- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-22
- Bylos Nr.
- AN2-84-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01388-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Advokatai
- Marija Ulbienė
- Kategorijos
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.8Bylų dėl apeliacinių skundų nagrinėjimas (ANK 651 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. B. atstovės advokatės Marijos Ulbienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-21 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – Institucija) 2018-10-26 surašė administracinio nusižengimo protokolą S. B. už tai, kad ji 2018-10-26 2.20 val. Sausio 15-osios g. 15, Klaipėdoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 126 punktų reikalavimus, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,86 prom.), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir trenkėsi į stovinčią transporto priemonę, kurią apgadino. Tokiu būdu ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, 2018-12-21 nutarimu S. B. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jai 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams.
3. Apeliaciniu skundu S. B., atstovaujama advokatės M. Ulbienės, su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-21 nutarimu nesutinka, prašo nesant dokumento dėl S. B. nustatyto girtumo skundžiamą nutarimą panaikinti bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o esant pateiktam įrodymui dėl S. B. girtumo – taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę – netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir sumažinti piniginės baudos dydį. Skunde nurodoma, jog dėl administracinio poveikio priemonės S. B. neteks darbo bei praras pragyvenimo šaltinį, neturės galimybės sumokėti paskirtą baudą. Skunde pažymima, jog S. B. pripažino pažeidimą, tačiau nemano, jog pažeidimas yra šiurkštus, o administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė yra neproporcingos padarytam pažeidimui. Skunde nurodoma, jog S. B. vairavo transporto priemonę išgėrusi tik vieną vyno taurę, todėl nemanė, jog kils tokių pasekmių, jei būtų maniusi, nebūtų sėdusi prie vairo. Skunde teigiama, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2018-11-30 teismui pateiktame prašyme nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjos nuomone, reikšmingos sprendžiant administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą. Skunde nurodoma, jog Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-61-616/2017 pažeidimą padariusiam asmeniui buvo pritaikytos ATPK nuostatos, lengvinančias administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-21 nutarimą.
5. Klaipėdos apygardos teisme 2019-01-25 gautos alkoholio kiekio matuoklio „Drager 7510“ Nr. ARJK-0112, kuriuo užfiksuotas S. B. neblaivumas, panaudojimo registracijos žurnalo išrašo, prietaiso duomenų išrašo bei patikros sertifikato kopijos.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
8. Nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, aukštesnysis teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ANK 423 straipsnio 3 dalies nuostatos pritaikytos tinkamai, t. y. S. B. veiksmuose yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.
9. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimo klausimas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su nutarimo dalimi, kuria S. B. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Pažeidėja bei jos atstovė prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.
10. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
11. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiai S. B. skyrė minimalią ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą administracinę nuobaudą – 1200 Eur baudą bei minimalų ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – 3 metus. Tačiau pažeidėja su šia administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone nesutinka, mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjai skirti švelnesnę administracinę nuobaudą bei netaikyti administracinio poveikio priemonės.
12. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
13. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad S. B. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – ji sėdo prie vairo būdama neblaivi ir sukėlė eismo įvykį, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, be abejonės, atsižvelgė į S. B. skunde apylinkės teismui ir byloje pateiktais rašytiniais duomenimis nurodomas aplinkybes, kad pažeidėja dirba darbą, į kurį turi nuvykti savo transportu, yra charakterizuojama teigiamai, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę, be to, sprendė, jog nagrinėjamu atveju netaikytinas automobilio konfiskavimas. Tokios švelnios pažeidėjai taikytos sankcijos atskleidžia, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad S. B. nuo pat pradžių prisipažino padariusi nusižengimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, apygardos teismo vertinimu, vien S. B. poreikis nuvykti į darbą bei teigiama charakteristika negali būti laikomi pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Tokio pagrindo neduoda ir apylinkės teismo nutartyje pateikiamos aplinkybės. Apygardos teismas papildomai pažymi, jog S. B. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,86 prom. daugiau negu dvigubai viršija leistiną normą – 0,4 prom. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. B. ne kartą yra bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, taip pat bausta už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš jo, šios aplinkybės rodo jos pakankamai atsainų požiūrį į teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Be to, nagrinėjamas administracinis nusižengimas padarytas turint galiojančių administracinių nuobaudų.
14. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. S. B. ir iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvykti į darbą, suprato, kad teisė vairuoti padeda pasirūpinti savimi, tačiau akivaizdu, jog ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų ją nuo pažeidimo darymo, ji sėdo prie vairo neblaivi, važiavo Klaipėdos mieste bei sukėlė eismo įvykį, tokiu savo elgesiu parodė itin atsainų požiūrį į savo darbą, kuris yra jos pragyvenimo šaltinis, ir kitas jos skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių jai taip pat reikalinga teisė vairuoti.
15. Apygardos teismo manymu, nuobaudos tikslai pažeidėjai negali būti pasiekti paskyrus mažesnę baudą negu sankcijoje nustatytas baudos minimalus dydis ir administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam terminui. Pažymėtina, kad S. B. apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės egzistavo ir prieš pažeidimo padarymą, bet jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų pažeidėją nuo itin pavojingo elgesio – ji vairavo būdama neblaivi. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti darbą, tinkamai pasirūpinti savimi, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai.
16. Tokia išskirtine aplinkybe nelaikytina ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog dėl S. B. padaryto nusižengimo nebuvo padaryta didelė turtinė žala. Apygardos teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiam asmeniui padaryta didelė turtinė žala, jis yra traukiamas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK 281 straipsnis) straipsnius.
17. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teismo įsitikinimu, S. B. paskirta administracinė nuobauda – 1200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams – laikytinos proporcingomis padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nubaustosios asmenybę ir yra būtinos bei pakankamos, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip jau minėta, S. B. už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą netaikytas transporto priemonės konfiskavimas.
18. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai S. B. netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir skyrė proporcingą padarytam pažeidimui ir atitinkančią nuobaudai keliamus tikslus nuobaudą, todėl teisingą administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą, kurį apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-21 nutarimą palikti nepakeistą ir S. B. atstovės advokatės Marijos Ulbienės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.