Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pareiškėjos AB „Klaipėdos energija“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., G. P., antstolei Linai Pužienei dėl turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoti asmenys R. P. ir G. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio vietą bei laiką pranešta tinkamai (CPK 121, 644 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė Lina Pužienė vykdo 2005-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-8871-625/2005, dėl 5.324,56 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko R. P. išieškotojos AB „Klaipėdos energija“ naudai (v. b. l. 1). Vykdydama išieškojimą antstolės padėjėja 2013-09-09 patvarkymais Nr. 3.5.-12318, Nr. 3.5.-12319 ir Nr. 3.5.-12320 areštavo G. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. P. priklausančias lėšas – 6.017,84 Lt skolos ir 2.502,05 Lt vykdymo išlaidų, iš viso – 8.519,89 Lt sumą, esančią „Swedbank“, AB ir AB DNB banko sąskaitose, bei 2013-09-09 patvarkymu Nr. 3.5.-12300 areštavo 2.261,90 Lt sumą, esančią antstolės Linos Pužienės sąskaitoje, likusią po išieškojimo iš skolininkės G. P. (v. b. l. 98, 99, 100, 101). Antstolės padėjėja 2013-09-09 raštu pasiūlė CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (v. b. l. 102). R. P. ir G. P. susituokė 1989-06-17 (v. b. l. 12).

Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.), t.y. skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). Tuo atveju, kai bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretaus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Darytina išvada, kad CPK 667 str. nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t.y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais – bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes CPK normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-23/2006, 2007-12-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-542/2007).

Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu objektu bei juo disponuoti. Nustatymas dalių bendrojoje nuosavybėje reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies nustatymą daikte, kuri turi atitikti idealiąją teisės dalį. Kadangi R. P. ir G. P. yra sutuoktiniai, tai taikoma bendroji prezumpcija, jog visas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Bendraturčio dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatoma paties bendraturčio reikalavimu arba pasibaigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniams santykiams, arba kai išieškoma iš bendraturčio turto pagal asmenines jo prievoles, jeigu kito jo turimo turto, išskyrus daiktus, turimus bendrąja jungtine nuosavybe, neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai (CK 4.89 str. 1 d.). CK 4.89 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš bendraturčio turto pagal jo prievolę, apsprendžia antstolio veiksmus, vykdant tokį išieškojimą. Antstolis privalo konstatuoti, kad kito skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, o tada priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis. Dalies nustatymo tvarka nepriklauso nuo skolininko santykio su kitu bendraturčiu, ar tai būtų sutuoktinis, ar kitas fizinis asmuo. Jeigu išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Vieno iš sutuoktinių gaunamos pajamos iš darbinės veiklos po santuokos sudarymo laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Remiantis byloje esančiais duomenimis, laikytina, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl pripažintina, kad skolininkui tenka ½ piniginių lėšų, esančių skolininko R. P. sutuoktinei G. P. priklausančiose sąskaitose (CK 3.123 str. 1 d.). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad skolininkas be sutuoktinės sąskaitose esančių lėšų, areštuotų vykdomojoje byloje Nr. 0109/06/00437, turi kito, bendro su sutuoktine ir areštuotino turto, todėl prašymo dalis nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso pusė turto dalies bendrame su G. P. sutuoktinių turte, atmestina kaip nepagrįsta įrodymais (CPK 178 str., 185 str., 667 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad skolininkas R. P. neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio būtų galima išieškoti visą skolos sumą, R. P. ir G. P. atsiliepimo į pareikštą prašymą, priešpriešinių įrodymų nepateikė, darytina išvada, jog jų turto dalys lygios, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas – nustatytina, kad skolininkui R. P. tenka ½ dalis piniginių lėšų, esančių skolininko R. P. sutuoktinei G. P. priklausančiose sąskaitose.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui R. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių jo sutuoktinės G. P. banko sąskaitose.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0109/02/01523, Nr. 0109/02/01553, Nr. 0109/02/01658, Nr. 0109/02/01827, Nr. 0109/02/02702, Nr. 0109/06/00437 grąžinti antstolei Linai Pužienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.