčininkuose, ten daug bedarbių, Č. jam nieko neaiškino.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja S. M. parodė, kad nelabai žino apie ką byla. Jos, S. M. klausė tyrėja ar tikrai buvo atėjęs tas žmogus, klausė ar jis ne vienas buvo atvykęs, ji, S. M. darė prielaidą, kad ne vienas, bet tiksliai neatsimena.S. M. parodė, kad ji kokius 3 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuo 2008 rugsėjo iki 2010 m. buvo asistentė, po to specialistė, po to vėl pasirinko asistentės darbą, asistuodavo bankininkei, pagrindė buvo dokumentų ruošimas ir kredito suteikimas. Pagal įprastą tvarką, bankininkas turėjo kalbėti su klientu ir konsultuoti. Asistuotojas turėjo surinkti kopijas, paruošti įteikimą. Ji, S. M. teikė konsultacijas. Šiuo atveju ji kalbėjo su tuo klientu. To kliento neatsimena. Tuos pačius dokumentus, kadangi turėjo ji juos prisimena. Kaip vyksta bendravimas su klientu, jis ateina išsirinkęs turtą, pasako, kad reikia paskolos. Pasakomos sąlygos. Paprašoma pateikti dokumentus, originalus pateikti prašoma, kuriuos jie pasitvirtina. Paskui teikia komitetui svarstyti dėl sprendimo. Tuo metu kai buvo apklausa gal ji, S. M. daugiau atsiminė. Teisėja vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. pagarsina liudytojos S. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad laikotarpiu nuo 2008 metų iki 2010 metų pabaigos dirbo asistente AB DNB bankas. Kiek pamena, asmenys, norintys gauti kreditą, turėjo pateikti bankui savo asmens dokumentą, dokumentus, patvirtinančius gaunamas pajamas, įkeičiamo turto vertinimą, vėliau dar reikėdavo pateikti ir įkeičiamo turto draudimo liudijimą. Dokumentai turėjo būti pateikti už praėjusius 12 mėnesių. Asmuo, kuris kreipdavosi dėl kredito suteikimo, turėdavo pateikti šių dokumentų originalus, kurie buvo kopijuojami ir po to originalai grąžinami juos pateikusiems asmenims. Tiksliai neprisimena ar dėl kredito suteikimo aptarnavo ir bendravo su N. K., tačiau kadangi ant bankui pateiktų dokumentų kopijų yra jos parašai, galėjo jį aptarnauti dėl kredito suteikimo. Kiek prisimena, vieną kartą N. K. į banką buvo atėjęs ne vienas, o lydimas šviesiaplaukės moters. Ar kitus kartus jis buvo atvykęs vienas ar su kitais asmenimis, neprisimena. AB DNB banke N. K. turėjo lankytis apie tris kartus: pirmą kartą – pateikti paraišką kreditui; antrą kartą – pasirašyti sutartį ir trečią kartą – turėjo pristatyti pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro, nuosavybės teisių pažymėjimą bei pateikti draudimo liudijimą. Dokumentuose, pateiktuose N. K. kredito suteikimui, buvo nurodyta, kad N. K. dirbo užsienio kompanijoje, todėl jų pagrįstumo nebuvo įmanoma patikrinti. Kai paskolos gavėjas dirba Lietuvoje, visi duomenys atsispindi SoDros duomenų bazėje. N. K. buvo suteiktas 53 217, 68 eurų kreditas, kuris buvo pervestas į nurodytą sąskaitą. Išduodamo kredito dydis priklauso nuo įkeičiamo turto vertės, kliento pajamų. Šiuo atveju buvo nuspręsta finansuoti 75 procentus nuo įkeičiamo turto vertės. (tomas 3, b.l. 1)-liudytoja patvirtino, kad šie jos parodymai yra teisingi. Pasak S. M., atvesdavo turto pardavėjai, brokeriai klientus į banką, kad gautų finansavimą, jie turėdavome pirmesne eiga peržiūrėti jų prašymus. Ji, S. M. atsimena pagal dokumentus, kad dokumentai dėl darbo tai buvo užsienio įmonė, tuo metu nebuvo galimybių patikrinti užsienio įmones. Ieškojo „Google“ ar tokia įmonė egzistuoja. Atsimena, kad tai buvo įmonė susijusi su medžiu. Reikia atsiversti kreditavimo vadovą. Sprendimas suteikti kreditą priklauso nuo kredito komisijos. Kai aptarnavo klientą nekilo įtarimų ar jis moka užsienio kalbą. Nepamena, bet kartą matė T., matytas veidas. Kad pats žmogus nekalba, už jį kalba moteris, nebūdavo keista, pasitaiko atvejų, kad ateina su kitu asmeniu, kuris geriau žino, vienas kažkuris daugiau kalbantis. Ta moteris buvo ne pirmą kartą, ji buvo pažįstama. Automatiškai natūralu, kad ji daugiau kalba, o tas žmogus klauso. Yra buvę atvejų, kad teko atsisakyti išduoti paskolą. Informacijos iš darbo biržos negaudavo. „Kredit info“ dėl įsipareigojimų tikrindavo ar neturi įsiskolinimų. Po pasikeitusios ekonominės situacijos sąlygos paskolos išdavimo yra sugriežtintos. Pasak S. M., asistente kai buvo neturėjo galios visiškai pasirašinėti sutarčių, S. G. pasirašinėjo. Tas klientas buvo tikrintas dėl pajamų, neišduodama paskola aklai. Negali atsakyti ar buvo tikrintas Anglijos duomenų bazėje. Pinigus kredito gavėjui fiziškai neišmokėjo, tai atlieka kiti asmenys. Dėl vidinės struktūros. G. siunčia dar aukštesniam vadovui. Virš jos Vilniaus vadovas. Tuščio dokumento nesa pasirašiusi. Kadangi ji, S. M. buvo asistentė, neturėjo patirties, buvo konsultuojamasi ir kalbamasi su vadove, ji viską girdėdavo. Kad užsienio bendrovėje dirbantis asmuo be užstato gautų paskolą, nebuvo tokio atvejo, kad užsienio bendrovėje dirbantis asmuo gaudavo kreditą. Nuo dokumentų priėmimo iki kredito išdavimo, trumpiausiai mėnuo praeina. Įtarimų dėl dokumentų formos nekilo. Jie buvo ant popieriaus, įprastos formos kaip ir turi būti. Neatsimena, kad ranka sutartis būtų parašyta.

