- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-15
- Bylos Nr.
- e1-765-900/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12264-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K. (V. K. ), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 1994 m. spalio 21 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausme, skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;
3) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 1 dalį ir 234 straipsnio 1-2 dalis 3 metų laisvės atėmimo bausme. Subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 20 d. nuosprendžiu neatlikta 6 mėnesių bausme skirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4) Šiaulių apygardos teismo 2000 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 227¹ straipsnio 2 dalį, 42 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnį 10 m. laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu. Subendrinus su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu skirta bausme skirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;
Žemesnės instancijos teismas
5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bausmė sumažinta trečdaliu;
6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. gruodžio 3 d. nutartimi veiką iš 1961 m. Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, veiką iš Baudžiamojo kodekso 203 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį. Subendrinus peržiūrėtas bausmes, paskirtas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. 1 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartimi skirta bausme ir skirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė;
7) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;
8) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausme ir skirta galutinė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paleistas 2014 m. rugsėjo 26 d., atlikęs bausmę;
9) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2020 m. kovo 13 d. paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę;
yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė
V. K. pagamino netikrą dokumentą bei panaudojo žinomai netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus, o būtent:
veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), vieninteliu akcininku niekada realiai neketina tapti ir juo netaps bei nevykdys jam priskirtų funkcijų, tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, esančioje Š., tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 22 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje prieš tai pasirašė kaip šių akcijų pirkėjas, melagingai patvirtindamas, kad jis už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą įgijo 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
Ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, esančioje Lietuvoje, tiksliau nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugsėjo 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys nenustatytos kompiuterinės technikos dėka pagamino (surašė) ir atspausdino netikrus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko R. K. 2016 m. liepos 4 d. sprendimą (2 egz.), kuriuose nurodyta, jog vienu atveju – V. K. , antru atveju – V. K. nuo 2016 m. liepos 4 d. eina UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas; pagamino (užpildė) ir atspausdino tikrus dokumentus: „JAR-AF“ formos blanką „Akcininkas“ ir „JAR-VO-V“ formos blanką „Vienasmenis valdymo organas“, kuriuose nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad V. K. nuo 2016 m. liepos 4 d. yra vienasmenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymo organas - įmonės direktorius, o nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. - vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas; taip pat 2016 m. rugsėjo 13 d. „JAR-1“ formos blanką „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“, 2016 m. rugsėjo 13 d. KD-1 formos blanką ,,Kontaktiniai duomenys“, 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI).
Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą fiktyvų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų ir direktoriaus pasikeitimą įtvirtinti viešame registre, V. K. pasirašė ir 2016 m. rugsėjo 13 d. per VĮ Registrų centro Šiaulių filialą adresu Paukščių takas 2, Šiauliai, pateikė VĮ Registrų centro Vilniaus filialui skirtą 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl duomenų (informacijos) pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre, dėl JAR ESI išdavimo ir dokumentų persiuntimo vykdytojui su šiais priedais: kitų asmenų pagamintais netikrais dokumentais - UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko R. K. 2016 m. liepos 4 d. sprendimais (2 egz.), suklastotais tikrais dokumentais – 2016 m. liepos 4 d. „JAR-VO-V“ formos blanku „Vienasmenis valdymo organas“, 2016 m. rugpjūčio 22 d. „JAR-AF“ formos blanku „Akcininkas“, 2016 m. rugsėjo 13 d. „JAR-1“ formos blanką „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“, 2016 m. rugsėjo 13 d. KD-1 formos blanką ,,Kontaktiniai duomenys“ ir 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymą išduoti elektroninį sertifikuotą išrašą (ESI),
t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje.
Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:
Kaltinamojo (įtariamojo) V. K. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 203-204), kuriame nurodyta, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis baigė 9 klases, specialybės neįgijo. Buvo registruotas Darbo biržoje. Niekada niekur nedirbo, neturi patirties organizuojant įmonių veiklą, nebuvo realus įmonių akcininkas (savininkas). Prieš šioje byloje nagrinėjamą įvykį kaltinamasis yra buvęs formalus bendrovių direktorius ir akcininkas. Įmonių direktoriumi jis tapdavo tuo laiku, kai buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų (heroino), dalyvavo reabilitacijos programoje ir vartojo metadoną. Metadoną kaltinamasis gaudavo Š. miesto centre prie (duomenys neskelbtini) bokšto. Šioje vietoje jis sutikdavo asmenis, kurie už pinigus siūlydavo pasirašyti kažkokius dokumentus. Kaltinamasis pasirašinėjo dokumentus ir už tai gaudavo pinigų, maždaug 20 € grynais. Pinigus išleisdavo narkotinių medžiagų dozei. Kaltinamasis neatsimena, ar kitiems asmenims davė savo asmens tapatybės dokumentą (ID kortelę) ar jo kopiją, tačiau atsimena, jog šį dokumentą gal 2017 ar 2018 m. pametė. Kaltinamasis nesinaudojo elektroninio pašto adresais. Turėjo abonentinį mobilaus telefono numerį, šiuo metu telefonu nesinaudoja.
Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis sužinojo tik per jo apklausą. Gali būti, kad kaltinamasis pasirašė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau neatsimena, nes greičiausiai buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar metadono. Realiai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Nežino ir negali apibūdinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų asmenų. Nepažįsta R. K. , R. P. , J. J. . Kaltinamasis nesinaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais telefono numeriu ir elektroniniu paštu, negavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos ar veiklos dokumentų, neturėjo mokėjimo prisijungimo duomenų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytų banko sąskaitų.
Kaltinamasis neatsimena, ar nešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą, kadangi, kaip minėjo, naudojo metadoną ir raminančius vaistus, taigi nuolat buvo apsvaigęs. JAR blankuose, kurių pagrindu kaltinamasis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi, esantis parašas panašus į kaltinamojo parašą. 2016 m. spalio 24 d. paaiškinimą, adresuotą VĮ Registrų centrui, greičiausiai rašė kaltinamasis. Kiek atsimena, nurašinėjo šį tekstą nuo lapo, kurį jam davė vyras. Šį prašymą rašė prie poliklinikos mašinoje Š.. Neprisimena, ar kaltinamajam buvo sumokėta, kad taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Gailisi, kad padarė nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
V. K. kaip specialiojo liudytojo paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 171-172), kuriame teigiama, kad jis baigė 8 klases, moka skaityti ir rašyti. V. K. nuo 17 m. atlikinėja laisvės atėmimo bausmes. Nuo 2019 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose vėl atlieka bausmę. Šiuo metu yra nuteistas 8-9 kartą. Prieš tai jis atliko bausmę nuo 2011 m. birželio iki 2014 m. rugsėjo 27 d. Nuo 2014 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. sausi 15 d. V. K. gyveno B. ir T. gatvėse Š.. Jis neatsimena, ar šiuo laiku buvo Vilniuje, bet mano, kad nebuvo, nes neturi sostinėje pažįstamų. Kartais V. K. nelegaliai padirbėdavo pagalbiniu darbininku ūkyje aplink Š., bet šiaip jį išlaikė motina. Nuo 2016 m. rudens V. K. (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gydėsi nuo narkotikų priklausomybės. Narkotikus vartoja nuo 2009 m.
Žemesnės instancijos teismas
V. K. nieko nežino apie tai, kad nuo 2016 m. spalio 31 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d. jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Įmonės pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko nesako. Nežino, kuo užsiėmė ši įmonė, kokiu adresu vykdė veiklą, kas jos vadovai ir akcininkai. Nepažįsta R. P. nei R. K. ar J. J. . V. K. neturi vadovavimo įmonėms patirties. V. K. atpažino savo raštą ir parašą ant parodyto 2016 m. spalio 24 d. paaiškinimo. Pasak V. K. , jis nieko neatsimena apie jam parodyto dokumento surašymo aplinkybes, kieno paprašytas jį surašė ir pasirašė, kur dokumentas buvo panaudotas. V. K. mano, kad tuo metu jis buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar metadono. V. K. neatsimena, ar matė jam parodytą vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, kuriuo jis nuo 2016 m. liepos 4 d. paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Parodyto 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre grafoje šalia spausdintinio įrašo „V. K. “ yra V. K. parašas. Jis neprisimena, kada, kur, kokiomis aplinkybėmis, kieno prašymu, kokiu tikslu jis pasirašė šį dokumentą. Paprastai prie gydymo įstaigų laukia nepažįstami asmenys ir prašo asmenų, vartojančiu narkotikus, už pinigus ką nors pasirašyti. Narkotikus vartojantys asmenys dažniausiai sutinka pasirašyti nepažįstamų asmenų pateiktus dokumentus, o už gautus pinigus nusiperka narkotikų dozę. V. K. neatsimena, kas jo prašė pasirašyti dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kiek dokumentų jis pasirašė, kur pasirašė, kiek pinigų ir iš ko gavo už tai, kad pasirašė dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. neatsimena, ar jis kada nors buvo VĮ Registrų centre Šiauliuose. Jis nežino. kur yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, niekada jų neturėjo.
