Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-2260-573/2018

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-09-20
Bylos Nr.: 1-2260-573/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-50693-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dainius Ročys
Kaltinamasis: M. V.
Nukentėjusysis: R. S.
Civilinis ieškovas: Kauno apskrities VPK

Kategorijos

1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2260-573/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50693-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ausmai Mackevičienei,dalyvaujant prokurorui A. K.,kaltinamajam M. V.,nukentėjusiajam R. S.,jo atstovei I. M.,civilinio ieškovo Kauno apskrities VPK atstovei B. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 5 kartus:

1. 2006-09-08 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 4 d. – 1 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.;

2. 2007-02-09 Lazdijų r. apylinkės teismo pagal BK 149 str. 3 d. – 4 m. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-09-08 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn.;

3. 2008-09-24 Kaišiadorių r. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 35 paros arešto, vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. A papunkčiu, paskirta arešto bausmė pakeista į 35 laisvės atėmimo dienas, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-02-09 Lazdijų r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn. 15 d.;

4. 2010-03-26 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 286 str. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-09-24 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 2 mėn.;

5. 2015-08-19 Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 286 str., padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. kaltinamas tuo, kad jis 2017-09-30 4 val. prie pastato, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, atrakcionų parko teritorijoje, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sulaikymo metu pasipriešino savo pareigas atliekančiam Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui R. S., sukeldamas jam fizinį skausmą, o būtent: įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko grumtynių metu R. S. pasitempė dešinės rankos raumenis, tai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, padarymu.

Kaltinamasis M. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad tikrai priešinosi išeiti iš vagonėlio, bet tik tiek. Po darbo pas juos su žmona atrakcionų parke prie prekybos centro „Akropolis“ Karaliaus Mindaugo prospekte atėjo svečių, vartojo alkoholį. Su žmona jie apsipyko, bet susitaikė. Paskui į duris pasibeldė policijos pareigūnai ir liepė išeiti. Jis sakė, kad nenaudojo smurto prieš savo žmoną, o žmona tą patį patvirtino, be tai pareigūnų neįtikino. Policijos pareigūnai liepė išeiti iš vagonėlio, bet jis nesuprato ir nėjo, po to pasakė, kad pasiims striukę ir išeis. Pareigūnas, kuris buvo vagonėlio viduje, leido striukę pasiimti. Jis tik žingsnį padėjo, o kitas pareigūnas jau traukė jį iš vagonėlio, paguldė ant žemės, užlaužė rankas. Viena ranka buvo po juo, policijos pareigūnai buvo prispaudę, jis negalėjo ištraukti rankos, todėl negalėjo įvykdyti nurodymo „duok ranką“. Paskui išvežė į komisariatą ir uždarė į laikino sulaikymo kamerą. Žmona šiuo metu gyvena Anglijoje, pusę metų kartu su ja negyvena. Pokalbis su pareigūnu iš pat pradžių vyko taikiai, neįžeidinėjo nei vieno pareigūno. Dėl ko pareigūnai jį užgulė ir paguldė ant žemės, negali pasakyti.

Kaltinamojo kaltė įrodinėjama nukentėjusiojo R. S., liudytojų K. P., O. K., O. N., A. V. ir kt. parodymais, filmuota medžiaga.

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad tą vakarą patruliavo prie prekybos centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo prospekte, pastebėjo stovintį ekipažą. Privažiavo prie ekipažo, paklausė ar reikalinga pagalba. Jų paprašė neišvažiuoti ir sakė, kad reikia pagalbos. Matė pilietį, kuris nevykdė pareigūnų reikalavimų išeiti iš vagonėlio, nes buvo pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Piliečio mama stovėjo šalia, buvo automobilis, kurio išdaužyti visi langai. Piliečio mama pasakė, kad sūnus prieš smurtauja prieš žmoną ir jau ne pirmą kartą. Kaltinamasis nevykdė jų reikalavimų, sakė, kad jo „chata“, jo tvirtovė, o jie neturi jokios teisės nieko daryti. Po ilgų diskusijų pilietis buvo išprašytas iš vagonėlio. Pilietį nusivedė prie tarnybinio automobilio. Vedant kaltinamasis nesipriešino, bet dedant antrankius priešinosi. Antrankius dėjo todėl, kad kaltinamasis pradėjo muistytis. Antrankius kaltinamajam uždėjo tik tada, kai paguldė ant žemės. Bandant kaltinamajam užlaužti ranką pats pajautė dešinės rankos skausmą. Uždėjus antrankius, kaltinamasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir nuvežtas į budinčią dalį, o jis važiavo į traumatologinį. Kaltinamasis priešinosi, kad nebūtų uždėti antrankiai ir šaukė, kad žmona filmuotų. Pasipriešinimas, neleidžiant uždėti antrankių, pasireiškė tuo, kad kaltinamasis muistėsi ir priešinosi fiziniais veiksmais. Skausmą rankoje pajautė tuomet, kai kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, o jis tuo metu laužė kaltinamojo ranką siekiant uždėti antrankius. Jam buvo nustatyta rankos raumens plyšimas. Jeigu kaltinamasis būtų nesipriešinęs, jie kaltinamąjį prie pat automobilio būtų paguldę ir uždėję antrankius. Jų buvo keturi pareigūnai. Dviese dėjo antrankius kaltinamajam, o kaltinamojo žmona labai aktyviai reiškėsi. Dėl skausmo rankoje negalėjo toliau vykdyti sulaikymo, nes jau nevaldė rankos. Toliau sulaikymą vykdė kiti kolegos. Kaltinamojo žmona neigė, kad buvo prieš ją smurtaujama, nes kaltinamasis žmonai sakė sakyti, kad nieko nedarė. Moteris buvo neblaivi ir išsigandusi. Dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtino kaltinamojo mama, kuri sakė, kad jos sūnus išdaužė automobilio langus ir sumušė žmoną. Apie rankos skausmą jis pasakė kai viskas vyko, net buvo atsitraukęs, nes skaudėjo ranką. Palaiko savo civilinį ieškinį.

