Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Audronė Šiupšinskaitė Baudž. byla Nr. 1A-477-579-2013

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 1-64-1-00976-2012-9) Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2013 m. birželio 10 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Gražinai Juškienei, dalyvaujant prokurorui Nerijui Brunzai, nuteistojo gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, skirtoji pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir remiantis BK 70 str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 70 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad šiuos darbus M. S. privalo atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas – viena diena - 2012-08-09.

Iš M. S. civilinei ieškovei A. S. priteista 2000 Lt (du tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą nutarta taikyti iki bus įvykdytas teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir įvykdė viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra 2011-12-31 d. apie 1 val., veikdamas bendrai su V. M. ir J. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 38 str. pagrindu, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme iš chuliganiškų paskatų - be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis ypatingai įžūliai, ignoruodamas visuomenėje egzistuojančias moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstas bendrąsias viešo elgesio taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, ten susirinkusiems bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. įžūliu elgesiu stumdė, sudavė ne mažiau du smūgius rankomis A. A. į veido, galvos sritį bei kitas kūno vietas, padarydamas jam viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties išmušimą, dešinės pusės pirmo ir antro dantų panirimą, galvos sumušimą, kraujosruvas dešinės akies srityje ir kairio žąsto srityje, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ne mažiau du kartus rankomis sudavė E. S. į galvą, šoną, sukeldamas šiam fizinį skausmą ir tyčia vieną kartą rankomis stūmė S. B. nuo laiptų, dėl ko ji krito, padarydamas jai nubrozdinimus dešinio kelio sąnario srityje, ir tuo sukeldamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. S. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 4 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatyta 2,14 ‰ girtumas), asmeninio konflikto metu su A. S., ją stumdė, suėmęs už pečių tyčia parvertė ją ant lovos, dėl ko ji trenkėsi į lovos atlošą, ne mažiau kaip du kartus rankomis suėmęs už galvos trenkė ją į lovos atlošą, taip pat suėmęs abejomis rankomis spaudė jai kaklą, tuo padarydamas A. S. kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kakle ir dešinio raktikaulio krūtinkaulio galo projekcijoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neatsižvelgė į apelianto galimybes atlyginti neturtinę žalą. Teismas nurodė, kad apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo ir šios aplinkybės yra svarbios jo galimai turtinei padėčiai ateityje. Apeliantas mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į apelianto galimybes atlyginti ieškinį šiai dienai, o ne kažkada ateityje, nes faktiškai įvykdyti daugiatūkstantinės prievolė apeliantas šiuo metu negali. Ieškinio tenkinimas 2000 Lt apimtimi, apelianto manymu, pažeidžia proporcingumo ir protingumo kriterijus. Be to, tokia suma prieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai. Apeliantas pažymi, jog tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais buvo priteista ir 800 Lt ir 2000 Lt ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-2010), o šiuo atveju nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas ir dalinai dėl jos pačios kaltės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės ir bausmės nuteistasis neskundžia, todėl teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantas skunde nesutinka su teismo nustatyta pinigų suma, kuri priteista kaip neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiajai. Teigia, jog civilinis ieškinys neįrodytas. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka, laiko jį nepagrįstu ir atmeta.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.).

LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, tinkamai pritaikė LR CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt. Šioje byloje, nors nuteistasis ir teigia, kad siekė užkirsti kelią galimam aktyviam puolimui iš nukentėjusiosios pusės, tačiau tai paneigta teismo išsamiai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Byloje nukentėjusiosios parodymais, o taip pat liudytojo M. S. parodymais, specialisto išvada nustatyta, jog M. S. tyčia trenkė nukentėjusiosios galvą į lovos atlošą bei ją smaugė. Byloje nėra jokių duomenų apie būtinybę jam gintis, ir priešingai nei teigiama skunde, iš byloje ištirtų įrodymų visumos matyti, jog konfliktą sukėlė ne A. S., tačiau M. S., kuris neklausė nukentėjusiosios prašymo pasišalinti iš buto, kuriame ji gyveno, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pirmas pradėjo stumdytis, o nukentėjusios veiksmas- sudavimas ranka per veidą buvo atsakas į nuteistojo veiksmus, kai šis atimdamas telefoną neleido kviesti policijos pareigūnų. Todėl tai, kad ji vieną kartą sudavė nuteistajam per veidą, negali būti vertinama kaip konflikto priežastis ar pakankamas pretekstas vartoti tokio pobūdžio fizinį smurtą. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vartotas aktyvus fizinis smurtas, dėl kurio nukentėjusioji iš tiesų jautė skausmą ir neigiamus išgyvenimus- išgąstį, baimę, be to, buvo pažeminta (smurtas vartotas matant jos broliui). Apylinkės teismas taip pat pagrįstai, vertindamas neteisėtos veikos pasekmes, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai buvo gerai matomoje vietoje - kakle, dėl ko nukentėjusioji turėjo nepatogumų bendraudama su aplinkiniais ir darbo vietoje (dirba barmene kavinėje). Taigi, teismas nurodė išsamius, bylos duomenimis pagrįstus motyvus dėl nukentėjusiosios patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdžio bei apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Be to, apylinkės teismas nustatydamas pinginės kompensacijos dydį taip pat atsižvelgė ir į ateities perspektyvas, kokias pasekmes tai gali turėti ateityje. Kadangi tai nebuvo dideli sužalojimai ir ateityje tai rimtesnių pasekmių neturės, teismas pagrįstai sprendė, jog prašomos priteisti neturtinės žalos piniginis dydis yra per didelis. Dėl šių aplinkybių skundo argumentai dėl neįrodyto civilinio ieškinio bei nepakankamai, netinkami įvertinų nusikalstamos veikos pasekmių laikomi nepagrįstais ir yra atmetami.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas taip pat tinkamai atsižvelgė ir į kitas reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį, kaltės formą. Įvertinta, kad nusikaltimas tyčinis, atsižvelgta į kaltininko turtinę padėtį, į tai, kad nuteistasis nors šiuos metu ir neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo ir šios aplinkybės yra svarbios jo galimai turtinei padėčiai ateityje.

Apeliantas teigia, jog teismas turėjo įvertinti jo galimybę atlyginti neturtinę žalą ne ateityje, o dabar, ir teigia, jog priteistoji suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, tačiau aukštesnysis teismas šiuos skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, nes sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, visų pirma siekiama proporcingo žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam turi būti tinkamai atlyginta už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, todėl kaltininko finansinė padėtis nėra pagrindinis ir esminis kriterijus sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

Iš teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų nustatant neturtinės žalos dydį matyti, kad buvo siekiama nepažeisti ne tik nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Šiuo konkrečiu atveju 2000 Lt piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį, nukentėjusiosios patirtą sveikatos sutrikdymą, pažeminimą, ir nenukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Teismas nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, todėl nuosprendį keisti skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.