Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, teisėjų Mariaus Dobrovolskio ir Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., K. V. ieškinį atsakovui Klaipėdos rajono medžiotojų klubui „Ašpurviai“ dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai 2015-07-09 pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui ieškinį, prašydami: pripažinti 2015-04-11 Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ visuotinio susirinkimo protokolo dalį, kuria iš klubo narių pašalinti E. V. ir K. V., negaliojančia; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-04-11 sušauktame Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ visuotiniame narių susirinkime buvo nuspręsta ieškovus pašalinti iš medžiotojų klubo. Ieškovai buvo informuoti apie įvyksiantį visuotinį narių susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta svarstyti: pirmininko ataskaitą, finansininko ataskaitą bei kitus klausimus, kurie nebuvo detalizuoti. Ieškovams dalyvaujant minėtame susirinkime bei svarstant kitus klausimus, vienas iš susirinkimo dalyvių pasiūlė spręsti ieškovų pašalinimo iš klubo klausimą. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, ieškovai neturėjo galimybės tinkamai pasirengti ir pateikti savo argumentus, tačiau šis klausimas vis tiek buvo svarstomas ir klubo narių balsavimu ieškovai buvo pašalinti iš klubo kaip neva pažeidę medžioklės taisykles. Nurodė ir tai, kad Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ įstatų 6.6 punktas numato, jog klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo, jeigu jie: sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus, savo elgesiu kompromituoja klubą, be pateisinamų priežasčių daugiau kaip už 1 metus nesumoka nario mokesčio. Pažymėjo, kad ieškovai nėra pažeidę klubo įstatų nuostatų, nėra duomenų apie tai, kad ieškovai kompromituotų klubą, ieškovai yra susimokėję visas jiems priklausančias rinkliavas klubui.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-12-18 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino 2015-04-11 Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ visuotinio narių susirinkimo protokolo 6 dalį, kuria iš klubo narių pašalinami E. V. ir K. V., negaliojančia. Priteisė iš atsakovo ieškovams 351 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Konstatavo, kad klubo narių pašalinimo bei visuotinio narių susirinkimo, kuris sprendžia pašalinimo klausimą, sušaukimo tvarkos reglamentavimas atsakovo įstatuose leidžia daryti išvadą, jog atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime, kada ir kaip nariai turi būti informuojami, jog bus svarstomas klausimas dėl jų pašalinimo iš klubo narių ir pan. Nustatė, kad apie 2015-04-11 vyksiantį klubo visuotinį narių susirinkimą ieškovai pasirašytinai buvo informuoti 2015-03-22. 2015-03-15 vykusio klubo valdybos posėdžio metu sudarytoje klubo visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje nebuvo nurodytas darbotvarkės klausimas dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių. Ieškovai apie galimybę, kad bus toks klausimas svarstomas, nebuvo informuoti ir žodžiu. 2015-04-11 klubo visuotinio narių susirinkimo protokole užfiksuota, kad ieškovų pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo sprendžiamas prie darbotvarkės klausimo „kiti klausimai“, šį klausimą susirinkimo metu pasiūlius klubo nariui J. J., ieškovams buvo suteikta galimybė iki balsavimo pasisakyti. Konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovams nebuvo suteiktas protingas terminas pasirengti ieškovų pašalinimo iš klubo narių klausimo nagrinėjimui, pasiruošti paaiškinimus, motyvus, apie šio klausimo svarstymą taip pat iš anksto nebuvo žinoma ir kitiems asociacijos nariams. Konstatavo ir tai, kad ieškovų teisė laisvai vienytis į asociacijas šiuo atveju buvo pažeista, nepakankamai informuojant apie narių pašalinimo iš asociacijos klausimo svarstymą ir nesuteikiant protingo laiko pasiruošti šio klausimo svarstymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas teismui pateikė duomenis, jog yra sumokėjęs 1 000 Eur už advokato teisinę pagalbą, 33 Eur žyminio mokesčio ir 18 Eur už duomenis iš VĮ Registrų centro, iš viso 1 051 Eur. Nurodė, kad bylos apimtis, paruoštų procesinių dokumentų (ieškinio) skaičius, apimtis ir sudėtingumas, teismo posėdžių skaičius (2) ir trukmė nesudaro pagrindo pripažinti pagrįstomis atstovavimo išlaidomis, priteistinomis iš priešingos šalies, 1 000 eurų sumos. