- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- ATP-101-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03911-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- M. K.
- Advokatai
- Mindaugas Badaras
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-101-200/2013 Teisminio proceso Nr. 4-01-3-03911-2012-7
2013 m. sausio 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovo advokato Mindaugo Badaro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo M. K. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 4 d., nubaustas 1000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. pagal ATPK 214¹ str. 4 d. teismo nubaustas už tai, kad jis, baustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 3 d., būdamas UAB „S“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo direktoriumi, 2012-08-28 07.13 val., 2012-08-29 08.26 val. ir 2012-08-30 07.45 val. J. Kazlausko ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje, Vilniuje, naudojo išorinę reklamą „SP...“ (duomenys pakeisti) neturėdamas galiojančių Vilniaus m. savivaldybės leidimų, taip pat naudojo išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų, įrengtų ant automobilinės puspriekabės, v/n (duomenys neskelbtini), pastoviai laikomos nurodytu adresu reklamos tikslais, be to, nemokėdamas rinkliavos Savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimą įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo nuostatų nustatyta tvarka ir taip pažeidė Vilniaus miesto tarybos 2011-03-16 sprendimu Nr. 1-2068 patvirtintų išorinės vaizdinės reklamos taisyklių 13.1, 13.12 ir 23 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto M. K. atstovas advokatas Mindaugas Badaras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pasak apelianto, akivaizdu, kad teismas nagrinėdamas bylą apsiribojo tik paviršutiniška bylos medžiaga, kurią iš esmės sudaro Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pateiktų dokumentų nuorašai, peržiūra, ir visiškai neatsižvelgė į M. K. nurodytas aplinkybes.
Pasak apelianto, bylos nagrinėjimo metu, M. K. nurodė, jog UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausanti puspriekabė, v/n (duomenys neskelbtini), buvo pagaminta ir naudojama pagal tiesioginę paskirtį, t. y. kroviniams gabenti. Jis pateikė teismui minėtą aplinkybę pagrindžiančius įrodymus: puspriekabės gamybos dokumentus bei puspriekabės techninį pasą. Puspriekabės paskirtis buvo specifinė, ji buvo pagaminta pagal specialų užsakymą - UAB „S“ (duomenys pakeisti) vykdo statybinių medžiagų pardavimo-pervežimo veiklą, todėl 2012-05-08 užklausime puspriekabę pagaminusiai įmonei UAB „E“ (duomenys pakeisti) buvo akcentuojama, kad UAB „S“ (duomenys pakeisti) yra reikalinga puspriekabė lengvom tūrinėm medžiagom transportuoti. Būtent tokia puspriekabė buvo pagaminta, perduota UAB „S“ (duomenys pakeisti) ir įregistruota VĮ „Regitra“ kaip atitinkanti visus teisės aktų reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog puspriekabė neva buvo skirta naudoti tik reklamos tikslais, yra visiškai nepagrįstas. UAB „S“ (duomenys pakeisti) ketino naudoti ir naudojo savo teikiamų paslaugų reklamą ant puspriekabės, tai matyti ir iš 2012-05-08 užklausimo, pastebėtina, jog reklamą nėra draudžiama naudoti ant transporto priemonių, priekabų ar puspriekabių, kurios yra naudojamos verslo subjekto komercinėje-ūkinėje veikloje (šiuo atveju kroviniams transportuoti), ir tokia reklama nėra papildomai apmokestinama. Apeliantas mano, kad tą aplinkybę, jog puspriekabę galima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, įrodo vien jau tas faktas, jog puspriekabė yra registruota VĮ „Regitra“ – prieš registraciją šios įstaigos darbuotojai patikrina registruotinos transporto priemonės techninę būklę ir atitikimą teisės aktų reikalavimams (taigi ir galimybę eksploatuoti tokią transporto priemonę pagal paskirtį). Apeliantas pabrėžia, kad UAB „E“ (duomenys pakeisti) pagamintos puspriekabės konstrukcija nebuvo koreguojama. UAB „S“ (duomenys pakeisti) netgi norėdama to nebūtų galėjusi atlikti, nes neturi tam reikalingos įrangos bei įgūdžių. Ant puspriekabės buvo pritvirtinti šoniniai tentai, kaip ir buvo numatyta pagal puspriekabės konstrukciją, t. y. tentai įėjo į pačios puspriekabės konstrukciją kaip šoninės atramos, todėl negalima tentų laikyti tam tikra puspriekabės papildoma konstrukcija ar jos nauju papildymu/pakeitimu.
Apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuojama, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai turėtų įrodyti savo teiginius dėl to, jog puspriekabė neva negalėjo būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį ar kad vėliau jos konstrukcija buvo papildyta. Tokių faktų nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir į šiuos klausimus gali atsakyti tik autoekspertizės paslaugas teikiantys asmenys. Tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių ekspertizės išvadų minėtoms aplinkybėms nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnai neįrodė savo teiginių, dėl to, kad puspriekabė neva negalėjo būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį ar kad ant jos UAB „S“ (duomenys pakeisti) savo iniciatyva įrengė naujas papildomas konstrukcijas.
Pasak apelianto, Vilniaus miesto savivaldybės atstovas teismo posėdžio metu pateikė fotonuotraukas, kuriomis pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas nutarimą. Apeliantas mano, kad teismas negalėjo remtis šiomis nuotraukomis, kadangi jos neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimų – nuotraukos turėtų būti patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės įgalioto asmens parašu bei antspaudu, tuo tarpu, fotonuotraukos tokių rekvizitų neturėjo, todėl jos negalėjo būti laikomos įrodymais, taigi ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės jomis remtis priimant nutarimą.
Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nutarime nurodoma, jog neva M. K. kaltę, kaip ir tai, kad puspriekabė buvo naudojama tik reklamos tikslais, patvirtina ta aplinkybė, jog puspriekabė buvo užfiksuota tris dienas iš eilės vienoje vietoje su užblokuotais ratais. Su tokia nuomone apeliantas nesutinka, nurodo, kad puspriekabė yra naudojama UAB „S“ (duomenys pakeisti) ūkinėje-komercinėje veikloje didesnio tūrio lengvų krovinių pervežimui. Natūralu, kad ne kasdien kyla poreikis pervežti atitinkamus krovinius, taigi, tokiu atveju puspriekabė nėra naudojama. Apeliantas pastebi, jog praktikoje pasitaiko ir ilgesnių terminų (t. y. negu 3 dienos), kuomet nėra perkamos minėtų kategorijų prekės, taigi, puspriekabė tokiais terminais nėra naudojama. Apeliantas pažymi, jog puspriekabė savo konstrukcijoje neturi stabdžių sistemos, todėl kiekvieną kartą pastačius puspriekabę, jos ratai yra mechaniškai užblokuojami, siekiant išvengti savaiminio pajudėjimo.
