Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Sauliaus Jakaičio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. O. skundą prašymą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Pareiškėja skundo reikalavimus grindžia tuo kad yra Rusijos Federacijos pilietė, pensininkė, turi sūnų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Europos Sąjungoje (toliau – ES). Ankstesniais laikotarpiais (20-ties metų laikotarpyje) gaudavo Šengeno vizas ir su sutuoktiniu, Lietuvos Respublikos piliečiu vykdavo į Lietuvą lankyti senyvo amžiaus ir sergančių giminaičių. Be to, nei Lietuvos teritorijoje nei kitose Šengeno šalyse nepadarė teisės pažeidimų ir baudžiamojon atsakomybėn patraukta nebuvo. Nurodo, kad nėra visuomenės veikėja ar politikė, o pensininkė ir jokių valstybinių ar valdžios funkcijų Rusijos teritorijoje ar dėl Rusijos interesų, neatlieka bei nebendradarbiavo ir neketina bendradarbiauti su žvalgybos tarnybomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, kurios darbo knygelės įrašai patvirtina, kad pareiškėja nuo 1986 m. rugpjūčio 1 d. dirbo advokate, nuo 1995 m. rugpjūčio 26 d. AB „Imperial“ filiale Kaliningrade – vyriausiąja teisininke (konsultante), o nuo 1997 m. sausio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.– teisėja, be to, iš Kaliningrado srities Teismų departamento valdybos kas mėnesį gauna piniginę išmoką iki gyvos galvos. Duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinio (Lietuvos Respublikos pilietis) ir pareiškėjos pilnamečio sūnaus (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvos Respublikoje, byloje nepateikta, tai patvirtina ir byloje pateikti VSD rašytiniai įrodymai, kad pareiškėjai kreipiantis dėl Šengeno vizos išdavimo į Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Kaliningrade Rusijoje kaip kviečiantys atvykti asmenys nurodyti S. B. (2018 m. prašymas išduoti vizą) ir E. G. (2024 m. prašymas išduoti vizą).

7.1. VSD vertinimu, pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui – dėl darbo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoje (teismų sistemoje) privalėjo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir gali būti išnaudota Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo.

7.2. Vertinant pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjai nebuvo išduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje bei nacionalinė viza. Duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje nėra. Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

7.3. Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade 2024 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjai atsisakyti išduoti Šengeno vizą, nes viena ar kelios valstybės narės pareiškėją laiko keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

7.4. Uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos asmeniui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės saugumo interesų.

7.5. Įvertinus Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), kad buvo nustatyta, jog pareiškėjos atvykimas ir buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, į kompetentingos valstybės institucijos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (5 metus), kad asmens (patikrinus duomenis informacinėse sistemose) šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, atsižvelgus į Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka), 37 punktą ir 38.3 papunktį bei vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktu, pareiškėjai nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis nustatytinas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas

8. Pareiškėja nesutikdama su priimtu Sprendimu kreipėsi į teismą nurodydama, kad Departamento teiginiai apie keliamą grėsmę Lietuvos vidaus saugumui yra klaidingi, išgalvoti ir nepagrįsti.

9. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Priešingu atveju būtų iškreipta nagrinėjamos normos prasmė ir tikslai, nes užsieniečiui leidimo gyventi būtų galima neišduoti dėl iš esmės tik tariamo, t. y. nei laike, nei erdvėje realiai neegzistuojančio bei neįrodyto, pavojaus valstybės saugumui, taip sudarant nepateisinamas prielaidas diskriminuoti atitinkamus užsieniečius arba kitaip piktnaudžiauti valdžia (suteiktais įgaliojimas).

10. Departamentas priimdamas Sprendimą vadovavosi VSD pateikta informacija apie pareiškėjos keliamą grėsmę valstybės saugumui tuo pagrindu, kad VSD vertinimu dėl pareiškėjos darbo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoje (teismų sistemoje), pareiškėja privalo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, be to, VSD 2024 m. kovo 14 d. pateikė neigiamą atsakymą į elektroninį paklausimą dėl Šengeno vizos pareiškėjai išdavimo.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