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes bei sąžiningumo ir proporcingumo reikalavimus, iš atsakovo ieškovams priteisė 300 Eur sumą advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovui turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovai iš Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ narių buvo pašalinti už medžiotojų klubo įstatų pažeidimus. K. V. 2014-10-16 vadovavo medžioklės ploto vienete vykusiai medžioklei, kurios metu neteisėtai buvo sumedžiota stirna, už tai jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, paskirta piniginė bauda. E. V. 2014-10-16 vykusioje medžioklėje sumedžiojo stirną, kuriai medžioti neturėjo licencijos, ir už tai jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 85 str. 1 ir 6 d., jam paskirta administracinė nuobauda – piniginė bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams. Nurodė, kad Medžioklės įstatymo 14 str. 6 p. yra numatytos medžiotojo pareigos: laikytis šio įstatymo, medžioklės LR teritorijoje taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, taip pat racionalios ir etiškos medžioklės reikalavimų. Ieškovai iš klubo buvo pašalinti būtent dėl šių pareigų nevykdymo ir įstatų 2.1 p. pažeidimo. Ieškovai savo elgesiu pažemino klubo vardą. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo vien dėl formalių procedūrinių pažeidimų. Juolab kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad susirinkimo vedimo tvarka nėra reglamentuota, kaip norminiais aktais nereglamentuota ir pašalinimo tvarka. Teismas neįvertino, kad susirinkime dalyvavo iš 31 klubo nario 30 narių, t. y. daugiau kaip pusė klubo narių, o sprendimas dėl ieškovų pašalinimo priimtas, nes už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvavusių balsų „už“ nei „prieš“. Įstatų 8.9 p. numatyta tvarka nebuvo pažeista. Iš susirinkimo protokolo nustatyta, kad ieškovai turėjo teisę pasisakyti, turėjo teisę prašyti atidėti šio klausimo sprendimą ar daryti susirinkime pertrauką, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas. Ieškovai išdėstė savo poziciją, pripažino, kad padarė pažeidimą, aiškino, kad tai įvyko dėl nežinojimo. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovai nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kuriuos butų pateikę klubo narių visuotiniam susirinkimui, ir tai būtų galėję turėti įtakos narių balsavimui. Teismo argumentas, kad nebuvo suteikta galimybė pasiruošti, privalo būti motyvuotas, t. y. kokios galimybės neteko ieškovai sprendžiant jų pašalinimo klausimą susirinkimo metu, nors jis ir nebuvo įrašytas kaip atskiras klausimas į dienotvarkę. Klubo narių sprendimas pašalinti ieškovus iš klubo narių buvo priimtas balsuojant „už“ 25 klubo nariams. Ieškovai buvo pašalinti dėl tų pačių priežasčių, kurios buvo nagrinėjamos ir teisme. Klubo nariai privalo reaguoti į tokius padarytus pažeidimus. Toks ieškovų elgesys diskredituoja klubo vardą. Klubo nariams buvo žinoma, jog ieškovas K. V. už neteisėtą medžiojimą yra pašalintas iš kito medžiotojų būrelio narių. Vienas iš ieškovų dalyvavo skaičiuojant balsus ir nekėlė klausimo dėl susirinkimo neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovams nebuvo suteikta teisė pasiruošti jų pašalinimo klausimo svarstymui, yra nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Nurodė ir tai, kad ieškovai buvo nubausti: K. V. – 2014-12-08, E. V. – 2014-12-30, t. y. nuo jų padaryto pažeidimo praėjo nedaug laiko, taip pat buvo įvertinta, kad jie pažeidė klubo tvarką ne pirmą kartą, nors nėra medžiotojai naujokai. Klubo nariai nenori vykti į medžioklę, kai joje dalyvauja ieškovai, nes jų elgesys yra neprognozuojamas, būtent dėl to beveik visi ir balsavo, kad ieškovai būtų pašalinti iš klubo narių. Nurodė, kad susirinkime dalyvavo 30 narių iš 31 ir šio nario balsas įtakos balsavimui nebūtų padaręs, nes priimti sprendimui užteko 16 balsų, o už pašalinimą balsavo 25 nariai. Nurodė ir tai, jog įrodė pirmosios instancijos teismo cituojamoje LAT 2009-12-15 nutartyje Nr. 3K-7-470/2009 keliamus reikalavimus.

