Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. V., jos atstovui advokatui M. V., institucijos, surašiusios protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei I. M. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, turinčios aukštąjį išsilavinimą, netekėjusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-10-10 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija R. V. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK ATPK 41⁴ str. 3 d., 172⁹ str. 1 d., kuriame nurodyta, kad 2013-09-25, 9 val. atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos (specializuota projektavimo veikla) operatyvus patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29 interjero dizainerės-architektės pareigose pagal sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 2 (sutartyje nustatytas darbo laikas – 2 val./d., išmokant darbo užmokestį 2K/mėn.). Prašymas išmokėti darbo užmokestį 1 K/mėn. nebuvo pasirašytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. J. per laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29 buvo išmokėta pavedimu iš įmonės AB „Swedbank“ sąskaitos 1998,84 Lt oficialaus darbo užmokesčio ir per laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2013-04-30 pavedimu iš asmeninės direktorės R. V. Swedbank, AB sąskaitos išmokėta 9008,20 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinius dokumentus ir nenumatytas darbo sutartyje. Nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. E. J. nurodė, kad neoficialiai išmokėti pinigai buvo už dizaino projektų atlikimą UAN „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Taip pat nustatyta, kad įmonė nepranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie veiklavietę adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu veikla buvo vykdoma nuo 2012-08-02 iki 2013-04-25). Sutartis sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiais savo veiksmais R. V., buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, pažeidė LR Darbo kodekso 95 str. 3 d., 201 str. 2 d.; LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-2112 46 str., Mokesčių mokėtojų registro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-09-04 nutarimu Nr. 1059, 65 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 41⁴ str. 3 d., 172⁹ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. pažeidimo nepripažįsta. Parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio. Būstinė buvo (duomenys neskelbtini), po to (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini). Pastarosios veiklavietės ji nebuvo deklaravusi dėl didelio darbo krūvio. E. J. dirbo iki 2013 m. pavasario interjero dizainere 0,25 etato, už tai buvo numatytas atsiskaitymas apie 200 Lt per mėnesį. Atlyginimas buvo mokamas vieną kartą per mėnesį po 200 Lt. E. J. oficialiai buvo sumokėta 1998,84 Lt atlyginimo. Iš savo asmeninės sąskaitos ji E. J. pervedė 9008,20 Lt kaip asmeninę dotaciją, dovaną. E. J. pareigas atlikinėjo, bet darbo kokybė nebuvo gera. Išeinant iš darbo įvyko konfliktinė situacija, nes ji E. J. iškritikavo, dėl ko ši užuominomis pasakė, kad jai atkeršys. Paskutinis mokėjimas E. J. buvo padarytas daugiau nei prieš 6 mėnesius.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. V. parodė, kad pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda gali būt skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ir tik esant tunkamam pažeidimu per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjimo atveju, nepriskaičiuojant paskutinį išmokėjimą, tai yra 2013-04-29 dieną, šešių mėnesių nuobaudų skyrimo terminas jau yra suėjęs. ATPK 41⁴ str. nėra išvardintas minėto kodekso 12 skirsnyje, tai yra tai nėra toks pažeidimas, už kurį nuobauda yra skiriama per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo. Šioje byloje teigiama, kad buvo atlikta 10 neapskaitytų išmokėjimų, paskutinis mokėjimas atliktas 2013-04-30. Protokolas surašytas už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimą, tai yra išmokėjimą. Taigi, pažeidimo padarymo data, nuo kurios turi būti skaičiuojami nuobaudos skyrimo terminai, yra aiški. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktika, ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, kaip ir buvo šiuo atveju. Tai yra pilietė jau nedirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniais laiškais informavo apie buvusius galimai padarytus pažeidimus. Šioje byloje jeigu ir buvo pažeidimas padarytas, tai jis buvo baigtas 2013-04-29. UAB „(duomenys neskelbtini).“ buvo daromas užmokestis E. J. pagal darbo sutartį iš įmonės sąskaitos, o kiti išmokėjimai yra asmeninio susitarimo pagrindu padaryti iš asmeninės R. V. sąskaitos. Tai nėra užmokesčio išmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus. Sprendžiant asmens patraukimo atsakomybėn klausimą negalima remtis nežinia iš kur gautais elektroniniais laiškais, kurie yra be parašų, nenustačius asmens tapatybės. Dėl pažeidimo, numatyto ATPK 172⁹ str. 1 d., dėl įmonės registracijos buveinės veiklos vietos pakeitimo nepranešimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos veikla (duomenys neskelbtini) buvo vykdoma iki 2013-05-25, po to ši veikla yra vykdoma (duomenys neskelbtini). Apie šią buveinę yra pranešta ir įregistruota, data - 2013-04-25 - kada buvo vykdoma veikla paskutiniu laikotarpiu. Taigi, iki šios datos jau yra suėjęs šešių mėnesių terminas, numatytas ATPK 35 str. Todėl byla turi būti nutraukta šiuo pagrindu, jeigu teismas manys, kad nuobaudos skyrimo terminai nepasibaigę, mano, kad duomenų, įrodančių atstovaujamosios kaltę ir pažeidimo padarymą neužtenka. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė I. M. J. parodė, kad 2013-09-25 buvo surašytas ATP protokolas, pagal kurį R. V. yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal padarytus administracinius pažeidimus. Tik buvę įmonės darbuotojai gali patvirtinti faktus, kad įmonėje buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, nes tokie asmenys nebijo, kad pateikus duomenis mokesčių administratoriui darbdavys taikys poveikio priemones. Todėl asmenims, kurie jau nebedirba įmonėje yra galimybė atskleisti realią padėti įmonėje. Taigi, pareiškėjos atstovo nurodytas teiginys, kad buvusio darbuotojo paaiškinimai rašyti mokesčių administratoriui yra neobjektyvūs dėl galimo keršto yra visiškai nepagrįsti. Taip pat Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad nagrinėjimo procese negali būti begalės įrodymų, jų reikia surinkti tiek, kad pakaktų pagrįsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Byloje esančiais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad R. V. padarė pažeidimus, todėl prašo skirti sankcijoje numatytas baudas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

