Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo pareiškėjo V. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas dėl taikinamojo teismo posėdžio pareikštų pastabų, atmesti prašymai dėl kardomosios priemonės ir laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo kaltinamajam P. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje P. M. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį privataus kaltinimo tvarka pagal nukentėjusiojo V. V. skundą.Nukentėjęs, civilinis ieškovas V. V. byloje pateikė prašymus, kurių dalis buvo išspręsta protokoline (žodine) nutartimi teisiamajame posėdyje. 2016 m. liepos 5 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria sprendė dėl kitų V. V. pareikštų prašymų – skirti kaltinamajam P. M. kardomąją priemonę, pareikštų pastabų 2016 m. gegužės 13 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo taikinamojo posėdžio protokole, prašant jį ištaisyti. Taip pat V. V. pateikęs teisiamajame posėdyje patikslintą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, t. y. padidinęs prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, prašė imtis priemonių civilinio ieškinio užtikrinimui – laikinai apribojant kaltinamajam nuosavybės teisę į turtą, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio nuostatomis.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 5 d. nutartimi dalinai tenkino pareiškėjo prašymą dėl 2016 m. gegužės 13 d. taikinamojo posėdžio protokolo pareikštų pastabų, atmetė nukentėjusiojo, civilinio ieškovo V. V. prašymą dėl kardomosios priemonės ir laikino nuosavybės teisės apribojimo skyrimo kaltinamajam P. M..Pareiškėjas V. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir skirti kaltinamajam laikiną nuosavybės teisių apribojimą. Skunde nurodo, kad pateikto ieškinio suma yra 50000 Eur, todėl vien gaunamų kaltinamojo pajamų gali neužtekti neturtinei žalai atlyginti. Skunde pažymėta, kad teisiamojo posėdžio metu pareiškėjo nurodyta suma buvo tik apsirikimas, vėliau ir žodžiu ir raštu jis patvirtino, kad prašoma priteisti suma yra 50000 Eur. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teismui pateikė dvi medicinines pažymas, kurios patvirtina, kad dėl patirto streso V. V. įgijo kelias sunkias ligas. Kitos pažymos atspindi ligas, kurias galimai paaštrino patirtas stresas. Pareiškėjo teigimu, laikiną turto apribojimą P. M. reikia skirti ir dėl to, kad jo veiksmai yra sunkiai suvokiami ir neprognozuojami, jis nelinkęs problemų spręsti civilizuotai ir gali bandyti parduoti savo turtą. P. M. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo netenkinti V. V. prašymo, nes jis nepateikė nei vieno įrodymo, kad jam dėl P. M. liudijimo buvo padaryta kokia nors žala. Pareiškėjo skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK XII skyriuje numatytų kitų procesinių prievartos priemonių, kuri skiriama civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Šios procesinės prievartos priemonės taikymo tvarka numatyta BPK 151 ir 152 straipsniuose. Minėta procesinės prievartos priemonė gali būti paskirta esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba turto konfiskavimas.Šioje baudžiamojoje byloje P. M. kaltinamas šmeižimu, byloje pareikštas 50000 Eur civilinis ieškinys. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą skirti P. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nurodė, kad sąlygų šioje byloje skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nėra bei nukentėjęs nepateikė rašytinių įrodymų dėl ieškinio pagrįstumo. Su tokia teismo išvada, aukštesnysis teismas sutinka.Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės.Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skunde nurodytus motyvus, civilinio ieškinio sumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo taikyti procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą, kadangi civiliniu ieškiniu prašoma priteisti suma yra nepagrįsta jokiais duomenimis, civilinis ieškovas (kaltintojas) nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog būtent dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas P. M., jis susirgo įvairiomis ligomis, dalies ligų požymiai paaštrėjo, byloje taip pat nėra jokių duomenų apie laikino nuosavybės teisės apribojimo būtinumą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad civilinio ieškinio pateikimas pats savaime nesudaro pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kadangi tai iš esmės priklauso vien tik nuo pareiškėjo valios, o byloje nesant jokių objektyvių duomenų apie patirtą neturtinę žalą, nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio ir dydžio nuosavybės teisės ribojimas būtų akivaizdžiai neadekvatus ir neproporcingas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal BPK 152 straipsnio 1 dalies nuostatas, skiriant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, turi būti laikomasi nustatytos tvarkos ir taikant tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę, kuri yra susijusi su asmenų konstitucinėmis teisėmis į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu, būtina pateikti kiek galima detalesnę, o ne abstrakčią informaciją.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindus ir priėmė pagrįstą sprendimą, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis paliekama galioti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.