Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui T. S., institucija teikianti išvadą Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir juose išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovė kreditorių neturi, jos žiniomis, atsakovas taip pat.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės R. S., jos atstovo paaiškinimas, bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė R. S. ir atsakovas T. S. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Ieškovei su atsakovu gyvenant santuokoje, (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Valstybės įmonės „Regitra“ pateiktos pažymos apie transporto priemones patvirtina, kad nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (b. l. 12-13). Iš valstybės įmonės Registrų centras rašto Nr. (2.16.6.) 11312082 matyti, kad Lietuvos Respublikoje ieškovės R. S. ir atsakovo T. S. vardu nekilnojamųjų daiktų įregistruota nėra (b. l. 14). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas T. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) galutine 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Ieškovė su atsakovo kartu negyvena, nebeveda bendro ūkio, jų nesieja jokie jausmai, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tai leidžia teismui spręsti, kad šalių santuoka faktiškai iširo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas buvo nuteistas už padarytas tyčines nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausme. Kaip jau minėta, atsakovas T. S. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, kuris 2016 m. liepos 22 dieną įsiteisėjo, nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (du epizodai) galutine 4 (keturių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas T. S. 2016 m. gegužės 18 d. atvyko į Kauno tardymo izoliatorių (b. l. 9). Atsakovas teismui pateiktame prašyme dėl nedalyvavimo teismo posėdyje nurodė, kad su visomis sąlygomis ir pateiktu ieškiniu sutinka, todėl preziumuojama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims pavardės paliktinos nepakeistos.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).

Dėl santuokoje įgyto turto ir įsiskolinimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvendami santuokoje nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neįgijo, kreditorių neturi, todėl klausimas dėl turto padalijimo priimant teismo sprendimą nesprendžiamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 385 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008). Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra G. S. gyvena nuomojamame bute esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su motina. Ieškovė prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas šiam ieškovės reikalavimui prieštaravimų nepareiškė. Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. liepos 4 d. išvadoje Nr. S1-221(21.2.) nurodyta, kad ieškovė dirba, stengiasi užtikrinti, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius, kuo palankesnes sąlygas dukrai augti ir vystytis, ją prižiūri ir auklėja, ugdo, rūpinasi sveikata. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje sutiko, kad nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina – ieškove R. S. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina R. S.

Dėl bendravimo tvarkos

Tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156, 3.159 str.). Tėvai, negyvenantys kartu su vaikais, turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, kai antrojo tėvo bendravimas ir auklėjimas visiškai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiūrai yra daroma žalinga įtaka (CK 3.175 str. 2 d.).

Iš ieškovės, jos atstovo ir byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra nuteistas už padarytas tyčines nusikalstamas veikas, šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje, kur atlieka laisvės atėmimo bausmę, ieškovė nedraudžia nepilnametei dukrai bendrauti su tėvu. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad įvertinus turimą informaciją, vaiko emocinę būklę, netikslinga nustatyti konkrečios bendravimo tvarkos. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, įvertinus ieškovės prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl vaiko išlaikymo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės jų dukters išlaikymui po 100 Eur per mėnesį. Ieškovė pagrindė dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, savo pozicijos dėl šio ieškinio reikalavimo nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai atsakovo neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgiant į nepilnametės šalių dukters amžių, į tai, kad, nepilnametei šalių dukrai reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir turi būti tenkinami kiti su nepilnametės fiziniu ir dvasiniu lavinimu bei vystymusi susiję poreikiai, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo jų nepilnametės dukters išlaikymui po 100 Eur per mėnesį, yra pagrįstas (CK 3.192 str. 2 d.). Iš atsakovo nepilnametės dukters G. S. išlaikymui priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 20 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178, 185, 197 str., CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 str., 3.208 str.). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė R. S., nes nutraukus santuoką nepilnametės G. S. gyvenamoji vieta nustatyta su jos motina R. S. (CK 3.190 str. 1 d.).

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-1192-6486 ieškovei byloje yra teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 16-17). Ieškovė kreipdamasi į teismą pateikė du reikalavimus, už kuriuos mokamas žyminis mokestis – nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, už kurį mokėtinas 41 Eur žyminis mokestis bei priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, už kurį mokėtinas 36 Eur (100 Eur * 12 * 3 proc.) žyminis mokestis, t. y. ieškinys iš viso turėjo būti apmokėtas 77 Eur žyminiu mokesčiu (41 Eur + 36 Eur). Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, o ieškinys tenkintinas visiškai, 77 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai priteistina iš atsakovo T. S. Taip pat, iš atsakovo T. S. priteistina 295,29 Eur valstybės naudai už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei R. S. (CPK 96 str., 99 str. 2 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią – 3,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CAM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio T. S. kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei R. S. palikti santuokinę pavardę – S., atsakovui T. S. palikti jo pavardę – S.

Nustatyti nepilnametės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo T. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas T. S. gali be apribojimų dalyvauti nepilnametės dukros G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), auklėjime, bendravime, tik prieš dvi dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su ieškove, R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo dukters, G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį nuo 2016 m. birželio 20 d. iki jos pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 77 Eur (septyniasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 295,29 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 29 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.