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad J. Č. atpažino Z. T. kaip vieną iš nepažįstamų asmenų, kurie buvo atvykę pas ją į namus ir kurie pateikė pasirašyti jai kažkokius tai neužpildytus dokumentus. (tomas 1, b.l. 117-119)

Asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad V. Č. atpažino Z. T. kaip vyrą, prisistačiusį S. vardu, kuris kelis kartus buvo atvykęs pas jį ir kurį lydėjo pas J. Č.. (tomas 1, b.l. 123-125)

Reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokole nurodyta, kad AB DNB banko darbuotojai pateikė turimų dokumentų, susijusių su 53 217,68 Eurų (183 750 Lt) kredito suteikimu N. K. būsto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kopijas. (tomas 1, b.l. 20-62, 76-90, 126-200; tomas 2, b.l. 1-16)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti dokumentai (jų kopijos), kurie buvo pateikti AB DNB bankas darbuotojams kredito gavimui (gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui) ir kuriuose atsispindi informacija apie N. K. galimą darbą Jungtinėje Karalystėje, o būtent: 2009-05-01 darbo sutartis ir jos priedai, kuriuose nurodyta, kad N. K. nuo 2009-05-01 buvo įdarbintas Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dalidės pareigose, nustatant jam 36 000 svarų sterlingų metinį atlyginimą; Jungtinės Karalystės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2009-06-01, 2009-10-01, 2009-11-01, 2009-12-01, 2010-01-01, 2010-02-01, 2010-03-01, 2010-04-01, 2010-05-01, 2010-06-01, 2010-07-01, 2010-08-01, 2010-09-01 ir 2010-10-01 mokėjimo pranešimai, kuriuose nurodyta, kad N. K. už atliktą darbą bendrovėje buvo apskaičiuotas 3000 svarų dydžio mėnesinis atlyginimas, nuo kurio buvo išskaičiuojamas ir sumokamas nacionalinis draudimo mokestis, pervedant jam kiekvieną mėnesį 2400 svarų dydžio atlyginimą; Jungtinės Karalystės banke „Loyds TSB“ N. K. vardu tariamai atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią tariamai buvo pervedamas jo darbo užmokestis, susijęs su jo darbo santykiais Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, 2009-06-16, 2009-07-16, 2009-08-16, 2009-09-16, 2009-10-16, 2009-11-16, 2009-12-16, 2010-01-16, 2010-02-16, 2010-03-16, 2010-04-16, 2010- 05-16, 2010-06-16, 2010-07-16, 2010-08-16, 2010-09-16, 2010-10-16 ir 2010-11-16 išrašai, kuriuose nurodyta, jog į N. K. sąskaitą kiekvieną mėnesį pervedamas 2400 svarų dydžio atlyginimas; Mokestinių metų sertifikatas, kuriame nurodyta, kad N. K. (nacionalinio draudimo numeris SL 456789 A), už darbą Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaičiuotas 36 000 svarų sterlingų metinis atlyginimas bei, kad nuo minėtos sumos buvo sumokėta 5184 svarų mokesčių. (tomas 2, b.l. 182-184)

Banko sąskaitų išrašuose nurodyta, kad į N. K. AB DNB bankas atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito dengimui) grynuosius pinigus įnešinėja G. N., B. T., Z. D.. (tomas 2, b.l. 90-145)

Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitinės tarnybos 2012-07-25 ir 2012-07-27 raštuose nurodyta, kad N. K. vardu atidarytą sąskaita Lloyds TSB banke atidaryta ne 2010 liepos mėnesį, kaip matyti iš DNB bankui pateiktų dokumentų, o 2010 m. rugsėjo 1 d. Taip pat gauta informacija, kad N. K. negyvena dokumentuose nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal jo pateiktas atlyginimo išmokėjimo kopijas matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kuri turi sumokėti už jį pajamų mokestį. Pajamų mokestis už N. K. nemokamas, nes apie pajamų mokesčių deklaravimą Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcija neturi duomenų. Nacionalinis draudimo numeris - SL 4567 89A, nurodytas atlyginimo išmokėjimo dokumentuose, suklastotas. (tomas 1, b.l. 65-66)

Lietuvos darbo biržos prie SADM 2013-03-20 raštu Nr. Sd-775 ir prie jo pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad N. K. laikotarpiu nuo 2010 - 2011 metų Darbo biržoje buvo registruotas du kartus: 2009-09-10 – 2010-08-30 ir 2011-02-01 – 2011-09-02. (tomas 3, b.l. 76-96)

VRM duomenų bazės „Asmens duomenys“ išraše nurodyta, kad Z. T. nuo 2007-10-29 iki šiol deklaruoja gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad Z. T. žmonos – O. T. pavardė iki santuokos sudarymo buvo S. (tomas 3, b.l. 111-112)

Kratos protokole nurodyta, kad N. K. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kratos metu buvo aptikti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai, susiję su neteisėtu paskolos (kredito) gavimu ir neteisėtu mokėjimo priemonių disponavimu. (tomas 1, b.l. 98-99)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta dalis daiktų (dokumentų), paimtų kratos metu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad dokumentai sudėti į segtuvą. Segtuve yra: UADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės – 10 lapų; DnB NORD banko pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), TAN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); Kasos pajamų orderis Nr. 4003090, 2012.08.03, kuriuo J. G. papildo savo paties sąskaitą 50 Lt; DnB NORD banko naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-2-4598346-495-1, LVISA-ELECTRON mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) sutartys, sudarytos tarp banko ir J. G. 2012.08.03; DnB NORD kortelė su nurodytu sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), TAN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir DnB NORD banko naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-2-4609106-444-1, sudaryta 2012.08.13 tarp banko ir J. Č.; EDF ENERGY LTD mokėjimų kvitai (19 vnt.), datuojami nuo 2008.07.01 iki 2010.01.01, su anglų kalba spausdintais užrašais, apibūdinančiais mokėjimų paskirtį ir dydį, kurie visuose kvituose yra vienodi: Neto mokėjimas 4,900.00, pajamų mokestis 1,274.00, valstybinis draudimas 294.00, darbuotojo vardas – E. B., neto mokėjimas 3,332.00; Lloyds TSB E. B. sąskaitų išrašai (20 vnt.), kuriuose pastebima, kad E. B. sąskaita kiekvieną mėnesį buvo papildoma 3,332.00 svarų ir iš jos buvo išimama 2,000.00 svarų; E. B. P60 metinis pažymėjimas, skirtas mokesčių grąžinimui (2009 m.); EDF ENERGY LTD raštas, patvirtinantis E. B. mėnesinę algą už pilno etato elektriko darbą šioje kompanijoje, atskaičius mokesčius (4,900 svarų); darbo sutartis tarp EDF ENERGY LTD ir E. B. Nr. (duomenys neskelbtini) (2008.06.01); Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2010.03.29 tarp Z. T. ir O. T. bei E. B. (pirkėjas), patvirtinta Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės D. J. (11 lapų, 2 egz.), 2010.05.20 susitarimas pakeisti sutarties sąlygas (3 lapai, 2 egz.); Vyriausybės taupymo lakštų reklaminis kartoninis lapelis, ant kurio antros pusės rankraščiu užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, 2012.09.14 kasos pajamų orderis Nr. 100651, kuriuo Z. T. pervedė A. K. 720,00 Lt; DnB NORD banko sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) sutartis, naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-0-3470220-424-1, sudarytos tarp E. B. ir banko atitinkamai 2010.03.29 ir 2010.05.21, DnB NORD banko pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); DnB NORD banko ir E. B. 2010.05.21 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2403-2010-61441 (3 egz.) 208 526.41 Lt sumai, papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis Nr. PK3-1378753, pastovių mokėjimų pervedimų sutartys Nr. PM02 3469690, PM02 3469687, PM02 3471841 ir PM02 3471847, UADB „Seesam“ būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0010821/2010, pasirašyta E. B. įgalioto asmens A. I. 720,000.00 Lt sumai; Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto (E. B. buto) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 1074651 2010.03.30; Elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 24841153, sudaryta 2012.08.29 tarp „SEB“ banko ir D. V., 2012-08-29 banko sąskaitos sutartis, PIN kodų kortelė, išduota D. V. vardu Nr. 1234103. (tomas 1, b.l. 100-103)

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Konstitucijos 31 str. ir Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 6 d. nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013). Visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 207 str. 1 d.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais, jų visuma kaltinamųjų N. K. ir Z. T. kaltė dėl pareikštų kaltinimų pagal LR BK 207 str. 1 d. yra įrodyta. Kaltinamasis N. K. šioje baudžiamojoje byloje viso proceso metu dėl pareikštų jam kaltinimų buvo nuoseklus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino dėl pareikštų kaltinimų šiame epizode. Kaltinamasis Z. T. dėl šios inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino visiškai.