Apeliantas aiškina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas M. K., kuris eina UAB „S“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vadovo pareigas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 10 d., 12 d. ir kt., už įmonės veiklą atsako jos vadovas (direktorius), nebent atsakomybė už tam tikras sritis yra perkeliama kitiems įmonės darbuotojams. Tačiau, savaime suprantama, kad toks atsakomybės perkėlimas turi būti įformintas raštu, t. y. atitinkamais dokumentais. Iš puspriekabės techninio paso yra akivaizdu, jog puspriekabė priklauso UAB „S“ (duomenys pakeisti), o ne UAB „S“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog būtent M. K. yra atsakingas už UAB „S“ (duomenys pakeisti) autoparko (taigi ir puspriekabių) eksploataciją. Dėl šių aplinkybių apeliantas mano, jog pareiškėjas atsakomybėn yra traukiamas be pagrindo.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius (toliau Institucija) atsiliepime į skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Atkreipia dėmesį, kad „SP...“ (duomenys pakeisti) reklaminis užrašas atitinka interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) skelbiamą informaciją, todėl stendas „SP...“ (duomenys pakeisti) laikytinas išorine reklama, kadangi jame yra pateikiama informacija apie asmens komercinę-ūkinę veiklą, kuri skatina naudotis paslaugomis. Institucija mano, kad M. K. padarytas pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
ATPK 214¹ str. 4 d. numato, jog veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus pažeidimus (Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat savivaldybių tarybų patvirtintų išorinės reklamos įrengimo taisyklių nesilaikymas) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nagrinėjamu atveju M. K. buvo inkriminuoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-03-16 Sprendimo dėl išorinės reklamos įrengimo taisyklių tvirtinimo Nr. 1-2068 (toliau - Taisyklių) 13.1, 13.12 ir 23 p. pažeidimai. Taisyklių 13.1 punktas numato, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą neturint leidimo įrengti išorinę reklamą, patikrinto ir patvirtinto reklamos projekto ar kito Taisyklių 12 punkte nurodyto dokumento arba pasibaigus šių dokumentų galiojimo laikui. Taisyklių 13.12 punkte numatyta, jog draudžiama skleisti išorinę reklamą ant papildomų konstrukcijų ar įrenginių, įrengtų ant transporto priemonių ar jų priekabų (puspriekabių). Taisyklių 23 punktas numato, jog asmuo privalo mokėti rinkliavą Savivaldybės tarybos patvirtintų Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų nustatyta tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų taisyklių 3.2 p. numato, kad Taisyklės nereglamentuoja išorinės reklamos įrengimo, eksploatavimo ir (ar) skleidimo ant transporto priemonių, išskyrus viešąjį keleivinį kelių transportą. Todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar UAB „S“ (duomenys pakeisti) priklausanti puspriekabė yra transporto priemonė. KET 3 p. numatyta, kad transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones; priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėta puspriekabė yra įregistruota VĮ „Regitra“ (b. l. 7), tai taip pat patvirtina registracijos liudijimas (b. l. 30). Kaip matyti iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) 2012-05-08 pateikto užklausimo UAB „E“ (duomenys pakeisti) (dėl puspriekabės pagaminimo), puspriekabę buvo ruošiamasi naudoti lengvoms tūrinėms medžiagoms (polistirolas, vatos plokštės ir kt.), taip pat nestandartinių matmenų kroviniams transportuoti. Nurodyta, kad ant tentų bus dedama įmonės reklama (b. l. 31). Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir M. K. atstovas advokatas M. Badaras (b. l. 43). Tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino, netyrė (nereikalavo iš UAB „S“ (duomenys pakeisti) atitinkamų dokumentų), ar minėta priekaba naudojama kroviniams transportuoti, ir nurodė, kad šią priekabą buvo ruošiamasi naudoti reklamos tikslais. Taip pat teismas turėjo spręsti klausimą, ar nagrinėjamu atveju buvo padaryti minėtos puspriekabės konstrukcijos pakeitimai. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad tokių faktų nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir į šiuos klausimus gali atsakyti tik autoekspertizės paslaugas teikiantys asmenys.
Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo, ar M. K. yra tinkamas teisės pažeidimo subjektas pagal ATPK 214¹ str. 4 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas M. K., kuris eina UAB „S“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialo vadovo pareigas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8 d., 10 d., 12 d. ir kt., už įmonės veiklą atsako jos vadovas (direktorius), nebent atsakomybė už tam tikras sritis yra perkeliama kitiems įmonės darbuotojams. Iš puspriekabės techninio paso yra akivaizdu, jog puspriekabė priklauso UAB „S“ (duomenys pakeisti), o ne UAB „S“ (duomenys pakeisti) Vilniaus filialui. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog būtent M. K. yra atsakingas už UAB „S“ (duomenys pakeisti) autoparko (taigi ir puspriekabių) eksploataciją.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjant M. K. nubaudimo klausimą dėl ATPK 214¹ str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai nebuvo išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Byloje turi būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, todėl M. K. atstovo advokato Mindaugo Badaro apeliacinis skundas tenkinamas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti M. K. atstovo advokato Mindaugo Badaro apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.