R. V. paaiškinime nurodyta, kad nuo 2010-05-24 iki 2013-09-13 ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29 E. J. bendrovėje dirbo 0,25 etato dizainerės pareigose, jai buvo mokama atlyginimas pagal darbo sutartį. Asmeniškai jai dovanoti pinigai su įmonės veikla nesusiję, jie skirti kaip nuo fizinio asmens fiziniams asmeniui. E. J., sakydama, kad šie pinigai yra už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip elgiasi dėl asmeninių priežasčių, dėl pykčio, norėdama padaryti žalos, nes darbo pabaigoje buvo įvardytos jos darbo klaidos (b. l. 4, 8);

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad įmonės veikla specializuota projektavimo veikla, dėl patalpų adresu (duomenys neskelbtini)veiklai vykdyti yra sudaryta panaudos sutartis Nr. 2013/04/02 tarp R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. V. AB Swedbank sąskaitų išrašus, nustatyta, kad buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai E. J., dirbusiai įmonėje nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29 interjero dizainerės - architektės pareigose pagal sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 2 (sutartyje nustatytas darbo laikas - 2 val./d., išmokant darbo užmokestį 2 k/mėn., prašymas išmokėti darbo užmokestį 1 k/mėn. nebuvo pasirašytas) buvo išmokėta per laikotarpį nuo 2012-08-02 iki 2053-04-29 1998,84 Lt oficialaus darbo užmokesčio pavedimu iš įmonės AB Swedbank sąskaitos (2012-09-12 - 184,38 Lt, 2012-10-01 - 193,37 Lt, 2012-11-05 - 193,37 Lt, 2012-12-05 - 193,37 Lt, 2013-01-07 - 193,37 Lt, 2013-02-08 – 227,50 Lt, 2013-03-05 - 200,00 Lt, 2013-04-04 - 227,50 Lt, 2013-05-03 - 382,98 Lt) ir per laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2013-04-30 9008,20 Lt neoficialaus darbo užmokesčio pavedimu iš asmeninės direktorės R. V. Swedbank sąskaitos (2012-06-22 - 1590,00 Lt, 2012-08-07- 1665,00 Lt, 2012-09-12 -1045,82 Lt, 2012-10-05 - 900,00 Lt, 2012-11-06 – 642,63 Lt, 2012-12-09 - 642,63 Lt, 2013-01-14 – 642,63 Lt, 2013-02-08 - 772,50 Lt, 2013-03-09 - 607,00 Lt, 2013-04-30 - 500,00 Lt). E. J. nurodė, kad neoficialiai išmokėti pinigai buvo išmokėti už dizaino projektų atlikimą „,(duomenys neskelbtini)“ vardu. Nustatyta, kad įmonė nepranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie veiklavietę adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu veikla buvo vykdoma nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29). Patalpos buvo nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinimui pateikta: darbo sutarčių žurnalas, darbo sutartys, darbo laiko žiniaraščiai (nuo 2013 m. 09 mėn. įmonėje dirbo trys darbuotojai: vykdantysis direktorius A. B. 2 val./d., dizainerė S. B. 2 val./d. ir direktorė R. V. 1 val./d.), darbo užmokesčio žiniaraščiai (2013-09-30 priskaičiuota 952,97 Lt), bankų išrašai (AB Swedbank 2013-09-24 likutis - 7047,55 Lt, Kauno kredito unija 2013-08-31 likutis -274 Lt), avansinės (direktorės R. V.) apyskaitos: 2013 m. 01 mėn. - antiišlaidžiai - 10145,69, 02 mėn. - 8207,18 Lt, 03 mėn. - 8463,90 Lt, 04 mėn.- 6478,52 Lt, 05 mėn. -10776,77 Lt, 06 mėn. - 10904,54 Lt, 07 mėn. – 12980,47 Lt, 08 mėn. - 14007,88 Lt, 09 mėn. - 18007, 88 Lt, įmonės veiklos rodiklių suvestinė už 2013 m. 01-09 mėn. (priskaičiuotas darbo užmokestis - 2905,26 Lt, pardavimai – 36441,20 Lt, pirkimai - 28641,60 Lt). Pagal pateiktą 2012 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją veiklos rezultatas - pelnas 1146 Lt.