Kaltinamasis N. K. parodė, kad jis paprašytas Z. T., norėdamas padėti Z. T., kuriam bankas nesuteiktų kredito, kreipėsi į banką ir gavo kreditą būstui įsigyti, kuris buvo pervestas į Z. T. disponuojamą jo atsiskaitymo kortelę. Jungtinėje Karalystėje nėra dirbęs ir bankui pateiktuose dokumentuose nurodyto atlygio nėra gavęs. Suprato po kokiais dokumentais pasirašė banke. Iki ėjimo į banką nesuprato, kad šie dokumentai netikri. Šiuos kaltinamojo N. K. duotus parodymus patvirtina kita byloje surinkta medžiaga: aukščiau nurodyti ir aptarti dokumentai, kurie buvo pateikti AB DNB bankas darbuotojams kredito gavimui (gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimui) ir kuriuose yra duomenys apie N. K. tariamą darbą Jungtinėje Karalystėje, (tomas 2, b.l. 182-184); banko sąskaitų išrašai, kuriuose nurodyta, kad į N. K. AB DNB bankas atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kredito dengimui) grynuosius pinigus įnešinėjo svetimi asmenys: G. N., B. T., Z. D.. (tomas 2, b.l. 90-145), Jungtinės Karalystės mokesčių ir muitinės tarnybos 2012-07-25 ir 2012-07-27 raštai, kuriuose nurodyta, kad N. K. vardu atidarytą sąskaita Lloyds TSB banke atidaryta ne 2010 liepos mėnesį, kaip matyti iš DNB bankui pateiktų dokumentų, o 2010 m. rugsėjo 1 d. Taip pat gauta informacija, kad N. K. negyvena dokumentuose nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat pagal jo pateiktas atlyginimo išmokėjimo kopijas matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), kuri turi sumokėti už jį pajamų mokestį. Pajamų mokestis už N. K. nemokamas, nes apie pajamų mokesčių deklaravimą Jungtinės Karalystės Mokesčių inspekcija neturi duomenų. Nacionalinis draudimo numeris - SL 4567 89A, nurodytas atlyginimo išmokėjimo dokumentuose, suklastotas. (tomas 1, b.l. 65-66). Teismas vertindamas įrodymus kreipia dėmesį ir į kitus įrodymus patvirtinačius, kad minėtuose bankui pateiktuose netikruose dokumentuose dėl N. K. tariamo darbo Jungtinėje Karalystėje užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija. Byloje esančiuose suklastotuose netikruose dokumentuose nurodyta, kad N. K. buvo įdarbintas Jungtinėje Karalystėje nuo 2009-05-01 ir nuo šios dienos vykdė jam priskirtas funkcijas dailidės pareigose, tuo tarpu bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. K. nurodytu laikotarpiu negalėjo būti užsienyje, nes laikotarpiu nuo 2009-04-21 iki 2009-05-01 buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir po to nuo 2009-05-18 buvo stebimas priklausomybės ligų įstaigoje (Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2013-02-12 pažyma Nr. 25/10-1-48-3423, Vilniaus priklausomybės ligų centro 2012-08-24 pažyma Nr. 6843). Be to, Lietuvos darbo biržos duomenimis kaltinamasis N. K. bankui pateiktuose dokumentuose nurodytu laikotarpiu Lietuvoje registravosi darbo biržoje dėl darbo paieškos ir užsienyje negalėjo būti (Lietuvos darbo biržos prie SADM 2013-03-20 raštas Nr. Sd-775). Kratos metu, bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., kuriame gyveno kaltinamasis Z. T., buvo aptikti ir paimti tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai, susiję su neteisėtu kredito gavimu bei su kito nekilnojamojo objekto kreditavimu. Kratos metu buvo aptikti ir paimti dokumentai, susiję su neteisėtu kredito gavimu, Kasos pajamų orderiai: Nr. 100627, kuriuo Z. T. kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas „sąskaitos papildymas“, pervedė 1644,00 Lt į N. K. AB DNB banko sąskaitą; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. K. mokėjimo