Specialiojo liudytojo R. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 161-163), kuriame sakoma, kad jis ir R. K. lygiomis dalimis po 50 % buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkais. Nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. iki 2016 m. liepos 1 d. R. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Visą jo vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį R. K. buvo įmonės komercijos direktoriumi. R. P. buvo išdavęs R. K. įgaliojimą disponuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, pasirašinėti sutartis, išrašyti PVM sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis L. ir N.. Užsakovas iš N. „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 108 640,75 €, todėl susidarė skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir kitiems kreditoriams. 2015 m. pabaigoje - 2016 m. pradžioje tarp R. P. ir R. K. kilo konfliktas dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos. R. K. liepė R. P. nesikišti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalus, neieškoti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skolos, nes bus blogai. R. P. nenorėjo turėti problemų ir sutiko su R. K. siūlymu parduoti jam priklausiusių 50 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. R. K. sakė, kad akcijas reikia parduoti po 25 %, kad būtų galima apsieiti be notaro. R. P. ir R. K. 2016 m. birželio 29 d. pasirašė dvi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, kuriomis R. P. pardavė R. K. po 25 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. R. K. surado ir paskyrė naująjį UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių V. K. . R. P. teigimu, jis nėra matęs V. K. , apie V. K. sužinojo per UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė V. V.. R. P. paprašė buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininko J. J. iš V. K. paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. J. J. paėmė iš V. K. dokumentus ir atidavė bankroto administratorei pagal 2017 m. balandžio 4 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą.
Specialiojo liudytojo R. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 148-150), kuriame rašoma, kad jis ir R. P. nuo 2014 m. vasaros buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, kiekvienas turėjo po 50 % šios įmonės akcijų. Iš pradžių apie dvi savaites R. K. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vėliau direktoriumi tapo R. P. , o R. K. dirbo komercijos direktoriumi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė statybomis Lietuvoje, vėliau ir N.. R. P. dirbo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakovais, R. K. užsiėmė personalo paieška. Darbas N. pasidėjo, kai R. K. iš savo pažįstamo gavo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontaktus. Buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ N. statys karkasinius namukus bei užsiims jų apdaila ir remontu. Mokėjimai iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ visada vėluodavo ir būdavo atliekamas dalimis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ skola vis kaupėsi ir pasiekė per šimtą tūkstančių (valiuta neįvardinta). 2015 m. rugsėjį iš N. grįžo paskutiniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vėlavo darbuotojams išmokėti atlyginimus. Darbuotojai kreipėsi į teismus. Buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo vieną objektą Lietuvoje. R. K. siūlė R. P. imtis daugiau objektų Lietuvoje, bet jis dėl nesuprantamų priežasčių nesutiko. R. K. ėmė ieškoti kito pragyvenimo šaltinio, nes suprato, kad iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neužsidirbs, o jam reikėjo išlaikyti šeimą. R. K. supyko ant R. P. ir 2015 m. gruodžio pabaigoje išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. K. ir toliau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir komercijos direktorius, bet tik popieriuje. Nuo 2015 m. gruodžio pabaigos R. K. nedalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir nežino, kas vyko šioje įmonėje. R. K. klausė R. P. , ar šis atleido jį iš komercijos direktoriaus pareigų. R. P. atsakė, kad taip. Bet prasidėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrai R. K. sužinojo, kad jis tebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2016 m. liepos. 2016 m. liepos mėnesį R. P. paskambino R. K. ir pasakė, kad jis nori parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (akcijas), kad turi pirkėją, ir paprašė jam padėti. Anot R. P. , jis nebuvo pasirašę povedybinės sutarties, o R. K. buvo, todėl R. P. paprasčiau parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį R. K. , o R. K. 