Teisme liudytoju apklaustas K. P. parodė, kad jis yra televizijos operatorius. Prie prekybos centro „Akropolis“, kur buvo įrengta karuselių aikštelė, buvo įvykis. Su policijos pareigūnais gavo iškvietimą. Nuvažiavus pamatė, kad yra konfliktas gyvenamajame vagonėlyje tarp vyriškio su moterimi. Pareigūnai matė, kad moteris yra sumušta, o vyriškis jos nepaleido, buvo apsikabinęs. Nei vienas iš tų asmenų nepakluso išeiti iš vagonėlio. Moteris negalėjo išeiti, nes vyriškis ja dengėsi. Pareigūnai norėjo vyriškį išvežti, spraudėsi tarp moteriškės ir vyro ir juos išskyrė, moteriškė buvo su nubrozdinimu, sužalojimai ant veido buvo padaryti nesenai, tą dieną. Kaip suprato, tai buvo moteriškės mama pranešė apie įvykį. Kai išvedė kaltinamąjį iš vagonėlio, kaltinamasis keikėsi, rėkė ir blaškėsi. Policijos pareigūnai kaltinamąjį nuvedė prie tarnybinio automobilio, o jis pasiliko filmuoti prie vagonėlio. Paskui išgirdo, kad kaltinamasis priešinosi policijos pareigūnams. Jis policijos pareigūnams buvo prisegęs mikrofonus, todėl juos girdėjo. Išgirdo, kad vyriškis rėkavo: „rankas, rankas, rankas“, standartiniai pasipriešinimo garsai ir tuo metu pribėgęs pamatė, kad policijos pareigūnai guldo vyrą ant žemės. Kaltinamąjį ant žemės guldė trise, tiksliai nepamena. Antrankių uždėjimui vyras priešinosi ir grasino, todėl į pagalbą pribėgo pareigūnai. Po to kaltinamąjį įsodino į policijos automobilį. Kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, kad būtų surakintas antrankiais. Suprato, kodėl kaltinamasis turi būti surakintas antrankiais, nes kaltinamasis šaukė ir matėsi, kad pradėjo konfliktuoti su pareigūnais. Kaltinamasis visą laiką buvo nenuspėjamas ir agresyvus. Tai matėsi iš vyriškio kalbėsenos ir veiksmų. Pareigūnai vyriškiui sakė, kad duotų rankas, bet kaltinamasis priešinosi. Kai antrankiai buvo uždėti, kaltinamasis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Kai nuvažiavo į komisariatą, pareigūnas negalėjo valdyti rankos. Jis nestebėjo, tai negali pasakyti, kuriuo metu galėjo būti sužalota ranka pareigūnui. Jis visą laiką stengėsi nustatyti kamerą, kad kaltinamasis tilptų į kadrą.

Teisme liudytoju apklaustas O. K. parodė, kad įvykio tiksliai negali atsiminti. Atsimena, kad buvo iškvietimas, kad prie karuselių priešinosi asmuo. Negali atsiminti kas tiksliai vyko, daug laiko praėjo. Dirbo kartu su R. S.. Aikštelėje stovėjo kemperis, buvo atvykę pareigūnai, kurie aiškinosi su kaltinamuoju, vyko žodinis konfliktas, vėliau pareigūnai asmenį sulaikė. Kaltinamasis stumdė pareigūnus, sudavė vienam iš pareigūnų, sakė, kad niekur nevažiuos, bet vėliau pareigūnai kaltinamąjį sulaikė. Nepamena, kad nukentėjęs R. S. būtų skundęsis dėl rankos skausmų. Jis išsigando, nes po kaltinamojo pristatymo į VPK, R. S. staiga, sėdėdamas šalia automobilyje, stipriai išblyško. Jis kartu su R. S. nuvyko į Raudonąjį kryžių. M. V. antrankius dėjo keturiese. Visi procese dalyvavo, jei kas priešinasi, tai kiekvienas padeda.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaičius liudytojo O. K. ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-06 duotus parodymus (1 t., b. l. 118-120), matyti, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiuoju patruliu. Dirbo 2017-09-30 nuo 19 val. kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu R. S. radijo šaukiniu 1715. 2017-10-01 apie 03.38 val. per radijo ryšį išgirdo Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad prie PC „Akropolis“ adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 49, atrakcionų parke vyksta konfliktas, į kurį budėtojas nurodė vykti patrulių ekipažui radijo šaukiniu 1716. Koks buvo konflikto, apie kurį buvo pranešta, pobūdis ir aplinkybės, kas buvo konfliktavusios šalys – šitos informacijos neišgirdo, tačiau žinojo, kad radijo šaukiniu 1716 dirba patruliai vyras ir moteris, todėl, pamanę, kad jiems gali prireikti pagalbos, nusprendė nuvykti į iškvietimą ir, esant būtinumui, padėti, nes tuo metu kaip tik buvo netoliese. Apie 03.50 val. atvyko nurodytu adresu ir pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie PC „Akropolis“, kurioje stovėjo atrakcionų parko kemperiai, policijos tarnybinį automobilį ir patrulių ekipažą radijo šaukiniu 1903, kuriame dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausieji patruliai T. N. ir O. N.. Matė, kad aikštelėje vieno iš kemperio durys praviros, kemperio viduje matė vyrą, kaip vėliau buvo nustatyta – M. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nerišliai kalbėjo, keikėsi, netrukus pajuto nuo vyro sklidusį alkoholio kvapą. Taip pat kemperyje matė moterį, kaip vėliau buvo nustatyta – M. V. žmoną G. V., kurios kairiame antakyje matėsi kirstinė žaizdelė, buvo patinęs viršutinis akies vokas. Akivaizdžių kraujo žymių moters veide nepastebėjo. Taip pat netoliese, toje pačioje kemperio aikštelėje, matė moterį, jos asmens duomenų nežino, kiek girdėjo vėliau iš kolegų, ji buvo M. V. motina, kuri iškvietė policiją dėl sūnaus, smurtaujančio prieš savo žmoną. Tiksliai nepamena, kur buvo T. N. ir O. N. tuo metu, kai atvyko – ar abu buvo lauke, ar vienas buvo lauke, o kitas įėjęs į kemperį. Kadangi tikslinti įvykio aplinkybes buvo pavesta T. N. ir O. N., jis įvykio dalyvių detaliai apie įvykio aplinkybes neklausė, tik girdėjo, kad G. V. tvirtino, kad esą jos vyras M. V. smurto prieš ją nenaudojo, antakį ji prasikirtusi pati į virtuvinę spintelę. Su R. S. atvykęs į įvykio vietą girdėjo, kaip kažkuris iš kolegų, T. N. ar O. N. M. V. pareikalavo išeiti iš kemperio ir vykti kartu su jais į policijos įstaigą, tačiau M. V. sakė, kad tuoj, tik pasiims cigaretes, paskui – tuoj, tik apsirengs striukę ir tempė laiką. Taip pat M. V. klausė, kodėl turėtų važiuoti, nes žmona pareiškimo nerašo. Kolegos M. V. paaiškino, kad yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto ir privalo vykti su policijos pareigūnais į policijos įstaigą įvykio aplinkybėms patikslinti. Jis prie pat kemperio nėjo, stovėjo kiek atokiau, apie dviejų metrų atstumu, maždaug priešais kemperio duris. Girdėjo vykstant dialogą tarp M. V. ir kolegų, tačiau detaliai atkartoti, kas ką sakė tuo metu, negali, neįsidėmėjo. Kiek pamena, O. N., įėjęs į kemperio vidų, paėmė M. V. už rankos ir ėmė vesti iš kemperio į lauką. Jiems tik išėjus iš vagonėlio R. S. paėmė M. V. už kitos rankos ir abu kartu švelnia rankų kontrole ėmė asmenį vesti link tarnybinio automobilio. Kuris pareigūnas ir už kurios rankos laikė asmenį, tiksliai nepamena. Kolegoms bevedant M. V., šis ėmė stanginti raumenis, muistytis. M. V. atvedus prie policijos tarnybinio automobilio ir pastačius veidu į automobilį, kolegos pareikalavo rankas laikyti ištiestas į šonus, siekdami patikrinti M. V. su savimi turimus asmeninius daiktus, tačiau M. V. nevykdė šio reikalavimo, ėmė priešintis dar aktyviau, stipriau muistytis, stengėsi ištrūkti, ėmė keiktis, rėkti, esą jį muša, tuomet O. N. ir R. S. panaudojo prieš M. V. kovinių imtynių veiksmus ir paguldė šį ant žemės ant pilvo. M. V. savo rankas pasikišo sau po pilvu. Kolegoms pareikalavus ištraukti rankas, siekiant jas surakinti antrankiais, M. V. ir šio reikalavimo taip pat nevykdė. Kolegos ištraukė M. V. rankas paeiliui po vieną asmeniui už nugaros ir surakino antrankiais. R. S. kiek atsitraukė, o jis padėjo O. N. pakelti M. V. ir įsodino asmenį į ekipažo radijo šaukiniu 1903 tarnybinį automobilį. O. N. ir T. N. pristatė sulaikytąjį į Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyrių. Jis su R. S. taip pat nuvyko į Operatyvaus valdymo skyrių. Iš ten, įsitikinę, kad ekipažui 1903 daugiau pagalbos nebereikia, ketino išvykti į savo patruliavimo maršrutą. Išeinant iš Operatyvaus valdymo skyriaus, R. S. pasiskundė, kad ėmė skaudėti dešinę ranką peties, žasto srityje. Įsėdus į tarnybinį automobilį, jis pamatė, kad R. S. veidas išblyško, Remigijus pasiskundė bendru silpnumu bei tuo, kad nejaučia ir visiškai negali valdyti dešinės rankos. Remigijus pasakė, kad sulaikant M. V. ir šiam besipriešinant, pajuto trakštelėjimą ir stiprų skausmą dešinėje rankoje, tačiau tuo metu to skausmo nesureikšmino, nekreipė į jį dėmesio. Jis matė, kad Remigijus labai silpnai jautėsi, susirūpinęs kolegos savijauta tuoj pat nuvežė R. S. į Kauno klinikinės ligoninės Traumatologijos punktą, kur buvo suleisti nuskausminamieji vaistai ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Remigijus įvardino, kas buvo diagnozuota, tačiau jis to medicininio termino neįsiminė, kažkas buvo susiję su dešinės rankos raumens sužalojimu.