paskirties skiltyje nurodžius „sąskaitos papildymas“, pervedė į savo paties sąskaitą 711,00 Lt; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atsiųstos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, teismo pranešimo ir įsakymo patvirtintos kopijos, kuriais N. K. įpareigojamas grąžinti 936,02 Lt skolą, 5% metinių palūkanų ir 86,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; Antstolio A. B. pranešimas dėl UAB „Skolų rizikos sprendimai“ prašymo perduoti dokumentą su paskutiniu siūlymu įvykdyti turtinę prievolę UAB „Vilniaus Energija“; Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-12-06 patvirtinta Vilniaus m. 16 notaro biuro notarės D. J. atstovo E. N., kuria V. S. pardavė N. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 egz); DnB NORD naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-1-4008958-495-1, sudaryta tarp AB DnB NORD banko ir N. K., TAN kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), N. K. sąskaitos išrašas Nr. 11 už 2010.10.01 – 2011.08.19, kuriame matosi, kad iš N. K. sąskaitos pervesta 61 250 Lt V. S. (2010.12.09), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 69,410.37 Lt grynų pinigų išmokėjimas V. S. skolinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui įvykdymui (2010.12.23), 114,339.63 Lt V. S. (2010.12.23) pagal pirkimo-pardavimo sutartį; Pastovių mokėjimų pervedimų sutartys: 2010.12.15 Nr. PM02 3995367 ir 2010.12.14 Nr. PM02 3957661; banko sąskaitos sutartis 2010.12.08; kreditavimo sutartis Nr. 2403 – 2010 – 65394, sudarytos tarp banko ir N. K.; PZU Lietuva gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT 1246801, sudaryta tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir N. K.. (tomas 1, b.l. 104-107) Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. M. parodė, kad banko sistema buvo suklaidinta kaltinamųjų pateiktų dokumentų, juose nurodytų faktų, kurių pagrindu ir buvo priimtas sprendimas dėl kreditavimo. Sprendimą dėl kreditavimo priimdavo ne ji, o kiti banko darbuotojai, kurie perpatikrindavo jiems pateiktų dokumentų pagrįstumą ir išsamumą. Kreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis N. K. pateikė dokumentus dėl jo darbo kitoje šalyje, kurio darbo patikrinimas buvo apsunkintas dėl tokios duomenų bazės nebuvimo. Liudytoja S. M. paaiškino, jog atsimena, kad pagal dokumentus dėl darbo, dokumentai dėl darbo tai buvo užsienio įmonė, tuo metu nebuvo galimybių patikrinti užsienio įmones. Ieškojo „Google“ ar tokia įmonė egzistuoja. Atsimena, kad tai buvo įmonė susijusi su medžiu. Sprendimas suteikti kreditą priklauso nuo kredito komisijos. Informacijos iš darbo biržos negaudavo. „Kredit info“ dėl įsipareigojimų tikrindavo ar neturi įsiskolinimų. Analizuojant kaltinamojo Z. T. parodymus teismas juos vertina, kaip pastarojo gynybinę poziciją. Nėra logiškos Z. T. paaiškintos aplinkybės, kad jam buvo pigiau mokėti už kito asmens paimtą kreditą nekilnojamajam turtui įsigyti, negu nuomotis butą. Juo labiau, kad ir kaltinamasis N. K. nepatvirtina šių kaltinamojo Z. T. paaiškinimų. Nelogiški ir kaltinamojo Z. T. paaiškinimai, kad N. K. jam pasiūlė paimti paskolą. Byloje nustatyta, kad N. K. Z. T. susirado per N. ir pasiūlė N. K. paimti kreditą bei vadovavo kredito paėmimui, o N. K. atliko kaltinime nurodytus aukščiau aptartus vykdytojo veiksmus. Teismas kreipia dėmesį ir į tai, kad N. K. tuo metu vartojo narkotines medžiagas, kas taip pat sustiprina teismo poziciją dėl kaltinamojo N. K. sugebėjimų organizuoti kreditinį sukčiavimą, sukurti jo mechanizmą.

BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kredito, paskolos, subsidijos, laidavimo ar banko garantijos raštų arba kitų kreditinių įsipareigojimų gavimą apgaule. Apgaulė suprastina kaip veikos padarymo būdas, kurią kaltininkas naudoja norėdamas išgauti teigiamą kredito, paskolos, subsidijos ar kitų įsipareigojimų davėjo (šiuo atveju banko) sprendimą. Apgaulės požymis apima tiek suklastotų dokumentų pateikimą ir kitokius melagingų duomenų pateikimo būdus, tiek ir nutylėjimą juridiškai svarbių aplinkybių, galinčių nulemti neigiamą įstaigos sprendimą.

Byloje nustatyta, kad Z. T. veikdamas kartu su N. K., turėdami tikslą apgaule gauti kreditą buto, (duomenys neskelbtini), pirkimui, Z. T. parengus kreditinį sukčiavimą, jos mechanizmą ir vadovaujant šiai nusikalstamai veikai bei kaip bendravykdytojui atlikus nusikalstamus veiksmus, tai yra organizavus nusikalstamos veikos bendrininko N. K. banko sąskaitos atidarymą AB „DNB NORD bankas“ bei disponuojant ja, pačiam ar per kitus asmenis atlikus tam tikras finansines operacijas – papildant minėtą sąskaitą ir tokiu būdu betarpiškai ją kontroliuojant; parengė minėto buto, kuriame dar iki kredito gavimo jau gyveno kartu su savo šeima ir deklaravo savo gyvenamąją vietą, pirkimui reikalingus dokumentus bei organizavo minėto nekilnojamojo turto perleidimą nusikalstamos veikos bendrininkui N. K.; tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai nusikalstamos veikos bendrininkas N. K., vykdydamas jo nurodymus, kreipėsi į AB „DNB NORD bankas“, dėl kredito gavimo minėto buto, pirkimui, nurodydamas banko darbuotojams iš anksto su juo aptartus tikrovės neatitinkančius duomenis dėl N. K. tariamo pastovaus darbo Jungtinėje Karalystėje ir gaunamo darbo užmokesčio bei pateikdamas AB „DNB NORD bankas“ darbuotojams netikrus dokumentus, susijusius su N. K. tariamu įdarbinimu ir darbų Jungtinėje Karalystėje, gaunamu jo darbo užmokesčiu, jo dydžiu, nors iš tikrųjų N. K. nebuvo įdarbintas ir nedirbo Jungtinės Karalystės bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir negavo jokių su tuo susijusių išmokų, ir tokiu būdu šiuos netikrus dokumentus panaudojant, ko pasėkoje dėl minėtos apgaulės suklaidinti AB „DNB NORD bankas“ darbuotojai pasirašė kreditavimo sutartį, pagal kurią kredito davėjas – AB DNB NORD bankas suteikė kredito gavėjui - N. K. 53217,68 Eurų (183 750 Lt) kreditą butopirkimui bei 2010-12-23 pervedė jį į N. K. AB „DNB NORD bankas“ vardu atidarytą, tačiau jo (Z. T.) betarpiškai valdomą sąskaitą, tokiu būdu apgaule gaunant kreditą. Teismas vertina, kad šiuo atveju apgaulė buvo pateikiant netikrus dokumentus bankui esminė, nes dėl jos buvo suklaidinta visa banko sistema. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių buvo tiesioginis priežastinis ryšis. Būtent kaltinamųjų veiksmai, pateikiant banko darbuotojams dokumentus apie kaltinamojo N. K. įdarbinimą ir darbo užmokestį Anglijoje, nulėmė tai, jog kilo padariniai – nepagrįstai suteikta paskola. Kaltinamiesiems neatlikus kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, tokių padarinių nebūtų, todėl jų veiksmai buvo būtinoji sąlyga ir priežastis nustatytiems padariniams kilti. Kreditinis sukčiavimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Šiuo atveju kaltinamieji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, kad teisėtu būdu jie nebūtų gavę norimo kredito, numatė, kad dėl jų veikimo - netikrų dokumentų pateikimo bankui gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai - nepagrįstai ir neteisėtai bus suteiktas kreditas, ir jų norėjo.

Pagal BK 24 str. 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Teismas atsižvelgdamas į nenustatytas aplinkybes, kad būtent Z. T. susitaręs su N. K. pagamino netikrus aukščiau aptartus dokumentus šią aplinkybę iš kaltinimo kaltinamiesiems šalina.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. padarymo

Ištyrus ir įvertinus aukščiau aptartą byloje įrodymų visumą byloje nustatyta, kad Z. T. neteisėtai disponavo aukščiau nurodytų svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms inicijuoti, taip pat Z. T. neteisėtai inicijavo ir atliko aukščiau jau aptartas finansines operacijas, panaudodamas svetimas elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, be kitų alternatyvių nusikalstamų veikų, baudžiamoji atsakomybė numatyta ir tam, kas neteisėtai įgijo ar laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar jo naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Pagal BK 215 str. 1 d. atsako ir tas, kuris neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų <..> elektroninių mokėjimo priemonių <...>. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad banko mokėjimo kortelė kaip elektroninė mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso emitentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam (kitam) asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Neteisėtu finansinės operacijos inicijavimu laikomas neteisėtų veiksmų, kurių paskirtis yra gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą kredito įstaigai dėl disponavimo kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, pradėjimas arba atlikimas panaudojant bent vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ar elektroninės priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba naudojant žinomai netikrus bent vienos tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis. Nusikaltimo, numatyto BK 215 str. 1 d. sudėtis yra formali – neteisėtas finansinės operacijos inicijavimas laikomas baigtu nuo elektroninės mokėjimo priemonės pateikimo kredito įstaigai pradžios ar tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų pateikimo kredito įstaigai elektroninėmis mokėjimo priemonėmis pradžios.

