Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio19 d. nutarimo, kuriuo Ž. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. paskirta 30 Eur bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d. jam paskirta 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir, vadovaujantis ATPK 33 str., subendrinus administracines nuobaudas, Ž. Š. paskirta galutinė nuobauda – 870 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. Š. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. buvo nubaustas už tai, kad 2016 m. lapkričio 30 d., 15.08 val., Mažeikių r. sav., Laisvės – Viekšnių gatvių sankryžos reguliuojamoje geležinkelio pervažoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Transporter“, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš priekio, dėl ko atsitrenkė ir apgadino geležinkelio pervažos automatinį pakeliamąjį užtvarą bei automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. nustatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Ž. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad apeliantas 2016-11-30 sukėlė eismo įvykį, įvykio metu buvo apgadinta jo paties vairuota transporto priemonė ir UAB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ geležinkelio pervažos automatinį pakeliamąjį užtvarą (b. l. 2–8; 12–15 b. l.). Šių aplinkybių neginčija nei apeliantas todėl nėra būtinybės jų detaliai analizuoti dar sykį.

Už eismo įvykio sukėlimą Ž. Š. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., kuris numatė atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame ANK nėra numatyta atsakomybės už tapatų pažeidimą. ANK 423 str., kaip speciali norma, kurios 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) tik tam asmeniui, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju nenustatyta, kad Ž. Š. transporto priemonę būtų vairavęs neturėdamas tam teisės ar kai ta teisė iš jo laikinai atimta. Tačiau ANK išlieka atsakomybė asmenims už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ž. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, įpareigojančius eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių. Kadangi Ž. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neidentifikuotas atskiruose ANK straipsniuose, jo veika atitinka ir kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytą, Ž. Š. veika perkvalifikuotina iš ATPK 127 str. 2 d. į ANK 417 str. 8 d.

Šioje byloje nustatyta, kad Ž. Š. sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasitraukė. ANK 426 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 Eur iki 850 Eur. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ dėl eismo įvykio patyrė 37,73 Eur žalą, kuri neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas BBND – yra 37,66 Eur), todėl Ž. Š. padarytas pažeidimas formaliai atitinka ANK 426 str. 1 d. nustatytus požymius. Nors to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, tačiau ši administracinio poveikio priemonė nėra privalomai skiriama, o be to, ANK 426 str. 1 d. sankcijoje nebenumatytas areštas, kaip alternatyvi nuobauda, naujai įsigaliojęs įstatymas numato ir švelnesnę skiriamą baudą. Kadangi ANK 426 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo požymiai iš esmės atitinka galiojusiame ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius ir naujai įsigaliojusiame įstatyme už Ž. Š. padarytą pažeidimą numatyta aiškiai švelnesnė administracinė atsakomybė – apelianto veika perkvalifikuojama iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 str. 1 d.

Kadangi ANK 565 str. numatyta, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu, spręstinas klausimas ir dėl naujos Ž. Š. administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės skyrimo.

ANK 34 str. 2 d. numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 str. 3 d. asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaip minėta, skundu apeliantas prašo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę, nei numatyta ANK 426 str. 1 d. Akivaizdu, kad pažeidėjas apeliuoja į ANK 34 str. 5 d. nuostatas, kur numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

ANK 34 str. 5 d. nuostatos iš esmės atitinka galiojusio ATPK 30¹ str. nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

ANK 426 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali nuobauda taip pat kartais gali būti laikoma per griežta, nes asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 str. 1 d. iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, turto sugadinimai nežymūs. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 426 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 str.). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų, ir abu jie vienodai reikšmingi.

Šioje byloje nustatyta, kad Ž. Š. nuo administracinės teisenos pradžios neneigė sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs, nuoširdžiai apgailestavo dėl savo elgesio, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Taip pat byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad Ž. Š. savanoriškai pašalino žalą automobilio savininkui P. K., atlygino žalą (37,73 Eur) draudimo bendrovei, kuri pagal privalomąją transporto priemonės vairuotojų civilinės atsakomybės sutartį buvo atlyginusi žalą AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ už pažeidėją, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti ir antrąja Ž. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 2 p.). Iš bylos duomenų aišku, kad Ž. Š. pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą, anksčiau išvis nebuvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, nors teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2004 metų (b. l. 9; 16). Nustačius dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į tai, kad pažeidėjas charakterizuojamas iš esmės tik teigiamai (b. l. 34; 35), kad eismo įvykio metu padaryta žala labai nedidelė – vos viršija 1 BBND, yra pagrindas taikyti Ž. Š. atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas, skiriant nuobaudą dėl pažeidimo, numatyto ANK 426 str. 1 d. padarymą. Konkrečiu atveju, įvertinus ANK 426 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalią baudą – 600 Eur, darytina išvada, kad tokia nuobauda nėra proporcingas nei padaryto pažeidimo pobūdžiui, nei pažeidėjo asmenybei, neatitinka nei protingumo, nei teisingumo principų, todėl turi būti mažinama. Apygardos teismo nuomone, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, taikymas, konkrečiu atveju, prasilenktų su anksčiau aptartų aplinkybių turiniu, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-19 nutarimas keistinas, pritaikant nuo 2017-01-01 įsigaliojusias ANK nuostatas ir iš naujo paskiriant administracines nuobaudas Ž. Š.. Pažymėtina, jog tai nereiškia, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neteisingai, nes tuo metu teismas taikė galiojusio ATPK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 punktu, 4 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimą:

Ž. Š. veiką iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 11 (vienuolikos) Eur baudą.

Ž. Š. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 400 (keturių šimtų) Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą Ž. Š. paskirti - 400 (keturių šimtų) Eur baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16063661819 ir įmokos kodą 1001.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.