Teisme liudytoju apklaustas O. N. parodė, kad yra Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos mobilaus būrio vyriausias patrulis. Buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis su porininku nuvyko į įvykio vietą. Juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad jos sūnus smurtauja prieš draugę ar žmoną. Buvo rastas tas asmuo ir moteris. Jis kelis kartus skambino į Vyriausiąjį policijos komisariatą pasiaiškinti. Nenorėjo aštrinti padėties, nes dirbo su operatoriais iš televizijos laidos „Farai“. Asmuo buvo žinomas iš anksto, tik abejojo dėl asmens sulaikymo. Buvo duotas nurodymas, kad M. V. reikia sulaikyti. Kaltinamasis buvo sulaikytas. Vedant į tarnybinį automobilį asmuo nevykdė teisėtų reikalavimų, todėl buvo panaudota fizinė jėga. M. V. nevykdė teisėtų reikalavimų eiti iki tarnybinio automobilio, aktyviais veiksmais priešinosi, vedant iki tarnybinio automobilio asmuo bandė ištrūkti. Tryse sulaikė M. V.. Jis pradėjo sulaikinėti, bet paskui jam į pagalbą atėjo du pareigūnai iš kito ekipažo. R. S. dalyvavo sulaikyme. Apie R. S. sužalojimus sužinojo tik rašant tarnybinį pranešimą.