Pagal bylos aplinkybes nėra abejonės, kad Z. T. elektroninių mokėjimo priemonių duomenys buvo svetimi, nes jie priklausė kitiems asmenims ir jų įgijimo, laikymo ir panaudojimo būdas buvo neteisėtas, Z. T. suprato, jog svetimų elektroninių mokėjimo instrumentų įgijimas, laikymas bei finansinių operacijų inicijavimas ir atlikimas, pasinaudojus šiais instrumentais, yra neteisėtas, ir norėjo taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Gavęs svetimas elektronines mokėjimo priemones, suprasdamas, jog jos jam nepriklauso, panaudodamas tikrus identifikavimo duomenis ir taip banko sistemai pateikdamas save kaip kitus asmenis, jis panaudojo minėtus mokėjimo instrumentus ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti.

Aplinkybių, lengvinančių kaltinamojo Z. T. atsakomybę, nenustatyta.

Aplinkybė, sunkinanti kaltinamojo Z. T. atsakomybę, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje ( epizodas dėl BK 207 str. 1d.), kituose epizoduose sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aplinkybė, lengvinanti kaltinamojo N. K. atsakomybę: kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką bei jose dalyvaujančius asmenis.

Aplinkybė, sunkinanti kaltinamojo N. K. atsakomybę: nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę N. K., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimas, numatytas LR BK 207 str. 1d., priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia; nusikalstama veika yra baigta; atsižvelgtina į N. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis, anksčiau neteistas, aukštesniojo (profesinio) išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gydytas psichiatrijos ligoninėse ir įrašytas į jų įskaitas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. K. už padarytą nusikalstamą veiką baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina N. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Atsižvelgiant į tai, N. K. skirtina bauda mažesnė už numatytą baudos vidurkį .

N. K. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Skirdamas bausmę Z. T., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikaltima veika, numatyta LR BK 207 str. 1d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, o LR BK 214 str. 1d., 215 str. 1d. – prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia; savanaudiškais motyvais, nusikalstamos veikos yra baigtos; atsižvelgtina į Z. T. asmenybę charakterizuojančius duomenis, anksčiau neteistas, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, negydytas psichiatrijos ligoninėse ir neįrašytas į jų įskaitas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Z. T. už padarytas nusikalstamas veikas baudas.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina Z. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo pagrindinį vaidmenį 207 str. 1 d. nusikaltimo padaryme. Atsižvelgiant į tai, Z. T. skirtinos baudos mažesnės už numatytą baudos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

N. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

N. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. ir nuteisti jį 60 MGL (7800 Lt) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą N. K., palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Z. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, jog kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.

Z. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 207 str. 1 d. ir nuteisti jį 80 MGL (10400 Lt) bauda.

Z. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nuteisti jį 30 MGL (3900 Lt) bauda.

