Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių K. V. ir D. G. įstatyminių atstovų J. V. ir I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-201-798/2010 pagal ieškovių K. V. ir D. G. įstatyminių atstovų J. V. ir I. G. ieškinį atsakovui S. R. S. G., tretieji asmenys F. S. ir B. S., dėl nuomos mokesčio, palūkanų ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2008 m. vasario 29 d. nuomos sutartimi D. S. išnuomavo atsakovui S. R. S. G. vieneriems metams (nuo 2008 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 1 d.) už 13 000 Lt mėnesio nuomos mokestį gyvenamąsias patalpas, esančias J. I. K. g. 14-1, Vilniuje. Pagal sutarties 2 str. 2 d. sąlygas nuomininkas sumoka 78 000 Lt avansą, lygų šešių mėnesių nuomos mokesčiui, todėl pirmoji 13 000 Lt įmoka mokama po keturių mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo, o dviejų mėnesių avanso suma laikoma tinkamo sutarties vykdymo garantija. Nuomotojas D. S. 2008 m. kovo 4 d. mirė. Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarė išdavė liudijimą, kad mirusiojo D. S. įstatyminiai įpėdiniai yra broliai F. S., B. S., G. S. ir sesuo A. M.. Nuomos mokestį atsakovas mokėjo R. S., tretiesiems asmenims B. S. ir F. S., su kuriuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sudarė naują tų pačių patalpų nuomos sutartį iki 2009 m. rugpjūčio 1 d. už 7 000 Lt mėnesio mokestį. Atsakovas iš patalpų išsikraustė ir jas perdavė F. S. 2009 m. kovo 31 d. Teismo sprendimais ieškovės K. V. ir D. G. buvo pripažintos mirusio nuomotojo D. S. dukromis ir pagal Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro 2009 m. kovo 10 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą kaip pirmos eilės įstatyminės įpėdinės be kito palikėjo turto lygiomis dalimis paveldėjo ir atsakovo išsinuomotas gyvenamąsias patalpas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinį skundą padavė ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančių materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nuosavybės teisės įpėdiniams į paveldėtą turtą atsiradimo momento

Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 2 p.). Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 str. 1, 2 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos. Palikimo atsiradimo laikas laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, taigi visų turtinių santykių atveju mirusio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis, kuriam pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles.

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P., D. S. .B., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Įstatyme nustatytų veiksmų, kuriuos atlikęs įpėdinis pripažįstamas priėmęs palikimą, atlikimo momentas nekeičia nuosavybės teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-151/2009).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimamas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, 3) padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad palikėjas mirė 2008 m. kovo 4 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. (civilinė byla Nr. 2-4927-545/2008) ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. (civilinė byla Nr. N2-8781-430/2008) sprendimais nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, kad miręs D. S. yra ieškovių K. V. ir D. G. tėvas, tikslu įstatymo nustatyta tvarka priimti palikimą; Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2-10218-141/2008) ieškovėms atnaujintas terminas mirusio tėvo palikimui priimti; 2008 m. gruodžio 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. S2-15090-432/2008) antstoliui pavesta sudaryti paveldimo turto apyrašą ir pagal jį leista ieškovėms priimti mirusio tėvo palikimą. 2009 m. kovo 10 d. ieškovėms išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo ieškovės, kaip pirmos eilės įpėdinės, lygiomis dalimis paveldėjo ir atsakovui išnuomotą palikėjo gyvenamąją patalpą. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi CK 5.3, 5.50 straipsniais, sprendžia, kad ieškovės, priimdamos palikimą, įgijo nuosavybės teises į paveldimą turtą, kurios ieškovėms priklauso ir palikėjo turtinės teisės ir pareigos perėjo joms nuo palikėjo mirties, t. y. palikimo atsiradimo, momento. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, netaikė paveldėjimo teisės normų (CK 5.3, 5.50 str.) dėl nuosavybės teisės įpėdiniui į paveldimą turtą atsiradimo momento pagal faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teises į išnuomotas gyvenamąsias patalpas ieškovės įgijo tik nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo. Taigi, ieškovėms priėmus palikimą, jos nuo 2008 m. kovo 4 d. įgijo visas palikėjo turtines teises ir pareigas, tarp jų ir teisę reikalauti iš atsakovo negauto nuomos mokesčio.

Dėl skolininko prievolės tinkamo įvykdymo

Byloje sprendžiamas iš gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kilęs ginčas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Pagal CK 6.578 straipsnio 2 dalį nuomotojas yra gyvenamosios patalpos savininkas ar asmuo, ją valdantis kitu teisiniu pagrindu. Nagrinėjamu atveju 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutartimi atsakovas išsinuomojo D. S. nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas ir įsipareigojo mokėti nuomotojui kas mėnesį 13 000 Lt nuomos mokestį. Po nuomotojo mirties nuomos mokestį atsakovas mokėjo byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujantiems mirusiojo broliams. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie atsakovo prievolės tinkamą įvykdymą, yra nepagrįsta.