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų parduos R. P. surastam pirkėjui V. K. . R. P. pasakė, kad akcijas parduos per du kartus po 25 %, kad nereikėtų notaro. R. K. sutiko su R. P. siūlymu, nes dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo nebeaktuali, norėjo viską baigti ir nebebūti susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2016 m. vasarą, tikslaus laiko neatsimena, R. P. nurodė R. K. nuvažiuoti prie J. J. namų (duomenys neskelbtini). Ten J. J. padavė R. K. pasirašyti atspausdintus dokumentus: dvi akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias R. K. iš R. P. perka po 25 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimą, kuriuo R. K. nuo 2016 m. liepos 4 d. iš direktoriaus pareigų atleido R. P. ir vietoj jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskyrė V. K. , ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. K. 100 % UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavė V. K. . Pasirašęs dokumentus, R. K. juos atidavė J. J. . R. K. nepažįsta V. K. , nėra jo matęs. Kiek atsimena, R. K. nebuvo VĮ Registrų centre ir neteikė dokumentų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pasikeitimą iš R. P. į V. K. .
Liudytojo J. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 138-140), kuriame nurodyta, kad jis pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. lapkričio pradžioje, dirbo teisės ir personalo vadovu. R. P. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, R. K. - komercijos direktoriumi, tačiau įmonei vadovavo abu: R. P. buvo atsakingas už statybų objektus Lietuvoje, R. K. - N.. R. P. ir R. K. turėjo po lygiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. R. P. ieškojo, kaip iš N. įmonės atgauti skolą. R. K. sakė, kad to daryti nereikia. N. Š. taip pat sakė nieko nedaryti, nes jis atsiskaitys su UAB „(duomenys neskelbtini)“. J. J. manymu, R. K. susitarė su N. Š. i, kad R. K. nebeieškos (nesieks atgauti) skolos, o N. Š. sumokės R. K. dalį skolos asmeniškai, t. y. ne į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytą sąskaitą.
R. P. sutiko parduoti R. K. jam priklausiusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Taip R. K. tapo vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku.
Tapęs vieninteliu UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, R. K. atleido R. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų ir nauju direktoriumi paskyrė V. K. .
2016 m. liepą R. K. atleido J. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors jis faktiškai nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015 m. gruodžio, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ išvarė iš nuomojamo biuro, nebebuvo darbuotojų, nebevyko jokia veikla.
J. J. vieną kartą 2017 m. pavasarį (duomenys neskelbtini)“ matė V. K. , kai tas padavė J. J. dėžę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pradėta bankroto procedūra. Bankroto administratorė iš R. P. reikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Bankroto administratorei buvo sakyta, kad pasikeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau ji vis tiek reikalavo dokumentų iš R. P. . Tada J. J. su R. P. internetiniame puslapyje www.rekvizitai.lt rado naujojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus kontaktus. J. J. paskambino nurodytu telefonu ir pasakė, kad vyksta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūra, kad bankroto administratorei reikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Į tai buvo atsakyta, kad jeigu nori ir gali, tegu atvažiuoja jų pasiimti. J. J. važiuodamas iš M. užsuko į Š.ir paėmė iš V. K. vieną dėžę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. J. J. suprato, kad tai ne visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, nes anksčiau jie buvo biure ir jų buvo žymai daugiau. J. J. atvežė dokumentus į Vilnių ir tą pačią dieną su R. P. atidavė bankroto administratorei, tiksliau - jos asistentui.
Liudytojos V. V. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 77-78), kuriame teigiama, kad ji yra bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. liepos 1 d. dokumentų priėmimo-perdavimo aktą nemokumo administratorė iš R. P. gavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 30 d. Nemokumo administratorė patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius ir dėl abejotinų sandorių civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu pripažino negaliojančiais (UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo - pardavimo) sandorius, sudarytus tarp R. P. , R. K. , V. K. . Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. . Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. .
Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00232-19 iš VĮ Registrų centro Vilniaus filialo išreikalauti akcininkų sprendimų, prašymų, prašymų dėl registravimo su priedais originalai, kurie buvo pateikti keičiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui 2016 m. liepos - spalio mėnesiais, kai bendrovės akcininku ir direktoriumi tampo V. K. .
Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje Nr. 02-2-00232-19 apžiūrėti iš VĮ Registrų centro 2020 m. kovo 13 d. išreikalautų dokumentų originalai: vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimas (2 egz.); 2016 m. liepos 4 d. „JAR-VO-V“ formos blankas „Vienasmenis valdymo organas“; 2016 m. rugpjūčio 22 d. „JAR-AF“ formos blankas „Akcininkas“; 2016 m. rugsėjo 13 d. „JAR-1“ formos blankas „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“; 2016 m. rugsėjo 13 d. KD-1 formos blankas ,,Kontaktiniai duomenys“; 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymas išduoti el. sertifikuotą registro išrašą (ESI); 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymas Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui dėl duomenų (informacijos) pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre, dėl JAR ESI išdavimo ir dokumentų persiuntimo vykdytojui; 2016 m. spalio 24 d. paaiškinimas.
Apžiūrėjus dokumentų originalus, nustatyta, kad vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi skiriamas V. K. , grafoje „Akcininkas“ yra matomas asmens parašas. Kito vienintelio akcininko 2016 m. liepos 4 d. sprendimo egzemplioriaus, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi skiriamas V. K. , grafoje „Akcininkas“ yra matomas asmens parašas, ranka užrašytas vardas „R. K. “ ir uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudas.
2016 m. liepos 4 d. „JAR-VO-V“ formos blankas „Vienasmenis valdymo organas“ užpildytas, bet nepasirašytas.
2016 m. rugpjūčio 22 d. „JAR-AF“ formos blankas „Akcininkas“ užpildytas, bet nepasirašytas.
2016 m. rugsėjo 13 d. „JAR-1“ formos blankas „Prašymas registruoti juridinių asmenų registre“ užpildytas. Dokumento blankas sudarytas iš keturių lapų, paskutinio lapo grafoje „Parašas“ matomas asmens parašas, grafoje „Vardas, pavardė“ yra atspausdinta „V. K. “.
2016 m. rugsėjo 13 d. KD-1 formos blankas ,,Kontaktiniai duomenys“ užpildytas, dokumento grafoje „Parašas“ matomas asmens parašas, grafoje „Pareigos“ atspausdinta „Direktorius“, grafoje „Vardas, pavardė“ atspausdinta „V. K. “. Taip pat matoma rankiniu būdu nupiešta rodyklė, nukreipianti įrašytus duomenis (telefono numerį) į kitą grafą.
Ant 2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo išduoti el. sertifikuotą registro išrašą (ESI) blanko matomas parašas, grafoje „Pareigos“ yra atspausdinta „Direktorius“, grafoje „Vardas, pavardė“ yra atspausdinta „V. K. “.
Žemesnės instancijos teismas
2016 m. rugsėjo 13 d. prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ Registrų centrui dėl duomenų (informacijos) pakeitimų įregistravimo juridinių asmenų registre, dėl JAR ESI išdavimo ir dokumentų persiuntimo vykdytojui grafoje „Prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, parašas“ yra ranka įrašytas vardas „V. K. “ ir padėtas asmens parašas.
2016 m. spalio 24 d. paaiškinimas rašytas ranka, jį pasirašė V. K. .
Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlė bankroto bylą; 2017 m. spalio 2 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą pripažino tyčiniu. Vilniaus apygardos teismas, be kita ko, konstatavo, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014 m. lapkričio vėlavo atsiskaityti su VSDFV biudžetu ir jau tada buvo nemoki, tačiau įmonės vadovai nesikreipė į teismą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų iškelta bankroto byla. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gautinus mokėjimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukreipė (perleido) kitai statybomis užsiimančiai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. gruodžio 11 d. vadovavo R. P. , o ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams ar valstybės biudžetui, pažeisdama Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigos ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 13 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1043-794/2018, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2016 m. birželio 23 d. ir 2016 m. birželio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas tarp R. P. ir R. K. , bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 2016 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. K. ir V. K. , pripažino niekinėmis ir negaliojančiomis.