Nustatyta, kad nuo 2013-09-13 direktorė R. V. nutraukė darbo sutartį ir 2013-09-13 akcininko sprendimu Nr. 13/09/13 direktoriaus pareigoms užimti paskirtas A. B.. Įmonės vienintelis akcininkas - R. V. (valdo 100 % akcijų). Įmonė 2011-07-15 gavo 53000 Lt paskolą (sutartis Nr. 11-00249), kurią suteikė Kauno kredito unija iš Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšų (paskolos grąžinimo terminas 2015-12-31). Įmonės direktoriui grąžinti buhalteriniai dokumentai (dokumentų poėmio aktas Nr. 02-1171, 2013-09-25). Dėl nustatytų pažeidimų įmonės buvusiai direktorei R. V. surašytas ATP protokolas Nr. 026951 pagal ATPK 41⁴ str. 3 d., 172⁹ str. 1 d. Surašyta faktų fiksavimo pažyma Nr. 23488 (b. l. 6-7).

E. J. turimos Swedbank sąskaitos išraše užfiksuoti R. V. pervedimai jai, įvardyti kaip sąskaitos papildymas (b. l. 9-16).

2012-08-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. V. ir E. J. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2, pagal kurią E. J. priimta neterminuotai dirbti, jai numatyta mokėti ne mažiau 212,50 Lt du kartus per mėnesį. Darbo laikas – 2 val. per dieną, 10 val. per savaitę (b. l. 17-18).

Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. J. nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. balandžio išmokėta 1998,84 Lt (b. l. 19).

Elektroniniuose laiškuose E. J. informuoja VMI apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės daromus pažeidimus (b. l. 20-23).

Gyventojų registro duomenimis, E. J. 2013-07-22 deklaravo išvykimą į Nyderlandus (b. l. 24).

R. V. turimos sąskaitos Swedbank išraše matyti E. J. padaryti pervedimai, įvardyti kaip sąskaitos papildymas (b. l. 25-30).

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (2013-01-30 Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-101-200/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, neapklausus teisme liudytojų (šiuo atveju liudytojos E. J.) teismas nukryptų nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra rašytinio E. J. paaiškinimo ar apklausos protokolo, kuriame ji būtų raštu nurodžiusi įvykio aplinkybes, šių savo duotų parodymų teisingumą patvirtinusi savo parašu, būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Byloje esantys elektroniniai laiškai, siunčiami iš E. J. elektroninio pašto, nepasirašyti, todėl nelaikytini leistinais įrodymais byloje. Apklausti E. J. teismo posėdyje nėra galimybės, nes ji išvykusi į užsienį - Gyventojų registro duomenimis, E. J. 2013-07-22 deklaravo išvykimą į Nyderlandus.

Jokių kitų objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad R. V. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41⁴ str. 3 d., byloje nėra.

Bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog R. V. padarė administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant vien prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Dėl senaties termino

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

R. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, kurie yra trunkamieji, todėl administracinė nuobauda už juos gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).

R. V. surašytas protokolas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 41⁴ str. 4 d., kuris tęsėsi nuo 2012-08-02 iki 2013-04-29, t. y. dėl to, kad 2012-08-02 iki 2013-04-29 buvo išmokėta pavedimu iš įmonės AB „Swedbank“ sąskaitos 1998,84 Lt oficialaus darbo užmokesčio ir per laikotarpį nuo 2012-06-22 iki 2013-04-30 pavedimu iš asmeninės direktorės R. V. Swedbank, AB sąskaitos išmokėta 9008,20 Lt neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į buhalterinius dokumentus ir nenumatytas darbo sutartyje. Nuo šios sumos nesumokėtas gyventojų pajamų mokestis ir įmokos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Taip pat protokolas surašytas dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 172⁹ str. 1 d., kuriame nurodyta, kad įmonė nepranešė mokesčių mokėtojų registro tvarkytojui apie veiklavietę adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu veikla buvo vykdoma nuo 2012-08-02 iki 2013-04-25).

Abu šie inkriminuojami trunkamieji pažeidimai paaiškėjo jau baigus daryti pažeidimus, todėl 6 mėnesių senaties terminas skaičiuotinas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos, t. y. nuo 2013-04-25 ir 2013-04-29. Administracinės nuobaudos paskyrimo senaties terminas baigėsi 2013-10-29 (dėl ATPK 41⁴ str. 4 d.) ir 2013-10-25 (dėl ATPK 172⁹ str. 1 d.). Administracinės nuobaudos senaties terminai byloje nebuvo pratęsti, todėl administracinės bylos teisena R. V. atžvilgiu nutrauktina suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui – ATPK 35 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 35 str., 250 str. 1 d. 7 p., 286-288 str., teismas

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.