Tinkamas prievolės įvykdymas reiškia jokių jos įvykdymo trūkumų nebuvimą ir lemia prievolės pabaigą (CK 6.123 str. 1 d.). Netinkamai įvykdyta prievolė nesibaigia. Prievolė sieja konkretų skolininką su konkrečiu kreditoriumi, todėl skolininkas privalo įvykdyti prievolę ne bet kuriam asmeniui, o būtent kreditoriui. Pagal CK 6.44 straipsnio 1 dalį, prievolės įvykdymą iš skolininko turi priimti pats kreditorius asmeniškai, arba jo įgaliotas atstovas ar paskirtas tokią teisę turintis asmuo, arba asmuo, kuris įstatymų ar teismo yra įpareigotas priimti prievolės įvykdymą. Prievolės įvykdymas asmeniui, neturinčiam teisės jo priimti, nėra tinkamas prievolės įvykdymas, išskyrus atvejus, kai kreditorius patvirtina tokį įvykdymą arba faktiškai gauna visą įvykdymą iš to asmens (CK 6.44 str. 2 d.). Prieš įvykdydamas prievolę skolininkas privalo imtis jam prieinamų priemonių išsiaiškinti, ar asmuo, kuriam jis nori įvykdyti prievolę, tikrai yra kreditorius, jo atstovas ar kitas kreditoriaus paskirtas asmuo. Todėl įstatymas suteikia skolininkui teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų (CK 6.46 str.). Jeigu kreditorius neaiškus, skolininkas turi teisę piniginę prievolę įvykdyti sumokėdamas pinigus į depozitinę sąskaitą (CK 6.56 str.). Taigi skolininkui tenka prievolės įvykdymo neturinčiam teisės jį priimti asmeniui rizika, jeigu jis neįsitikino, kad vykdo prievolę tinkamam asmeniui. Skolininkas, įvykdęs prievolę asmeniui, neturinčiam teisės priimti įvykdymą, atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo kreditoriui, jeigu įrodo, kad sąžiningai suklydo dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.45 str. 1 d.).

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kai pareiga išsiaiškinti asmens, kuriam norima įvykdyti prievolę, teisę priimti prievolės įvykdymą ir įrodyti sąžiningai klydus dėl kreditoriaus kaltės tenka skolininkui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovės nepateikė įrodymų, liudijančių atsakovą žinojus apie jų teises į mirusio nuomotojo palikimą, rodo netinkamą įrodinėjimo naštos byloje paskirstymą. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui, todėl jis privalo įrodyti, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar prievolę vykdo asmeniui, turinčiam teisę priimti įvykdymą, ir kad nuomos mokestį mokėdamas tretiesiems asmenims sąžiningai suklydo būtent dėl kreditoriaus kaltės (CPK 178 str.). Skolininkas, net nemėginęs aiškintis, ar asmuo turi teisę priimti prievolės įvykdymą, arba tai aiškinęsis nepakankamai atidžiai, negali būti pripažintas sąžiningu.

Pagal gausią teismų praktiką ir teisės doktriną sąžiningu laikomas toks asmuo, kuris veikia atidžiai, rūpestingai, teisingai, t. y. taip, kaip adekvačioje situacijoje elgtųsi bonus pater familias. Sąžiningumas reikalauja atidaus, rūpestingo elgesio, šalių kooperavimosi, viena kitos informavimo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus ir pan.

Minėta, kad ieškovių įstatyminės atstovės žinojo, jog tretieji asmenys priima mirusiajam nuosavybės teise priklausančių nekilnojamojo turto objektų nuomos mokestį iš nuomininkų; kad tretieji asmenys yra perdavę ieškovių atstovėms iš nuomininkų gautų nuomos mokesčių dalį, kurios dydis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, o bylos šalys dėl jo nesutaria. Trečiųjų asmenų nurodoma ieškovėms perduota pinigų suma nesiekia viso pagal 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutartį nuomotojui priklausančio gauti iš atsakovo nuomos mokesčio dydžio. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja CK 6.44 straipsnio 2 dalyje numatytas atvejis, kuriam esant atsakovo prievolės įvykdymas laikomas tinkamu.