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1043-794/2018, patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. tokiomis sąlygomis: BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimai nebuvo patenkinti ne dėl R. P. kaltės, priežastinis ryšys tarp kreditorių reikalavimų nepatenkinimo ir R. P. veiksmų neegzistuoja. Siekdamas kompensuoti kreditorių praradimus, nulemtus BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto, R. P. įsipareigoja sumokėti bendrovei 7 000 € (kad būtų galima iš dalies atsiskaityti su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-6363-967/2018, patvirtino taikos sutartį tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. K. tokiomis sąlygomis: atsakovas R. K. pripažįsta, kad iš dalies dėl jo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko dalies lėšų, kuriomis būtų galima iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Šalys pripažįsta, kad dėl sandorio (neįvardinta kokio) UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 6 471,10 € žalą (likusi nepadengta jokiais buhalteriniais dokumentais suma, įskaičius 31 778,24 € apmokėjimus). R. K. įsipareigojo sumokėti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 6 471,10 €.
BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Šiuo straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, nes taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2014)?.
Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje, bet svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla, padarius vieną iš alternatyvių veikų: 1) pagaminant netikrą dokumentą, 2) suklastojant tikrą dokumentą, 3) laikant, gabenant, siunčiant, panaudojant ar realizuojant netikrą arba suklastotą tikrą dokumentą.
Netikro dokumento pagaminimas - viena iš dokumento klastojimo formų. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu yra sukuriamas dokumentas ir kartu jame įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Dokumentas yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2008).???
Suklastotas tikras dokumentas – dokumentas, kuriame kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, taip tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-404/2013). Tai sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013), panaudojus intelektualias kaltininko pastangas.
Netikro ar suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas į teisinę apyvartą, siekiant įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitą teisinę reikšmę turinčias aplinkybes.??
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamasis kaip pirkėjas pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugpjūčio 22 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, nors iš tikrųjų nesiekė įgyti ir neįgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, realiai netapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininku, ir taip pagamino netikrą dokumentą. Kitų asmenų pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus kaltinamasis panaudojo, kai pateikė juos VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruoti esą pasikeitę duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininką ir vadovą.
Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų (BK 300 str. 1 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 105 MGL (3 954,3 €). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudą sumažinti vienu trečdaliu iki 70 MGL (2 636,2 €). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 68² straipsniu, skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metus atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą privačiose įmonėse, įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose bei eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Įsiteisėjus teismo baudžiamąjį įsakymui, panaikinti kaltinamajam skirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, todėl pavojingumą paprastai gali rodyti padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir jos intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai, taip pat nusikalstamos veikos dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2013). Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, naudoja netikrus ir suklastotus dokumentus, kurie visuomenės požiūriu gali sukelti nepageidaujamus teisinius padarinius, ir nori taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai yra už dispozicijos ribų, bet jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę.? Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), didžiąją savo gyvenimo dalį praleido įkalinimo įstaigose, niekada oficialiai nedirbo, jį finansiškai remia motina, nusikaltimą padarė dėl lėšų, kurias galėtų išleisti svaiginimuisi, trūkumo. Teistas 9 kartus, įskaitant už nusikalstamas veikas nuosavybei ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad veiką padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Kaltinamasis neturi turto ar legalių periodinių pajamų, kurių užtektų savarankiškai pragyventi, todėl skirti baudą būtų neefektyvu. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir tris sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimas būtų pernelyg griežta bausmė. Adekvati bausmė kaltinamajam galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, arešto bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu kaltinamajam skirta laisvės atėmimo bausme, prieš tai arešto bausmę santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp.).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitoma pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį atlikta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikomi tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia
V. K. (V. K. ), a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 60 parų arešto bausmę sumažinti trečdaliu ir nustatyti 40 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 40 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendžiu V. K. skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prieš tai arešto bausmę santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir nustatyti galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 15 d. nuosprendį V. K. atliktą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėnuo.
Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
V. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė.
Išaiškinti V. K. , kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.