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojo O. N. ikiteisminio tyrimo metu 2017-12-07 duotus parodymus (1 t., b. l. 132-135), kuriuose jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu. Dirbo nuo 2017-09-30 18.00 val. kartu su to paties būrio vyriausiuoju patruliu T. N. radijo šaukiniu 1903. Kartu su jais ekipaže dirbo ir įvykius filmavo televizijos laidos „Farai“ operatorius vardu Kęstas. 2017-10-01 apie 03.40 val. per radijo ryšį gavo Kauno apskrities VPK budėtojo pranešimą apie tai, kad prie PC „Akropolis“, adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 49, atrakcionų parko vagonėlyje vyras rankomis sumušė moterį, neįleidžia jos į vagonėlį pasiimti daiktų, konfliktuoja vietoje, kvietimo fone girdisi šauksmai, vyras yra agresyvus. Kadangi buvo netoliese, į įvykio vietą atvyko maždaug per vieną minutę. Praktiškai vienu metu su jais į įvykio vietą atvyko kitas patrulių ekipažas radijo šaukiniu 1716, kuriame dirbo kolegos vyriausiasis patrulis A. A. ir vyriausioji patrulė G. G.. Kadangi du ekipažai tokio pobūdžio įvykio aplinkybėms tikslinti nebuvo reikalingi, bendru susitarimu ekipažas radijo šaukiniu 1716 tuoj pat išvyko, o jiedu su kolega T. N. pasiliko. Įvykio vietoje, netoli vagonėlio, juos pasitiko pranešėja, kaip buvo nustatyta – A. V., kuri paaiškino, kad jos sūnus M. V. sumušė rankomis savo žmoną G. V., kuri pati pranešėjai paskambino ir apie tai pasakė telefonu. A. V. nurodė vagonėlį, kuriame buvo jos sūnus su žmona. Priėję prie vagonėlio pastebėjo šalia jo ant grindinio išmėtytus įvairius daiktus, drabužius, ant grindinio buvo daug stiklo šukių. Pastebėjo, kad yra išdaužtas greta vagonėlio stovinčio lengvojo automobilio, kurio spalvos, markės, modelio nepamena, valstybinio numerio neįsidėmėjo, kairės pusės vairuotojo ir keleivio durelių stiklai. Ar buvo išdaužta daugiau šio automobilio stiklų – nepamena. Vagonėlio viduje buvo M. V. ir G. V., kitų asmenų nebuvo. Vietoje išsiaiškino, kad abu asmenys tuo metu tame vagonėlyje gyveno. Vagonėlyje degė šviesa. Nepamena, ar durys buvo atidarytos, ar kažkuris iš viduje buvusių asmenų jas atidarė. Su vagonėlyje buvusiais M. V. ir G. V. kalbėjosi stovėdami lauke, į vagonėlio vidų iš pradžių nėjo. M. V. atrodė neblaivus, kalba buvo nerišli, judesiai buvo nekoordinuoti. M. V. stovėjo vagonėlio viduje, apsikabinęs G. V. iš nugaros, dengdamasis ja nuo pareigūnų. Moteris taip pat buvo rankomis apsikabinusi jai už nugaros stovintį M. V., laikė rankomis sau už nugaros. G. V. paaiškino, kad tarp jos ir vyro buvo įvykęs konfliktas, tačiau ji pretenzijų savo vyrui neturi, pareiškimo nerašys. Moteris atrodė sutrikusi, jos veido kairėje pusėje po akimi matėsi šviežia rausva kraujosruva, patinimas. Akivaizdžių kraujo žymių moters veide, ant drabužių ar aplinkoje nepastebėjo. Paklausta apie sužalojimo aplinkybes, ar vyras jai trenkė, G. V. pasakė, kad tai judviejų su vyru asmeninis reikalas, ji vyrui pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys ir policijos ji nekvietė, policija jai nereikalinga. Ar moteris pasakė, kokiu būdu patyrė veide matomą sužalojimą, jis nepamena. Pats M. V. kategoriškai atsisakė vykti į policijos komisariatą, sakydamas: „Niekur aš neisiu, kokią teisę čia turit, gi nieko nerašo“. Dar M. V. aiškino, kad pareigūnai nemėgintų įeiti į vagonėlį, nes tai yra M. V. nuosavybė, privati teritorija. Kolega T. N. keletą kartų kartojo M. V. reikalavimą vykti kartu su jais į policijos įstaigą, tačiau M. V. reikalavimų nevykdė, kartojo praktiškai tą patį, ką ir prieš tai. Tiek jis, tiek T. N. keletą kartų kartojo G. V., kad paleistų M. V. ir atsitrauktų, tačiau ji taip pat šio jų reikalavimo nevykdė, toliau stovėjo laikydama M. V. apsikabinusi. T. N. tuo metu buvo įėjęs į vagonėlio vidų ir kalbėjosi su įvykio dalyviais, o jis stovėjo lauke prie vagonėlio durų. Kadangi M. V. laikė apsikabinęs G. V. šiai už nugaros, o ji taip pat jį laikė apsikabinus rankomis, dengdama nuo pareigūnų, pati teigė pretenzijų jam neturinti, jis telefonu susisiekė su tuo metu budėjusiu Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnu. Minėtas pareigūnas, susisiekęs su šio padalinio viršininke ir gavęs atitinkamus jos nurodymus, jį informavo, kad M. V. turi būti sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto įvykio aplinkybėms patikslinti, o G. V., jei nevykdys jų teisėtų reikalavimų, paleisti M. V. ir atsitraukti nuo jo, taip pat gali būti sulaikyta ir pristatyta į policijos įstaigą dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Po šio pokalbio jis paaiškino šias aplinkybes G. V. ir M. V.. Tada, tiksliai to nepamena, jiedu suprato esamą situaciją ir, ar tai G. V. atsitraukė nuo M. V., ar šis paleido G. V.. M. V. sutiko kartu su jais vykti į policijos įstaigą. Tuo metu, kai kalbėjosi telefonu su Kauno apskr. VPK KPNVRS pareigūnu, į įvykio vietą atvyko dar vienas patrulių ekipažas radijo šaukiniu 1715, t. y. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2 būrio vyriausieji patruliai R. S. ir O. K.. Pareigūnai pasiteiravo, ar nėra reikalinga jų pagalba. Kolegų akivaizdoje jiedu su T. N. dar kartą pakartojo M. V. reikalavimą eiti su jais į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos įstaigą, perspėjo, kad nevykdant jų teisėtų reikalavimų bus panaudotos specialiosios priemonės. Reikalavimą, vykti su jais į policijos įstaigą, M. V. kartojo kelis kartus, kiek – tiksliai nepamena. Kadangi M. V. visgi sutiko su jais vykti į policijos įstaigą, todėl jis taip pat įėjo į vagonėlio vidų. R. S., kiek pamena, laukė prie pat vagonėlio durų iš lauko pusės. Abu švelnia rankos kontrole ėmė vesti M. V. tarnybinio automobilio link. Nepamena, kuris, kuria ranka ir iš kurios pusės M. V. vedė, negali tiksliai nurodyti. Mano, kad pats M. V. vedė iš kairės pusės. T. N. išėjo iš vagonėlio, tačiau jiems iš paskos nesekė, liko prie vagonėlio aiškintis aplinkybių su G. V.. Jam ir R. S. nuvedus M. V. beveik iki pat ekipažo, radijo šaukiniu 1903, tarnybinio automobilio „VW Transporter“, t. y. apie 30 metrų atstumu nuo vagonėlio, M. V. vedamas visą laiką muistėsi, reikalavo paleisti ranką. Kadangi M. V. buvo akivaizdžiai neblaivus, rėkavo, plūdo jį ir kitus kolegas keiksmažodžiais, jį kaltino ir kolegas viršijant savo įgaliojimus, grasino taip visko nepaliksiantis, sakė, kad bus atleisti iš darbo ir pan., demonstravo aiškų priešišką nusiteikimą jų atžvilgiu, todėl jis, M. V. nepasitikėdamas, siekdamas išvengti galimo M. V. pasipriešinimo, vesdamas automobilio link, savo ranka prilaikė M. V. už rankos. Vedamas M. V. pasakė, kad reikia uždaryti kažkokiame automobilyje lango stiklą, nes viduje neva yra kažkoks šuo, tuoj pat atliko staigų judesį – pasuko petį nuo jo ir traukė savo ranką iš jo rankos, pasikėsino ištrūkti ir išvengti sulaikymo, tuomet jis ranka trūktelėjo M. V. už rankos į savo pusę ir tuo metu jiedu su kolega R. S. panaudojo M. V. atžvilgiu kovinių imtynių veiksmus ir paguldė šį ant žemės ant pilvo ir už nugaros uždėjo specialiąsias priemones – antrankius. Jiems su R. S. naudojant M. V. atžvilgiu kovinius imtynių veiksmus ir dedant antrankius, visą tą laiką M. V. aktyviais veiksmais priešinosi, traukė savo rankas, stumdėsi, muistėsi, priešindamasis jų veiksmams. Tiksliai nepamena, bet atrodo, kad prieš panaudodami M. V. atžvilgiu kovinių imtynių veiksmus ir paguldę ant grindinio, nespėjo patikrinti M. V. su savimi turėtų daiktų. Kai M. V. jau buvo uždėti antrankiai, T. N. priėjęs prie tarnybinio automobilio jį atrakino, jis ir kažkuris jo kolega, kuris tiksliai – nepamena, pakėlė M. V. nuo žemės, įsodino į ekipažo radijo šaukiniu 1903 tarnybinio automobilio gale specialiai įrengtą vietą sulaikytiems asmenims ir uždarė automobilio galines duris. Nepamena, ar R. S. taip pat kėlė M. V. nuo žemės ir sodino į tarnybinį automobilį, neatkreipė į tai dėmesio. Įvykio vietoje, M. V. besipriešinant ir iš karto po to jis negirdėjo, kad R. S. būtų riktelėjęs, kad būtų pasisakęs apie kokį nors patirtą fizinį skausmą. Negirdėjo, ar R. S. kuriam nors kitam iš kolegų apie tai pasisakytų, bet galėjo ir negirdėti, reaguodamas į neteisėtus M. V. veiksmus ir spręsdamas susidariusią situaciją. Tuoj pat išvyko iš įvykio vietos į Kauno apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyrių pristatyti sulaikytąjį. Kolegos R. S. ir O. K. taip pat išvyko savo tarnybiniu automobiliu. Vežant sulaikytąjį M. V. šis rėkavo, jį ir kolegą T. N. plūdo keiksmažodžiais. Jiems su kolega jau būnant Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, jis telefonu paskambino kolegai O. K., kuris ir pasakė, kad jam (O. K.) ir R. S. grįžus į maršrutą, R. S. pasidarė bloga, R. S. vos neprarado sąmonę, O. K. R. S. pristatė į Traumatologijos punktą, kur R. S. buvo diagnozuota trauma, susijusi su raumens plyšimu. Nepasakė R. S. tikslios nustatytos diagnozės. Po kurio laiko kolega R. S., grįžęs iš Traumatologijos punkto, tikslios diagnozės neįvardino, bet pasakė, kad M. V., priešindamasis sulaikymo metu, R. S. M. V. atžvilgiu naudojant kovinių imtynių veiksmus, sukėlė R. S. fizinį skausmą ir tuo pačiu padarė šią traumą.