Byloje nustatyta, kad neužilgo po nuomotojo mirties iki nuomos santykių pasibaigimo kas mėnesį nuomos mokestį per įgaliotą asmenį atsakovas mokėjo byloje trečiaisiais asmenimis dalyvaujantiems dviems iš 2008 m. kovo 18 d. notarės išduotame liudijime nurodytų mirusiojo įstatyminių ketvirtos eilės įpėdinių bei jame nenurodytam asmeniui (30, 34-46 b. l.). Asmenys, kuriems atsakovas vykdė prievolę, nebuvo ir netapo nuomojamo turto savininkais, jiems neperėjo mirusio nuomotojo teisės ir pareigos. Tretieji asmenys dalyvavo ieškovių inicijuotose teisminėse bylose dėl nuomotojo palikimo priėmimo, jose buvo teismo taikyti suvaržymai ir draudimai. Nuomos santykiuose atsakovas veikė per profesionalų teisininką (advokatą), kuriam kaip savo srities specialistui turėjo kilti pagrįstos abejonės, ar notaro liudijamos aplinkybės leidžia spręsti apie liudijime nurodytų asmenų nuosavybės teisių į ginčo gyvenamąsias patalpas įgijimą. Tokiu atveju atsakovas turėjo galimybę tinkamai įvertinti tiek liudijimo duomenis, tiek užsitęsusį paveldėjimo įteisinimą, pareikalauti iš trečiųjų asmenų jų reikalavimo teisę pagrindžiančių duomenų, su atstovaujančio advokato pagalba iš nekilnojamojo turto, turto arešto aktų registrų tvarkytojų gauti informaciją apie išsinuomoto turto savininką ir asmenis, kuriems pagal paveldėjimą pereina nuomotojo teisės ir pareigos. Jokių veiksmų įsitikinti, ar tretieji asmenys teisėtai priima prievolės įvykdymą, atsakovas neatliko, elgėsi pasyviai, ignoravo ieškovių įstatyminių atstovių pretenzijas į butą, nepasinaudojo teise stabdyti prievolės vykdymą tretiesiems asmenims ar nuomos mokestį mokėti į depozitą, todėl laikyti jį atidžiai ir rūpestingai veikusiu bei sąžiningai klydusiu dėl tikrojo kreditoriaus kaltės nėra pagrindo.

Ieškovės kėlė atsakovo su trečiuoju asmeniu sudarytos nuomos sutarties neteisėtumo klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo, nevertino ir sprendime dėl to nepasisakė. 2008 m. rugpjūčio 6 d. ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis buvo sudaryta su asmeniu, nesančiu jos savininku ir neturinčiu teisės ją išnuomoti, galiojant teismo taikytam šio turto areštui ir disponavimo teisės juo apribojimui, todėl prieštarauja CK 6.477 straipsnio 4 dalies, 6.578 straipsnio 2 dalies bei CPK 675 straipsnio 1 dalies imperatyvioms nuostatoms. Įpėdiniui, priėmusiam valdyti paveldimą turtą prieš atsirandant kitiems įpėdiniams, įstatymas draudžia disponuoti paveldimu turtu (CK 5.59 str. 1 d.). Remdamasi išdėstytu, minėtą nuomos sutartį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį kolegija ex officio pripažįsta niekine ir negaliojančia (CK 1.78 str. 5 d., 1.95 str. 1 d.), todėl ab initio negaliojanti sutartis nesukuria jokių teisinių pasekmių ir šalys ja negali remtis. Tokiu atveju ginčo patalpų nuomai taikomos 2008 m. vasario 29 d. atsakovo su D. S. sudarytos nuomos sutarties sąlygos. Atsakovas mėnesį naudojosi išsinuomotomis patalpomis ir po sutartyje numatyto vienerių metų nuomos termino, todėl pagal CK 6.481 straipsnį nuomos sutartis tapo neterminuota. Byloje nepaneigta, kad apie nuomojamų patalpų atlaisvinimą 2008 m. kovo 31 d. ieškovių atstovus informavo atsakovo atstovas 2008 m. kovo 17 d. žodžiu. Toks pranešimas neatitinka CK 6.609 straipsnio 1 dalies reikalavimo apie nuomos sutarties nutraukimą įspėti nuomotoją raštu prieš mėnesį, todėl kolegija sutinka su ieškovių pozicija, kad įspėjimo apie sutarties nutraukimą data laikytina nuomojamų patalpų atlaisvinimo data, o sutarties nutraukimo data - 2008 m. balandžio 30 d. Tokiu atveju ieškovės turi teisę į vieno mėnesio nuomos mokesčio dydžio nuostolių atlyginimą (CK 6.609 str. 1 d.).