Apeliaciniu skundu ieškovai prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas nepagrįstai sumažino ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ir papildomai priteisti 700 Eur. Nurodė, kad ieškovai pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokėjus advokatui už ieškinio parengimą ir pateikimą per EPP sistemą, teisines konsultacijas, kurios buvo reikalingos ieškiniui paruošti bei reikalavimams suformuoti, paklausimų siuntimą ir informacijos gavimą iš registrų, nes atsakovas piktybiškai nepateikė įstatų, susirinkimo protokolo. Išlaidos apėmė ieškovų atstovavimą teisme, nuvykimą iš registruotos advokato darbo vietos, taip pat laiką, skirtą parengiamajam ir teismo posėdžiui pasirengti, baigiamosioms kalboms sakyti, kurios teismui pateiktos ir pridėtos prie bylos. Bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktui bei dydžiui patvirtinti ieškovas pateikė advokato išrašytą sąskaitą faktūrą pagal detalizuotą pažymą, detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymą, pinigų priėmimo kvitą, mokėjimo pavedimus. Nurodė, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų dydžių.

Atsiliepimu į skundą ieškovai prašė atsakovės skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovams nebuvo suteiktas protingas terminas pasirengti jų pašalinimo iš klubo narių klausimo nagrinėjimui, paruošti paaiškinimus, motyvus apie šio klausimo svarstymą. Apie šio klausimo svarstymą iš anksto nebuvo informuoti kiti atsakovo nariai.

Atsiliepimu į skundą atsakovas prašė ieškovų skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į realias darbo ir laiko sąnaudas ieškiniui paruošti, jo apimtį atstovavimą teismo posėdyje, posėdžių trukmę, bylos sudėtingumą bei, vadovaudamasis Rekomendacijų 11 p. nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pagrįstai sumažino priteistiną sumą už advokato paslaugas. Ieškovų prašoma priteisti 1 000 Eur suma yra aiškiai per didelė. Pažymėjo, kad atsakovas nėra pelno siekiantis, ūkinę veiklą vykdantis subjektas. Atsakovas yra visuomeninė organizacija, išsilaikanti iš klubo narių įnašų.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo įstatuose iš esmės nenurodyta, kaip konkrečiai turi būti sprendžiami narių pašalinimo klausimai, t. y. kokie veiksmai atliekami rengiantis ir vykdant šių klausimų nagrinėjimą ir balsavimą dėl jų visuotiniame narių susirinkime, kada ir kaip nariai turi būti informuojami, jog bus svarstomas klausimas dėl jų pašalinimo iš klubo narių ir pan.