Atsakydamas į klausimus liudytojas O. N. parodė, kad jis kelis kartus skambino. Pirmą kartą paskambinęs šnekėjo su Vyriausiojo policijos komisariato budėtoju, vėliau jį sujungė su pareigūnu. Jam davė nurodymą būtinai sulaikyti M. V., pagal faktą. M. V. žmonai buvo išaiškinta, kad jei ji trukdys įvykdyti jų pareigą, ją sulaikys kartu už teisėtų reikalavimų nevykdymą, tada ji atsitraukė. Ji gynė M. V., teigė, kad neturi jokių pretenzijų savo vyrui ir jie viską patys išsiaiškins. Bet jam buvo duotas nurodymas sulaikyti asmenį pagal faktą. Pradžioje M. V. viską vykdė, bet paskui pradėjo priešintis. Negali pasakyti, kai M. V. buvo paguldytas ant žemės, ar rankas laikė po savimi. Jam buvo duotos komandos ir M. V. buvo spaudžiamas prie žemės, buvo pasakyta, kad M. V. duotų kitą ranką. Neliko daugiau nieko, kaip toliau panaudoti fizinę jėgą. Nežino, ar jie M. V. apsunkino galimybę ištraukti rankas.

Teisme liudytoja apklaustos A. V. (buvusi pavardė V.) parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Užsukusi pas sūnų pamatė, kad jos automobilio stiklai išdaužyti ir prasidėjo konfliktas. Ji pamatė, kad G. yra susimušusi, pagalvojo, kad ją sumušė jos sūnus, todėl iškvietė policiją. G. nesiskundė, bet ji pati nusprendė, kad jos sūnus G. sužalojo. Pirmiausia atvyko vienas policijos ekipažas ir tada mobili kuopa su pareigūnais. G. neleido M. V. išvesti iš vagonėlio. Vienas iš pareigūnų telefonu tarėsi ką daryti, o kitas pareigūnas kalbino M. V., kad apsirengtų ir važiuotų į policijos nuovadą. Pareigūnas, kuris buvo vagonėlyje, leido M. V. pasiimti striukę. Tuo metu kitas pareigūnas, kuris su kažkuo atokiau kalbėjo, pasakė: „imam“, nes kiti du pareigūnai stovėjo lauke, nors prieš tai pareigūnas buvo susitaręs su M. V., kad M. V. važiuos savo valia. Po to, kai pareigūnai M. V. išvežė, G. jai pasakė, kad susižeidė pati. Pareigūnai nuvedė M. V. į tarnybinį automobilį ir vienas jau darė automobilio dureles, nes jis ramiai įlipo į automobilį. Paskui, nežino dėl kokių priežasčių, M. V. ištraukė iš automobilio, paguldė ant žemės, uždėjo antrankius, apieškojo ir vėl įsodino į automobilį. Nuo policijos automobilio ji buvo 3-5 metrų atstumu. Ji negali pasakyti apie ką jie kalbėjo, nes jie prašė, kad G. paduotų striukę. G. atnešė striukę. G. į medikus dėl abdukcijos nesikreipė. Ji taip nesakė, kad tai ne pirmas kartas, kai M. V. žmoną sumuša. Ji prašė policijos pareigūnų pagalbos, tik kad padėtų su M. V. susitvarkyti, nes jis neblaivus. Nesakė, kad M. V. pastoviai muša žmoną. Nematė kada buvo sužalotas policijos pareigūnas, pareigūnai visi keturi kalbėjosi. Negirdėjo, kad nors vienas būtų sakęs, kad pasitempė ar susižalojo ranką.

Teismas posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 276 straipsniu, balsu perskaitė liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu 2017-10-01 duotus parodymus (1 t., b. l. 35, ), kuriuose ji parodė, kad ji kartu su vyru M. V. dirba atrakcionų parke „Atrakcionų karaliai“, darbo metu gyvena vagonėlyje, nes atrakcionai važinėja į įvairius miestus. Laisvu laiku būna savo vagonėlyje. 2017-09-24 „Atrakcionų karaliai“ pradėjo dirbti ir įsikūrė prie PC Akropolis, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49. 2017-09-30 ji kartu su M. V. iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. 55 min. ji nuėjo miegoti, vyras liko sėdėti virtuvėje prie stalo. Jai begulint lovoje, tarp judviejų įvyko žodinis konfliktas, kuris tęsėsi iki paryčių per visą naktį. Apie 2 val. atėjo pas vyrą į virtuvę paprašyti daugiau nesipykti ir negerti, jis nekreipė jokio dėmesio. Ji tuomet apsirūkė ir galvą susitrenkė į spintelę, pakabintą ant sienos virš kriauklės.

Taip pat teismas pagarsino G. V. 2017-10-03, 2017-12-28 duotus parodymus (1 t., b. l. 37-39, 40-41), kuriuose ji parodė, kad M. V. yra jos vyras. Jai išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus arba atsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, išaiškinimą suprato, parodymus duoti sutinka. Jiedu su vyru dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, atrakcionai važinėja po Lietuvos miestus. Tuo metu buvo apsistoję Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49, prie PC „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jiedu su vyru turi kemperį, kuris stovi toje pačioje aikštelėje. Kemperyje dažniausiai nakvoja dirbdami atrakcionuose. Kartais nakvoja ir savo gyvenamojoje vietoje – nuomojamame bute, kurio adresas nurodytas pažymoje apie asmens duomenis, nuolat ten gyventi grįžta pasibaigus atrakcionų sezonui, žiemos metu. 2017-09-30 dirbo iki 22.30 val. Po darbo jiedu su vyru išgėrė degtinės – ji išgėrė kelis stikliukus, vyras šiek tiek daugiau. Abu išgėrė ne daugiau kaip 0,5 l degtinės. Apie 02.00 val. jiedu susiginčijo dėl smulkmenų, apsižodžiavo. Apie 02.30 val. ji tvarkėsi virtuvėje, buvo atsidariusi pakabinamos spintelės, esančios virtuvėje virš kriauklės, dureles. Spintelė pakabinta tokiame aukštyje, kad gaunasi priešais jos veidą. Jos ūgis yra apie 172 cm. Spintelės durelės atsidaro, pakeliant jas į viršų. Kadangi atsidariusi spintelę pamiršo uždaryti dureles, jos liko pravertos, tad ji sukdamasi netyčia atsitrenkė kaire veido puse, ties kairio antakio išoriniu kraštu, į atidarytų spintelės durelių kampą, toje vietoje prasikirto oda ir ėmė bėgti kraujas, paraudo ir pradėjo tinti kairės akies viršutinis vokas. Prie žaizdos prisispaudė rankšluostį. Dienos metu ji kalbėjo telefonu su M. mama A. V., kuri žadėjo po darbo užsukti į svečius. A. dirba naktiniame klube valytoja, darbą baigia paprastai apie 3-4 val. Apie 03.30 val. A. atėjo į kemperį. Ji stovėjo prie spintelės ir valėsi nuo veido kraują, M. sėdėjo netoliese, namuose buvo ramu, jiedu nesipyko. A., įėjusi į kemperį ir pamačiusi jos akies sritį kruviną ir patinusią, pamanė, kad M. ją sumušė, pradėjo rėkti ant jo ir kaltinti tuo, kad prieš ją smurtavo. M. supyko ant mamos, liepė nesikišti į jų reikalus ir iš viso liepė išeiti ir eiti namo. M. labai nesutaria su savo mama, jiedu dažnai pykstasi, konfliktuoja. A. išėjo. Ji nežino ką A. toliau veikė, kur nuėjo, ar su kuo nors kalbėjosi. Jiedu su M. liko kemperyje, ji nieko negirdėjo ir nematė. Po kelių minučių kažkas pabeldė į duris. Jiedu atidarė ir pamatė už durų policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. M. pasakė, kad jis nieko nedarė. Ji, priėjusi prie durų, taip pat pasakė, kad vyras jos nemušė, prieš ją nesmurtavo, tačiau A. buvo šalia pareigūnų ir pasakė, kad iškvietė policiją. Du uniformuoti policijos pareigūnai įėjo į kemperį. M. pareigūnams pasakė, kad jie neturi teisės įeiti, kol jis jiems neleido, tačiau pareigūnai nekreipė į tai dėmesio. Pareigūnai pasakė M., kad važiuotų su jais. Ji pareigūnų paklausė, kodėl jis turėtų važiuoti. Pareigūnai atsakė, kad dėl gauto iškvietimo. M. pasakė, kad važiuos su pareigūnais. Vienas pareigūnas išėjo iš kemperio, antras liko viduje, stovėjo M. už nugaros. M. paklausė antrojo pareigūno, ar gali pasiimti striukę. Šis leido pasiimti striukę, bet atgal į kemperį įėjo prieš tai išėjęs pareigūnas ir ranka ėmė tempti M.. M. ištempė už dešinės rankos į lauką. M. pasakė, kad jo netampytų, nes pats eina normaliai. Jiems išėjus į lauką, M. už kitos rankos stvėrė dar vienas - trečias uniformuotas policijos pareigūnas, pradėjo M. tampyti iš vieno šono į kitą. Toks vaizdas buvo, kad neapsisprendžia, į kurią pusę tempti. Ji išėjo į lauką jiems iš paskos, tad tai matė. Išėjusi į lauką matė šalia kemperio du policijos automobilius ir dar kelis policijos pareigūnus. Tiksliai negali pasakyti, kiek iš viso policijos pareigūnų buvo prie kemperio, pasirodė daug, kokie 7 gal. Matė, kaip policijos pareigūnai M. nuvedė iki policijos automobilio, liepė jam laikyti rankas pakeltas į šonus. M. laikė rankas, o pareigūnai čiuopdami patikrino jo drabužius. M. stovėjo, nesipriešino. Ar pats M., ar policijos pareigūnai tuo metu ką nors kalbėjo – ji negirdėjo, neatkreipė dėmesio. Tada pamatė, kaip policijos pareigūnai tiesiog parvertė M. ant žemės prie policijos automobilio veidu į apačią. Keli pareigūnai M. parvertė ir kokiu būdu parvertė – ji negali pasakyti, neįsidėmėjo. Vienas iš tų, kas vertė, buvo tas pats, kuris M. už rankos tempė iš kemperio į lauką. Kitų apibūdinti negali. Parvertę M. ant žemės pareigūnai už nugaros rankas užsegė antrankiais, pakėlė jį, įsodino į tarnybinį policijos automobilį. Tada visi pareigūnai susėdo į automobilius ir išvyko. Ji nematė, kad M. priešintųsi kokiems nors policijos pareigūnų veiksmams, nematė ir negirdėjo, kad būtų nevykdęs kokių nors pareigūnų reikalavimų. Įvykio vietoje negirdėjo, kad kuris nors policijos pareigūnas būtų šūktelėjęs, aiktelėjęs nuo skausmo, kad būtų pasakęs ką nors apie kokią nors patirtą traumą. Po to, kai Mantvydas buvo paleistas iš laikino sulaikymo ir grįžo namo, iš jo sužinojo, kad jis yra įtariamas tuo, kad smurtavo prieš ją ir pasipriešino policijos pareigūnui, dėl ko pareigūnas patyrė rankos raumens patempimą. Ji neįsivaizduoja, kuriuo momentu pareigūnas galėjo pasitempti rankos raumenį, nebent tada, kai už rankų tempė jos vyrą iš kemperio į lauką, kai du pareigūnai tampė M. iš vienos pusės į kitą. Savo vyrui M. V. jokių pretenzijų neturi, nes jis prieš ją nesmurtavo, jos nesužalojo. Susižalojo pati per neatsargumą, jokios žalos nepatyrė ir nėra nukentėjusioji. Sutinka nuvykti pas teismo medicinos specialistą apžiūrai. Po įvykio kalbėjo su A. ir klausė, dėl ko A. kvietė policiją, tačiau ši susinervino ir nieko neatsakė, priežasties nepaaiškino. Ji A. papasakojo, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Ją pirmą kartą apklausinėjusiai policijos tyrėjai nesakė, kad apie 23.55 val. nuėjo miegoti. Galėjo pasakyti, kad galvojo eiti miegot, bet iš tikrųjų nebuvo atsigulusi nei ji, nei jos vyras, galbūt tyrėja ją neteisingai suprato ir netiksliai užrašė protokole, o ji apklausos protokolo atidžiai neskaitė, nes neperskaitė tyrėjos rašto. Policijos pareigūnams parvertus M. ant žemės ir segant jam rankas antrankiais, ji tai filmavo savo telefonu. Prieš apklausą pateikė savo telefoną su šiuo vaizdo įrašu tyrėjui. Po papildomos apklausos jai buvo įteikta pasirašytinai užduotis atlikti teismo medicinos tyrimą, ji įsipareigojo nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių tyrimui atlikti, tačiau nenuvyko dėl laiko stokos, nes darbo metu negalėjo išeiti darbo.