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, prievolės tinkamą įvykdymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Nustačius, kad nuomos mokestį atsakovas mokėjo asmenims, neturintiems teisės šiuos mokėjimus priimti, ir dėl to iš 2008 m. vasario 29 d. nuomos sutarties kylančią prievolę vykdė netinkamai, bei nesant CK 6.44 straipsnio 2 dalyje ir 6.45 straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių, lemiančių skolininko atleidimą nuo prievolės kreditoriui įvykdymo, spręstina, kad atsakovo prievolė pagal šią sutartį mirusio nuomotojo teises įgijusioms ieškovėms nepasibaigė, todėl ieškovių prašomas 91 000 Lt (13 000 Lt x 7 mėn.) nuomos mokestis ir dėl netinkamo nuomos sutarties nutraukimo patirti 13 000 Lt nuostoliai priteistini iš atsakovo (CK 6.38 str., 6.256 str., 6.576 str., 6.583 str. 1 d.), t. y. iš viso 104 000 Lt. Byloje nėra jokių akivaizdžių ir neginčijamų duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokią iš atsakovo priimto prievolės įvykdymo sumą tretieji asmenys perdavė ieškovėms, todėl priteistino nuomos mokesčio dydžio mažinimui nėra pagrindo. Prievolės įvykdymą atsakovas gali išsireikalauti iš trečiųjų asmenų remdamasis CK 6.237 straipsniu (CK 6.45 str. 2 d.).

Dėl kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų

Palūkanas pagal prievolę nustato įstatymai arba šalių susitarimas (CK 6.37 str. 1 d.). Pagal CK 6.205 straipsnį sutarties neįvykdymu laikomas netinkamas iš sutarties kilusios prievolės įvykdymas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 str. 2 d.) ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Šių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.37, 6.210 straipsniuose, pagal kuriuos skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 procentų metines palūkanas, atsižvelgiant į skolininko statusą. Nagrinėjamu atveju nei nuomos sutartis, nei gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos nenumato palūkanų pagal nuomos mokesčio mokėjimo prievolę. Atsakovo piniginės prievolės netinkamą įvykdymą lėmė jos vykdymas asmeniui, neturinčiam teisės priimti įvykdymą, o ne jos vykdymo termino praleidimas, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 2 171,28 Lt ir 20,03 Lt kompensacines palūkanas netenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti.

Nagrinėjamu atveju už priteistus 104 000 Lt (91 000 Lt + 13 000 Lt) išieškotinos 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. birželio 8 d. (CPK 137 str. 1 d.) (1 b. l.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nepilnametei ieškovei K. V. ir jos įstatyminei atstovei J. V. atstovavo Advokatų profesinės bendrijos „Baltic Legal Solutions Lietuva“ (buvusi advokatų profesinė bendrija Jurevičius, Balčiūnas & Bartkus) advokatai K. J., advokato padėjėja E. Z. (pirmosios instancijos teisme) ir advokatė S. B.-Šulcienė (apeliacinės instancijos teisme) (14, 74, 191, 205, 223 b. l.). Po 3 124 Lt dydžio žyminius mokesčius už 106 191,30 Lt sumos ieškovių K. V. ir D. G. ieškinį ir tos pačios sumos šių ieškovių apeliacinį skundą sumokėjo advokatų profesinė bendrija (16, 204 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme ieškinį patenkinus iš dalies, pagal CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p. ir 4 d., 93 str. 2 d., iš atsakovo ieškovės atstovei J. V. priteistinas 6 160 Lt (3 080 Lt +3 080 Lt) žyminis mokestis.

Už pirmosios instancijos teisme suteiktą teisinę pagalbą ieškovės K. V. įstatyminė atstovė advokatų bendrijai avansu sumokėjo 5 720,44 Lt (111-113, 128-130 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovei atstovavę advokatas ir advokato padėjėja rengė ieškinį ir dubliką, teikė duomenis apie procesinių dokumentų įteikimą tretiesiems asmenims per antstolį, dalyvavo šešiuose 7 valandų trukmės teismo posėdžiuose. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis iš esmės atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8 punkte nustatytus rekomenduojamus maksimalius užmokesčio dydžius, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 98 str.).

Ieškovei K. V. atstovavusios advokatų profesinės bendrijos turėtos 7,75 Lt išlaidos už bylos medžiagos kopijas (189-190 b.l.) nepriteistinos, nepripažįstant jų būtinomis (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Iš bylą pralaimėjusio atsakovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme turėtos 31,45 Lt bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str.). Apeliacinės instancijos teisme turėtos 2,70 Lt šio pobūdžio išlaidos (228 b. l.) pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir LR teisingumo ir finansų ministrų 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. IP-261/IK-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteistinos.

Duomenų apie bylos dalyvių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. R. S. G. ieškovėms K. V. ir D. G. lygiomis dalimis 91 000 Lt (devyniasdešimt vieną tūkstantį litų) nuomos mokesčio, 13 000 Lt (trylika tūkstančių litų) nuostoliams atlyginti, t. y. iš viso 104 000 Lt (vieną šimtą keturis tūkstančius litų), ir penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. R. S. G. ieškovės K. V. įstatyminei atstovei J. V. 6 160 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt litų) už ieškinį ir apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio ir 5 720,44 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt litų 44 ct) advokato pagalbos pirmosios instancijos teisme išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. R. S. G. valstybei 31,45 Lt (trisdešimt vieną litą 45 ct) su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų.