Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Kristinos Kakurinės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo P. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas:

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2023-07-05 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos laikas.

Iš A. K. civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1 970,33 Eur turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui D. G. priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, valstybei priteista 116,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Procesas dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. K. civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė asmens sveikatą, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-05-28, apie 23.40 val., penkto aukšto bendrojo naudojimo virtuvės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė D. G. į veidą, tuo padarydamas muštines žaizdas apatinės lūpos kairėje, ties lūpos ir dantenų riba, gleivinės nubrozdinimą apatinės lūpos kairėje, t. y. padarė D. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. K. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-07-04, apie 22.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo broliui P. K. į veidą, jam nugriuvus, ne mažiau kaip šešis kartus koja spyrė jam į galvą, krūtinę, šonus, tuo padarydamas jam skeveldrinį nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas abiejų akių aplinkiniuose audiniuose, daugybines poodines krūtinės ląstos, pilvo, juosmens kraujosruvas, oro ir kraujo susikaupimą kairėje pliauros ertmėje, krūtinkaulio rankenos kairio krašto lūžį, šonkaulių lūžimus dešinėje: 4, 6, 7, 8, 9, 10, ir šonkaulių lūžius kairėje: 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, t. y. padarė P. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo P. K. apeliaciniai skundai atmestini.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama A. K. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei pirmosios instancijos atliktas įrodymų vertinimas, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina neperžengdamas pateiktų apeliacinių skundų ribų. Atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniai skundai yra pateikti dėl to paties dalyko, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl jų abiejų kartu.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimui niekas negali daryti įtakos ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. K. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkančia proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad, apeliantų vertinimu, nuteistajam paskirta per griežta bausmė, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta jokių duomenų ir argumentų, sudarančių pagrindą nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę.

8. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kita – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Skiriant bausmes nuteistajam taip pat atsižvelgta į tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas ir apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Bausmės skyrimui neabejotinai aktualu ir nuteistojo asmenybės vertinimas, ją nagrinėjamu atveju apylinkės teismas išanalizavo itin atidžiai ir konstatavo, kad A. K. anksčiau teistas devynis kartus, nesunkų nusikaltimą prieš atsitiktinį kompanijoje buvusį asmenį padarė nepraėjus nė šešiems mėnesiams po paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo, šį nesunkų nusikaltimą padarė smurtaudamas tokiu pačiu būdu kaip ir padarydamas ankstesnes nusikalstamas veikas, tarp jų ir nužudymą, t. y. kumščiu suduodamas smūgius į galvą, po šio nusikaltimo nepraėjus šešioms savaitėms padarė apysunkį nusikaltimą prieš savo kurčnebylį brolį, šį nusikaltimą padarė dar brutalesniu būdu – trenkdamas į galvą ne tik ranka, bet ir spardydamas kojomis kitas kūno dalis, sulaužydamas jam nosį, krūtinkaulį ir šonkaulius, ir šį kartą tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta sunkesnių pasekmių. Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad A. K. iš ankstesnių teistumų nepadarė jokių išvadų, toliau smurtauja ir yra pavojingas visuomenei, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta vienintelė bausmės, t. y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytas mažesnis nei bausmės vidurkis (6 mėnesiai), o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimas, kurio terminas nustatytas artimas bausmės vidurkiui (2 metai 6 mėnesiai). Paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnio 4 dalyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, o būtent prie griežčiausios bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius – švelnesnės bausmės ir A. K. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Be to, nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, atsižvelgęs į tai pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – 1 metus 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad šis teistumas A. K. nėra pirmas. Nors nuteistasis yra jauno amžiaus – 36 metai, tačiau teisiamas dešimtą kartą, dominuoja nusikalstamų veikų pakartotinumas. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, be to, jis anksčiau ne kartą nepateisino teismų jam parodyto pasitikėjimo, t. y. jam ne kartą buvo panaikintas lygtinis paleidimas. Taigi, kaip matyti, nei teistumai, nei paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir kartu leidžia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai pritarti pirmosios instancijos teismui dėl aktualių bausmės individualizavimui aplinkybių vertinimo ir konstatuoti, kad A. K. už kiekvieną iš padarytų dviejų nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirtos artimos sankcijų vidurkiui laisvės atėmimo bausmės ir subendrinta galutinė bausmė negali būti laikomos aiškiai per griežtomis, prieštaraujančiomis teisingumo principui. Švelninti A. K. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrintą galutinę bausmę nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai A. K. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jis dirbo pagal individualią veiklą, turi finansinių įsipareigojimų, taip pat sužadėtinę, su kuria ketina susituokti, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį nuteistajam, įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes. Pažymėtina, kad šios aplinkybės jau egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau neužkirto kelio A. K. nusikalsti. Be to, tai, kad nuteistasis susitaikė su nukentėjusiuoju, jų santykiai geri, nukentėjusysis padeda nuteistajam finansiškai, lanko jį laisvės atėmimo įstaigoje, taip pat tai, jog nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje laikosi nustatytos tvarkos, drausmine tvarka nebaustas, mandagus ir taktiškas su administracijos vadovais, sutaria su kitais suimtaisiais, neturi reikšmės sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, kadangi yra vertinamos tos aplinkybės, kurios buvo aktualios nuosprendžio priėmimo metu.

10. Atsakydama į nukentėjusiojo P. K. apeliacinio skundo argumentus dėl jo kurtumo ir po jo brolio A. K. suėmimo neturėjimo, kas juo pasirūpintų ir padėtų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš nukentėjusiojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų teisiamojo posėdžio metu parodymų, jis turi du brolius: A. ir A. K.. Visi jie gyvena viename bendrabučio tipo name, jų butai yra penktame namo aukšte, virtuvės patalpa yra bendra. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis nėra vienas, juo pasirūpinti ir jam padėti gali jo kitas brolis, kuris gyvena to paties namo aukšte. Todėl apelianto teiginius dėl neturėjimo, kas juo pasirūpintų ir jam padėtų, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. K. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl pakeisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo P. K. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. K. ir nukentėjusiojo P. K. apeliacinius skundus atmesti.