Atlikus vaizdo įrašo, parodyto televizijos laidoje „Farai“ peržiūrą nustatytos M. V. faktinio sulaikymo aplinkybės, nenustatyta, kad jis, policijos pareigūnų vedamas į tarnybinį automobilį, aktyviais veiksmais priešinosi policijos pareigūnams.

2017-10-01 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7425 patvirtina, kad 2017-10-01 4 val. 13 min. M. V. nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio – 0,92 promilių (2 t., b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas dėl kaltinamojo M. V. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, nepasitvirtino.

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas įvertinus ne vien tik paties kaltininko parodymus, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet taip pat tiriant bei vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-227/2010, 2K-279/2010, 2K-525/2011).

Nagrinėjamu atveju, analizuojant byloje surinktus įrodymus, vertintini tiek kaltinamojo M. V., tiek nukentėjusiojo R. S. veiksmai įvykio metu, jų elgesio teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas nustatė, kad pareigūnai O. N. ir T. N., kartu su televizijos laidos „Farai“ operatoriumi K. P. į įvykio vietą atvyko pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, jiems nuvykus juos pasitiko moteris A. V. (kaltinamojo M. V. motina), kuri paaiškino, kad jos sūnus M. V. smurtauja prieš savo žmoną G. V.. Pareigūnams nuėjus iki vagonėlio, jame rado du asmenis – M. V. ir G. V., iš pradžių su jais kalbėjo stovėdami lauke, M. V. atrodė neblaivus, stovėjo apsikabinęs G. V., o moteris taip pat buvo apsikabinusi savo vyrą M. V.. G. V. paaiškino, kad tarp jos ir vyro kilo konfliktas, tačiau moteris pretenzijų vyrui neturi ir pareiškimo nerašys. Moters veido kairėje pusėje matėsi kraujosruva. Pareigūnams paprašius moters paaiškinti dėl sužalojimo aplinkybių G. V. pasakė, kad tai jos su vyru asmeniniai reikalas, ji pretenzijų vyrui neturi, policijos nekvietė, tačiau pareigūnai pareikalavo M. V. vykti kartu su jais į policijos komisariatą. Pagarsinus liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus buvo nustatyta, kad liudytoja neneigė, kad tarp jos ir sutuoktinio M. V. kilo žodinis konfliktas, tačiau nurodė, kad atvykus policijos pareigūnams ji nurodė, kad vyras jos nemušė, prieš ją nesmurtavo, ji klausė pareigūnų, kodėl pareigūnai reikalauja važiuoti jos vyrui, nors ji pareigūnų nekvietė.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šiuo įstatymu siekiama ginti asmenis nuo smurto artimoje aplinkoje, kuris dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, greitai reaguoti į iškilusią grėsmę, imtis prevencijos priemonių, taikyti apsaugos priemones ir teikti tinkamą pagalbą. Minėto įstatymo 2 straipsnyje nurodoma, kad smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Taigi šis įstatymas apibrėžia smurto artimoje aplinkoje sampratą, nustato smurto artimoje aplinkoje subjektų teises ir atsakomybę, prevencijos priemonių įgyvendinimą, pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju teikimą ir apsaugos priemonių smurtą patyrusiam asmeniui taikymą.