Z. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir nuteisti jį 35 MGL (4550 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str., taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, subendrinti šias bausmes ir paskirti Z. T. galutinę subendrintą bausmę - 110 MGL (14300 Lt) baudą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UADB „(duomenys neskelbtini)“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės – 10 lapų; DnB NORD banko pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), TAN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); Kasos pajamų orderis Nr. 4003090, 2012.08.03, kuriuo J. G. papildo savo paties sąskaitą 50 Lt; DnB NORD banko naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-2-4598346-495-1, LVISA-ELECTRON mokėjimo kortelės suteikimo ir naudojimo bei jos sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) sutartys, sudarytos tarp banko ir J. G. 2012.08.03; DnB NORD kortelė su nurodytu sąskaitos numeriu (duomenys neskelbtini), TAN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir DnB NORD banko naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-2-4609106-444-1, sudaryta 2012.08.13 tarp banko ir J. Č.; EDF ENERGY LTD mokėjimų kvitai (19 vnt.) datuojami nuo 2008.07.01 iki 2010.01.01 su anglų kalba spausdintais užrašais, apibūdinančiais mokėjimų paskirtį ir dydį, kurie visuose kvituose yra vienodi: Neto mokėjimas 4,900.00, pajamų mokestis 1,274.00, valstybinis draudimas 294.00, darbuotojo vardas – E. B., neto mokėjimas 3,332.00; Lloyds TSB E. B. sąskaitų išrašai (20 vnt.), kuriuose pastebima, kad E. B. sąskaita kiekvieną mėnesį buvo papildoma 3,332.00 svarų ir iš jos buvo išimama 2,000.00 svarų; E. B. P60 metinis pažymėjimas, skirtas mokesčių grąžinimui (2009 m.); EDF ENERGY LTD raštas, patvirtinantis E. B. mėnesinę algą už pilno etato elektriko darbą šioje kompanijoje, atskaičius mokesčius (4,900 svarų); darbo sutartis tarp EDF ENERGY LTD ir E. B. Nr. 02366852 (2008.06.01); Buto (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta 2010.03.29 tarp Z. T. ir O. T. bei E. B. (pirkėjas), patvirtinta Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarės D. J. (11 lapų, 2 egz.), 2010.05.20 susitarimas pakeisti sutarties sąlygas (3 lapai, 2 egz.); Vyriausybės taupymo lakštų reklaminis kartoninis lapelis, ant kurio antros pusės rankraščiu užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, 2012.09.14 kasos pajamų orderis Nr. 100651, kuriuo Z. T. pervedė A. K. 720,00 Lt; DnB NORD banko sąskaitos ((duomenys neskelbtini)) sutartis, naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-0-3470220-424-1, sudarytos tarp E. B. ir banko atitinkamai 2010.03.29 ir 2010.05.21, DnB NORD banko pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini); DnB NORD banko ir E. B. 2010.05.21 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2403-2010-61441 (3 egz.) 208526.41 Lt sumai, papildomo savanoriško pensijų kaupimo sutartis Nr. PK3-1378753, pastovių mokėjimų pervedimų sutartys Nr. PM02 3469690, PM02 3469687, PM02 3471841 ir PM02 3471847, UADB „Seesam“ būsto ir gyventojų turto draudimo polisas Nr. 220 0010821/2010, pasirašyta E. B. įgalioto asmens A. I. 720,000.00 Lt sumai; Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto (E. B. buto) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre Nr. 1074651 2010.03.30; Elektroninių paslaugų teikimo sutartis Nr. 24841153, sudaryta 2012.08.29 tarp „SEB“ banko ir D. V., 2012-08-29 banko sąskaitos sutartis, PIN kodų kortelė, išduota D. V. vardu Nr. (duomenys neskelbtini). UADB „Seesam Lietuva“ būsto ir gyventojų turto draudimo taisyklės; Namų knyga, kurioje yra M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) testamentas, surašytas Vilniuje 1993 m. Lapkričio 15 d.; taip pat buto pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta Vilniuje tarp M. K. ir A. M., 2001–06–04 ir patvirtinta Vilniaus M. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. antspaudu ir parašu; gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis; atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis; elektros energijos tiekimo – vartojimo sutartis. Lape „Žinios apie namo (buto) savininką“ (knygos lapas nr. 1) yra rankraštinių užrašų, tarp kurių nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) pagal pirkimo pardavimo sutartį 2001.02.22“ yra buto savininkė, o skyriuje „ĮREGISTRAVIMAS“ - užrašai 2 – 6 lapuose; Nekilnojamojo turto kadastro ir registracijos byla, kurioje matomi buto planai, kadastro duomenys, garažo, buto, namo techninės apskaitos byla; Kasos pajamų orderiai: Nr. 100627, kuriuo Z. T. kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas „sąskaitos papildymas“, pervedė 1644,00 Lt į N. K. AB DNB banko sąskaitą; Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo N. K. mokėjimo paskirties skiltyje nurodžius „sąskaitos papildymas“, pervedė į savo paties sąskaitą 711,00 Lt; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo atsiųstos UAB „Pašilaičių būsto“ pareiškimo, teismo pranešimo ir įsakymo patvirtintos kopijos, kuriais N. K. įpareigojamas grąžinti 936,02 Lt skolą, 5% metinių palūkanų ir 86,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; Antstolio A. B. pranešimas dėl UAB „Skolų rizikos sprendimai“ prašymo perduoti dokumentą su paskutiniu siūlymu įvykdyti turtinę prievolę UAB „Vilniaus Energija“; Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2010-12-06 patvirtinta Vilniaus m. 16 notaro biuro notarės D. J. atstovo E. N., kuria V. S. pardavė N. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 egz); Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame pateikti duomenys apie butą, esantį (duomenys neskelbtini) lniuje; DnB NORD naudojimosi interneto linija sutartis Nr. IL-1-4008958-495-1, sudaryta tarp AB DnB NORD banko ir N. K., TAN kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), PIN kodų rinkinys Nr. (duomenys neskelbtini), pirminio slaptažodžio kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), N. K. sąskaitos išrašas Nr. 11 už 2010.10.01 – 2011.08.19, kuriame matosi, kad iš N. K. sąskaitos pervesta 61 250 Lt V. S. (2010.12.09), pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, 69,410.37 Lt grynų pinigų išmokėjimas V. S. skolinių įsipareigojimų AB Šiaulių bankui įvykdymui (2010.12.23), 114,339.63 Lt V. S. (2010.12.23) pagal pirkimo-pardavimo sutartį; Pastovių mokėjimų pervedimų sutartys: 2010.12.15 Nr. PM02 3995367 ir 2010.12.14 Nr. PM02 3957661; banko sąskaitos sutartis 2010.12.08; kreditavimo sutartis Nr. 2403 – 2010 – 65394, sudarytos tarp banko ir N. K.; PZU Lietuva gyventojų turto draudimo sutartis Nr. PZULT 1246801, sudaryta tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir N. K., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.