Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-605-776/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

8.6. Apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir atsakovo L. P. 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo suteiktas 700,00 Eur kreditas. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (kurią sudaro 432,80 Eur kredito mokestis (palūkanos) (palūkanų metinė norma 26 proc.), ir 252,00 Eur sutarties administravimo mokestis) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2023 m. rugsėjo 16 d. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas liko skolinga kreditorei 674,26 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs pagal Sutartį suteiktą kreditą. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 17 d. raginimu, paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą. Pradinė kreditorė 2020 m. balandžio 10 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nuo 2020 m. balandžio 17 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Sutartį. Pagal 2020 m. kovo 3 d. pradinės kreditorės BnP Finance, UAB ir ieškovės UAB „Legal Balance“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01 bei bylų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 4, ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą L. P. dėl negrąžinto kredito pagal minėtą Sutartį. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

12. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

13. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis).

14. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo priteisti iš atsakovo 107,59 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 674,26 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), ir 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (674,26 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl šių negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų realumo.

17. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismas įvertinęs apeliantės skundo argumentus, sutinka su jais dėl žemiau nurodomų motyvų.

18. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

19. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. balandžio 17 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

20. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

21. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

23. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

24. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindo išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. rugsėjo 16 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

25. Teismas pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

26. Vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymi, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 674,26 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

27. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojos teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojos požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

28. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 107,59 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. (Sutarties nutraukimo data) iki 2020 m. lapkričio 27 d. (ieškinio parengimo data), viso už 215 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (674,26 Eur); 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 674,26 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), kurias ieškovė pagrįstai būtų gavusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį; 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 674,26 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

29. Byloje nustatyta, kad iki sutarties nutraukimo 2020 m. balandžio 17 d. mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 57,69 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 432,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020 m. balandžio 17 d.) iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 27 d., už 224 dienas, skaičiuojant nuo negrąžintos kredito sumos (674,26 Eur) sudaro 107,59 Eur (674,26 Eur x 26 proc.) : 365 d.) x 224 d.=107,59 Eur).

30. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 432,80 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) sudarytų 375,11 Eur (432,80 Eur – 57,69 Eur = 375,11 Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 432,80 Eur sumos. Tik tokią sumą apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad apeliantė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Apeliantė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 16 d. – 646,56 Eur; 2020 m. gegužės 16 d. – 636,97 Eur; 2020 m. birželio 16 d. – 627,17 Eur; 2020 m. liepos 16 d. – 617,16 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 606,93 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 596,48 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 585,80 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 574,89 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 563,74 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 552,35 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 540,72 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 528,83 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 516,69 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 504,28 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 491,60 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 478,65 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 465,42 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 451,90 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 438,09 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 423,98 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 409,56 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 394,83 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 379,78 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 364,41 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 348,70 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 332,65 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 316,26 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 299,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 282,40 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 264,92 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 247,06 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 228,81 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 210,17 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 191,12 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 171,66 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 151,78 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 131,47 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 110,72 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 89,52 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 67,86 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 45,73 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 23,12 Eur).

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžia, jog tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 26,00 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (674,26 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo, būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į Sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nutartyje, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Sutarties sudarymo metu apeliantė negalėjo turėti lūkestį, kad atsakovas Sutarties tinkamai nevykdys ir tokiu būdu tikėtis gauti pajamas.

33. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 27 d., už 224 dienas, kurių suma – 107,59 Eur, taip pat 26 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos – 2020 m. lapkričio 27 d. – iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos –2023 m. rugsėjo 16 d. – nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 32 punkte.

Dėl bylos procesinės baigties

34. Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į pateiktus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 860,74 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

35. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 140 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 19 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (reikalavimas netenkintas dalyje dėl negautų pajamų, kurias ieškovė kas mėnesį prašė skaičiuoti nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, ir kuris neįtakoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisiant iš atsakovo ieškovei papildomą pinigų sumą (negautas pajamas), atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 140 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

37. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis. Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 674,26 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 26 ct) negrąžintą kreditą, 57,69 Eur (penkiasdešimt septynių eurų 69 ct) mokėjimo palūkanas, 21,20 Eur (dvidešimt vieno euro 20 ct) administravimo mokestį, 107,59 Eur (vieno šimto septinių eurų 59 ct) negautas pajamas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. balandžio 17 d.) iki 2020 m. lapkričio 27 d.; 26 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (674,26 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. lapkričio 27 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. rugsėjo 16 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. balandžio 16 d. – 646,56 Eur; 2020 m. gegužės 16 d. – 636,97 Eur; 2020 m. birželio 16 d. – 627,17 Eur; 2020 m. liepos 16 d. – 617,16 Eur; 2020 m. rugpjūčio 16 d. – 606,93 Eur; 2020 m. rugsėjo 16 d. – 596,48 Eur; 2020 m. spalio 16 d. – 585,80 Eur; 2020 m. lapkričio 16 d. – 574,89 Eur; 2020 m. gruodžio 16 d. – 563,74 Eur; 2021 m. sausio 16 d. – 552,35 Eur; 2021 m. vasario 16 d. – 540,72 Eur; 2021 m. kovo 16 d. – 528,83 Eur; 2021 m. balandžio 16 d. – 516,69 Eur; 2021 m. gegužės 16 d. – 504,28 Eur; 2021 m. birželio 16 d. – 491,60 Eur; 2021 m. liepos 16 d. – 478,65 Eur; 2021 m. rugpjūčio 16 d. – 465,42 Eur; 2021 m. rugsėjo 16 d. – 451,90 Eur; 2021 m. spalio 16 d. – 438,09 Eur; 2021 m. lapkričio 16 d. – 423,98 Eur; 2021 m. gruodžio 16 d. – 409,56 Eur; 2022 m. sausio 16 d. – 394,83 Eur; 2022 m. vasario 16 d. – 379,78 Eur; 2022 m. kovo 16 d. – 364,41 Eur; 2022 m. balandžio 16 d. – 348,70 Eur; 2022 m. gegužės 16 d. – 332,65 Eur; 2022 m. birželio 16 d. – 316,26 Eur; 2022 m. liepos 16 d. – 299,51 Eur; 2022 m. rugpjūčio 16 d. – 282,40 Eur; 2022 m. rugsėjo 16 d. – 264,92 Eur; 2022 m. spalio 16 d. – 247,06 Eur; 2022 m. lapkričio 16 d. – 228,81 Eur; 2022 m. gruodžio 16 d. – 210,17 Eur; 2023 m. sausio 16 d. – 191,12 Eur; 2023 m. vasario 16 d. – 171,66 Eur; 2023 m. kovo 16 d. – 151,78 Eur; 2023 m. balandžio 16 d. – 131,47 Eur; 2023 m. gegužės 16 d. – 110,72 Eur; 2023 m. birželio 16 d. – 89,52 Eur; 2023 m. liepos 16 d. – 67,86 Eur; 2023 m. rugpjūčio 16 d. – 45,73 Eur; 2023 m. rugsėjo 16 d. – 23,12 Eur); 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (860,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 140,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimties eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.