Teismas byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuoja, kad 2017-09-30 smurto artimoje aplinkoje nebuvo nustatyta. Taigi nors policijos pareigūnai į įvykio vietą – gyvenamąjį vagonėlį atvyko pagal kaltinamojo motinos telefoninį skambutį, tačiau pareigūnams atvykus jame buvo ramu, G. V. nesiskundė, kad jos atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, pareigūnai akivaizdžių smurto požymių taip pat nematė. Nors pareigūno O. N. parodymuose užfiksuota, kad moters veido kairėje pusėje matėsi kraujosruva, tačiau akivaizdžių kraujo žymių moters veide, ant drabužių ar aplinkoje nebuvo pastebėta, moteris atsisakė rašyti pareiškimą, pretenzijų savo vyrui neturėjo. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2018-05-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-50693-17 dalyje pagal LR BK 140 str. 2 d. M. V. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl minėto nusikaltimo padarymo (3 t., b. l. 1-8). Akcentuotina tai, kad esant tokioms aplinkybėms, pareigūnas O. N., nežinodamas kaip elgtis šioje situacijoje, kuomet G. V. teigė, jog M. V. nieko nepadarė, ji pretenzijų vyrui neturinti, tuomet pareigūnas telefonu susisiekė su Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnu, kuris pareigūną O. N. informavo, kad M. V. turi būti sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą, todėl tolesnę įvykių seką nulėmė ne kaltinamojo veiksmai, bet telefoninio pokalbio metu gautas nurodymas.

Kaltinamasis M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę nuosekliai neigė. Teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad priešinosi išeiti iš vagonėlio, nes nesuprato kodėl turi eiti ir nėjo. Pareigūnas, buvęs vagonėlio viduje, jam leido striukę pasiimti, o kitas pareigūnas jį traukė jį iš vagonėlio ir jis buvo paguldytas ant žemės, užlaužtos rankos. Viena jo ranka buvo po juo, o policijos pareigūnai jį buvo prispaudę, todėl negalėjo ištraukti rankos. Iš pradžių pokalbis su pareigūnu vyko taikiai, neįžeidinėjo nei vieno pareigūno. Pareigūnams nesipriešino, tačiau pareigūnai jį paguldė ant žemės, laužė rankas, sakė duoti ranką, bet tuo pačiu metu policijos pareigūno jis buvo prispaustas prie žemės ir negalėjo ištraukti rankų.

Tiek iš nukentėjusio R. S. parodymų, tiek iš filmuotos medžiagos matyti, kad vedant kaltinamąjį link tarnybinio automobilio, jis nesipriešino, o priešintis – muistytis – jis pradėjo po to, kai jam buvo dedami antrankiai. Nukentėjęs nurodė, kad dešinės rankos skausmą pajautė tuomet, kai kaltinamasis buvo paguldytas ant žemės, o jis tuo metu laužė kaltinamojo ranką siekiant uždėti antrankius. Taigi, darytina išvada, kad nukentėjusysis susižalojo ne kaltinamajam naudojant smurtą jo atžvilgiu, tačiau priešingai – pačiam nukentėjusiajam kaltinamojo atžvilgiu atliekant kovinius veiksmus, t. y. laužiant kaltinamojo ranką.

Nors nukentėjusysis R. S. teigia, kad rankoje pajautęs skausmą iš karto atsitraukė į šalį ir toliau neatlikinėjo jokių veiksmų, tačiau šio fakto nenurodė nei vienas liudytojas. Liudytojas O. K. nurodė, kad jam su R. S. išeinant iš Operatyvaus valdymo skyriaus, tuomet R. S. pasiskundė, kad ėmė skaudėti dešinę ranką peties, žasto srityje, o įsėdus į tarnybinį automobilį liudytojas pamatė, kad R. S. veidas išblyško, pastarasis pasiskundė bendru silpnumu ir tuo, kad nejaučia ir visiškai negali valdyti dešinės rankos, todėl tuomet vyko į medicinos įstaigą. Kiti liudytojai taip pat to nenurodė, nei vienas nepastebėjo ir neužfiksavo, kad po kaltinamojo veiksmų pareigūno atžvilgiu pareigūnas būtų atsitraukęs ir negalėjęs toliau vykdyti savo funkcijų.

Nors M. V. kaltinimas formuluojamas taip, kad sulaikymo metu pasipriešino savo pareigas atliekančiam vyriausiajam patruliui R. S., sukeldamas jam fizinį skausmą, o būtent: įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, aktyviais veiksmais priešinosi, muistėsi, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko grumtynių metu R. S. pasitempė dešinės rankos raumenis, tačiau kaip matyti iš įvykių sekos kaltinamąjį sulaikinėjo keturi pareigūnai, kaltinamojo atžvilgiu panaudojus kovinius veiksmus jis buvo paguldytas ant žemės ir prispaustas, po to reikalaujama duoti rankas antrankių uždėjimui, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašą, išanalizavus liudytojų parodymus, darytina išvada, kad kaltinamąjį spaudžiant prie žemės jam realiai buvo apsunkinta galimybė vykdyti ištraukti rankas iš po savęs.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pasipriešinimas BK 286 straipsnio prasme - tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Šiame BK straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinus kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, Nr. 2K-324/2013).

Kaip jau minėta, LR BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui ir nori taip veikti. Tačiau šioje byloje kilus pagrįstoms abejonėms dėl tyčinių M. V. veiksmų, jos vertinamos nuteistojo naudai, pripažįstant, kad jis neturėjo tyčios panaudoti fizinio smurto, siekiant neleisti pareigūnams vykdyti savo funkcijų, o tai yra jo muistymosi ir priešinimosi pasekmė sulaikymo metu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad G. V. veiksmai yra tokio pavojingumo laipsnio, kad sukeltų baudžiamąją atsakomybę. Nenustačius G. V. veikoje subjektyvinės pusės (tiesioginės tyčios) nėra ir nusikaltimo, numatyto BK 286 str. sudėties, todėl kaltinamojo atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Kauno apskrities VPK civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti (Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p.).

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas pagal BPK 94 straipsnio nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas

nusprendžia:

M. V. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str., nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

M. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius prie galinio bylos viršelio (3 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo R. S. ir civilinio ieškovo Kauno apskrities VPK civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Dainius Ročys