12. Teismas pažymi, kad įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apie tai, kad pareiškėja nuo 1997 m. sausio 10 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – dirbo teisėja, be to, iš Kaliningrado srities Teismų departamento valdybos kas mėnesį gauna piniginę išmoką, o sutuoktinis (Lietuvos Respublikos pilietis) Lietuvoje negyvena – Departamento duomenimis yra deklaravęs išvykimą į Rusijos Federaciją, be to, pareiškėja nepateikė duomenų ir apie tai, kad sūnus (pilnametis) gyventų Lietuvoje, taip pat nepateikė kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėją su Lietuvos Respublika sietų šeimyniniai ir (ar) kiti socialiniai ryšiai, ir atsižvelgusi į geopolitinį kontekstą (2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pajėgos pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Baltarusijos Respublika vykdo agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui), teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėja gali būti laikoma kaip Rusijos valdžiai lojalus ir patikimas asmuo, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galinti vykdyti režimo užduotis. Nekelia abejonių neabejotinas ir tiesioginis Rusijos priešiškumas demokratija pagrįstai pasaulio tvarkai, bei jos, kaip valstybės agresorės, teisinės padėties, todėl tikėtina ir tai, kad Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoje (teismų sistemoje) dirbę asmenys, potencialiai gali būti panaudoti Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalūs ir patikimi Rusijos valdžiai asmenys. Vien faktas, kad šiuo metu pareiškėja tokių pareigų nebeina, savaime nereiškia, kad jos ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. Nuo pareiškėjos darbinių santykių pabaigos praėjęs itin trumpas laikotarpis (3 metai) nėra pakankamas paneigti galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir (ar) patvirtinti jos išnykimą. VSD išvada, surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti pareiškėjos pažeidžiamumą Rusijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu. Aplinkybės, kad pareiškėjos sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sūnus gyvena ES, todėl pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, vertinant grėsmę pagal Įstatyme nustatytą atitinkamą grėsmės lygmenį, pareiškėjos keliama grėsmė valstybės saugumui yra pakankamai reali.

13. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes, vadovaujantis Kriterijų vertinimo tvarka.

14. Priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: 1) kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 papunktis); 2) užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (Kriterijų vertinimo tvarkos 37.1 papunktis).

15. Byloje nustatyta, kad Departamentas Sprendime įvertino iš VSD gautą informaciją apie tai, kad pareiškėja kelia grėsmę Lietuvos Respublikos vidaus saugumui dėl darbo Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijoje (teismų sistemoje) – privalėjo būti lojali Rusijos valdžiai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką ir, kad pareiškėjai Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas Kaliningrade 2024 m. kovo 14 d. atsisakė išduoti Šengeno vizą, nes viena ar kelios valstybės pareiškėją laiko keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui. Departamentas vertindamas pareiškėjos socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nenustatė, kad pareiškėjai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) nacionalinė viza, taip pat nenustatė duomenų apie pareiškėjos įdarbinimą Lietuvos Respublikoje, be to, nenustatė, kad pareiškėja turėtų šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

16. Teismas pažymi, kad pareiškėja susipažinusi su Departamento pateiktais dokumentais nors ir teikė papildomą paaiškinimą, kuriuo nesutinka su Departamento išvadomis dėl keliamos grėsmės Lietuvos vidaus saugumui, tačiau nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Departamento nustatytas aplinkybes dėl pareiškėjos šeimyninių ryšių nebuvimo su Lietuvos Respublika, t. y. patvirtino, kad sutuoktinis Lietuvoje negyvena, o sūnus (pilnametis) gyvena ES – teismo vertinimu pareiškėja nenurodydama valstybės tik patvirtina faktą, kad sūnus Lietuvoje taip pat negyvena.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu Departamentas visapusiškai įvertino aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją, ir priėmė argumentuotą ir proporcingą Sprendimą. Nors pareiškėja teigia, kad nėra padariusi teisės pažeidimų ir baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukta, tačiau tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja anksčiau būtų pažeidusi buvimo Lietuvoje sąlygas, nereiškia, kad Departamentas neturėjo pagrindo priimti Sprendimo, t. y. Sprendimas priimtas įvertinus Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nurodytas sąlygas, o uždraudimo atvykti laikotarpis – 5 metai atitinka Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatas.

18. Teisėjų kolegija nenustatė ir pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti sutrumpinamas arba panaikinamas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas priimtas atlikus individualų asmens vertinimą ir padarius teisingas bei pagrįstas išvadas, todėl naikinti Sprendimo pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjos M. O. Fskundą atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.