- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-2084-615/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20260-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. A., atstovaujamos turto administratorės N. B., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. po sutuoktinio A. V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja pareiškime nurodė:
1.1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24957-475/2017 J. A., buvo nustatyta globa tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse, o jos globėja paskirta N. B.. Taip pat J. A. buvo nustatyta rūpyba, o jos rūpintoja ir turto administratore paskirta N. B..
Žemesnės instancijos teismas
1.2. J. A. turėjo neįgalią dukrą S. A., kuri Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. liepos 3 d. sprendimu pripažinta neveiksnia (be kitų) sveikatos priežiūros srityje ir buvo priverstinai gydyta VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje. S. A. globėja ir turto administratore buvo paskirta Nijolė B. K. apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civ. byloje Nr. e2YT-20979-920/2017. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6745-429/2019 N. B. buvo atleista nuo S. A. globėjos pareigų, tačiau palikta S. A. turto administratore, kuria N. B. buvo paskirta dar Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-20979-920/2017.
1.3. (duomenys neskelbtini) mirė J. A. (S. A. mama). 2019 m. gruodžio 12 d. S. A. turto administratorė N. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo. 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi Nr. eS2-31711-615/2019 išduotas teismo leidimas.
1.4. 2020 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. 52/2020 notarė informavo, kad paveldėjimo byla užvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, nes J. A. vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti santuokoje su A. A., mirusiu (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad pagal Lietuvos notarų rūmų archyvo pateiktus duomenis, duomenų apie A. V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos užvedimą nėra.
1.5. J. A. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio A. V. A. mirties (duomenys neskelbtini), kadangi ji palikimą priėmė pradėdama turtą (mirusio sutuoktinio turto dalį) faktiškai valdyti, t.y.: ji su mažamete dukra S. A. liko ir toliau gyventi namuose, adresu J. (duomenys neskelbtini), kur gyveno dar iki sutuoktinio mirties. J. A. namais (pastatais, žemės sklypu, statiniais ir juose esančiu turtu) rūpinosi, turtą saugojo, prižiūrėjo, juo naudojosi, jį valdė, mokėjo už elektros suvartojimą, laidinio telefono mokesčius ir kt. Mirusysis nebuvo surašęs testamento, tačiau žodžiu niekada nebuvo pareiškęs savo valios palikti savo turto dalį kažkam kitam nei sutuoktinei J. A.. J. A. valdant jų abiejų turtą po sutuoktinio mirties niekas prieštaravimų nereiškė. Be to, ji viena augino, prižiūrėjo ir rūpinosi dukra S. A., gim. (duomenys neskelbtini).
1.6. VĮ Registrų centre visas J. A. nekilnojamasis turtas yra registruotas jos vienos nuosavybės vardu: 1) 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) 0,2103 ha žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 0,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 5) 0,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.7. Neveiksnaus asmens S. A. teisės, nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, nebus pažeistos, kadangi N. B. yra S. A. turto administratorė ir iki šiol nebuvo nustatyta, kad N. B. būtų pažeidusi savo, kaip S. A. globėjos, turto administratorės pareigas. N. B. yra žinomos pareigos, numatytos CK 3.244 str.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškėjos S. A. turto administratorės N. B. pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjos turto administratorė į bylą nepateikė rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vienareikšmiškai nustatyti, kad mirusiojo A. V. A. palikimas buvo priimtas per 1964 metų CK nustatytą 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo jo mirties momento. Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, priskirtas prie statinių, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nuo 2012-06-12 J. A. vardu. Pagal pateiktus kitus Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis yra akivaizdu, kad pareiškime nurodyti žemės sklypai buvo įregistruoti J. A. vardu, po palikėjo mirties, pagal Apylinkės seniūnijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus. Dėl to turi būti patikslintas pareiškime suformuluotas prašymas ir konkrečiai nurodytas turtas, kuris priklausė palikėjui.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra gavusi pranešimų apie galimą J. A. ar A. V. A. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta. Pareiškimo tenkinimui neprieštaraus, jeigu teismas nustatys, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
6. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
7. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. A. ir A. V. A. buvo sutuoktiniai. A. V. A mirė (duomenys neskelbtini). J. A. po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. J. A. mirė (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registre J. A. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1) 0,7000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2) 0,2103 ha žemės sklypas su statiniais, esantys adresu (duomenys neskelbtini). (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinės unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) 0,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 4) 0,3500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 5) 0,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
8. Kauno raj. 4-ojo notaro biuro notarė, pas kurią yra užvesta J. A. paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimo neišduoda, nes J. A. vardu Nekilnojamojo turto registre registruoti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įgyti santuokoje su A. A., mirusiu (duomenys neskelbtini).
9. Nagrinėjamu atveju teismas suinteresuoto asmens VĮ Turto banko argumentus, kad Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, priskirtas prie statinių, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas nuo 2012-06-12 J. A. vardu, dėl to turi būti patikslintas pareiškime suformuluotas prašymas ir konkrečiai nurodytas turtas, kuris priklausė palikėjui, atmeta kaip nepagrįstus. Pirma, suinteresuotas asmuo neteisingai nurodė įregistravimo datą. Antra, nagrinėjamu atveju nekyla klausimas dėl žemės sklypų įsigijimo datos. Notaras neišduota paveldėjimo teisės liudijimo, nes ne žemės sklypai buvo įgyti santuokoje, o statiniai. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statiniai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti 1968-07-15 Statybos pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu. T. y. minėti statiniai pastatyti (įgyti) J. A. ir A. V. A. būnant santuokoje. Taip pat nevertinami suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentai, kad pareiškime nurodyti žemės sklypai buvo įregistruoti J. A. vardu, po palikėjo mirties, pagal Apylinkės seniūnijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus, nes kaip minėta aukščiau, ginčo dėl žemės sklypų įsigijimo ir jų paveldėjimo nėra.
10. Kaip jau minėta, statiniai adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti 1968-07-15 Statybos pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu J. A. ir A. V. A. būnant santuokoje. Pareiškime nurodoma, kad po sutuoktinio mirties J. A. su mažamete dukra S. A. liko ir toliau gyventi namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namais (pastatais, statiniais ir juose esančiu turtu) rūpinosi, turtą saugojo, prižiūrėjo, juo naudojosi, jį valdė, mokėjo už elektros suvartojimą, laidinio telefono mokesčius ir kt. Kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai – suvartotos elektros energijos apmokėjimą patvirtinantys kvitai (2012, 2014 metų). Teismas pažymi, kad A. V. A. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. daugiau nei prieš 40 metų. Todėl pateikti 40 metų senumo mokesčių mokėjimo kvitus (kurie būtų šešių mėnesių laikotarpyje nuo A. V. A. mirties) būtų sudėtinga. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šiuo atveju 2012 ir 2014 metų suvartotos elektros apmokėjimai ir skolos nebuvimas, leidžia teigti, kad J. A. mokesčius mokėjo ne tik 2012 m. ir 2014 m., bet nuo pat sutuoktinio A. V. A. mirties. Priešingų duomenų, kad tai atliko kiti asmenys, byloje nėra. Taip pat iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. mirties datą – (duomenys neskelbtini) jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog A. V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė J. A., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą ir gyveno jame iki savo mirties (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. A. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. V. A.(CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė J. A., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.