Kasacinės instancijos teismo išplėstinė kolegija 2009-12-15 nutartyje Nr. 3K-7-470/2009 yra konstatavusi, kad teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė ir konvencinė žmogaus teisė, taip pat atsižvelgiant į klausimo dėl nario pašalinimo iš asociacijos svarbą bei individualią (asmeniui, kurio pašalinimo iš asociacijos narių klausimas nagrinėjamas) ir kolektyvią (visiems asociacijos nariams) reikšmę, kad asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan., turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. Nors šios garantijos nėra tiesiogiai įtvirtintos norminiuose teisės aktuose, tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, jas lemia ne tik narystės asociacijoje, kaip konstitucinės ir konvencinės žmogaus teisės, reikšmė, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Be to, pažymėtina, kad nurodytos garantijos atitinka visų asociacijos narių, o ne vien tik asmens, kurio narystės klausimas sprendžiamas, interesus. Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. Esant ginčui teisme, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo ribas, atsakovas, teigiantis, kad nario pašalinimo procedūra nebuvo pažeista, turi įrodyti aptariamų garantijų įgyvendinimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes apie tai, kad ieškovų pašalinimo iš klubo narių klausimas buvo be išankstino informavimo iškeltas ir išspręstas tame pačiame jau vykstančiame susirinkime, taip iš esmės nesuteikiant ieškovams galimybių tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. bei nesudarant galimybės tinkamai apsispręsti kitiems atsakovo nariams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių klausimas buvo išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas esmingai pažeidus bendro pobūdžio standartus. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog tokia procedūra, kokia buvo taikyta ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių atveju, nėra tinkama.

Apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami pirmosios instancijos teismo motyvai ir išvados dėl ieškovų pašalinimo iš asociacijos procedūrinių pažeidimų, atmestini kaip nepagrįsti. Konstatuotina, kad byloje nustatyti esminiai ieškovų pašalinimo iš atsakovo narių procedūriniai pažeidimai sudarė teisinį pagrindą pirmosios instancijos teismui pripažinti negaliojančiu atsakovo visuotinio narių susirinkimo 2015 m. balandžio 11 d. protokolo 6 dalį dėl ieškovų pašalinimo iš klubo narių.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė klubo narių (30 iš 31), sprendimas dėl ieškovų pašalinimo priimtas, nes už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių balsų „už“ nei „prieš“, ieškovai turėjo teisę pasisakyti, turėjo teisę prašyti atidėti šio klausimo sprendimą ar daryti susirinkime pertrauką, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas, vienas iš ieškovų dalyvavo skaičiuojant balsus ir nekėlė klausimo dėl susirinkimo neteisėtumo, nėra pakankamos daryti priešingą išvadą, nes byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo sudarytos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) tiek ieškovams, t. y. asmenims, kurių pašalinimo klausimas buvo sprendžiamas, tiek kitiems klubo nariams suformuoti nuomonę dėl sprendžiamo klausimo. Klausimas dėl ieškovų pašalinimo buvo sprendžiamas spontaniškai ir skubotai.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės apie ieškovų padarytus pažeidimus, jų padarymo laiką, taip pat kitos aplinkybės, susijusios su ieškovo netoleruotinu elgesiu, leidžia konstatuoti, kad atsakovas turėjo galimybę spręsdamas ieškovų pašalinimo klausimą sudaryti tinkamiausias ir priimtiniausias sąlygas (prielaidas) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad ieškovų pašalinimo klausimas turėjo būti sprendžiamas skubos tvarka.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str.).

Dėl ieškovų apeliacinio skundo

Apeliantai (ieškovai) skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Šie apeliantų skundo argumentai yra pagrįsti. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. I. K. V. atstovavimo sutartį su advokatu R. S. sudarė 2015-07-03 ir turėjo 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovas E. V. atstovavimo sutartį su advokatu R. S. sudarė 2015-07-08 ir turėjo 800 Eur advokato pagalbai apmokėti. Ieškinys pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015-07-09. Advokatas nagrinėjamoje byloje suteikė ieškovams šias teisines paslaugas: parengė ieškinį (586 Eur (advokato detalizuotoje užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymoje nurodyta suma); 699,80 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 metų pirmąjį ketvirtį) x 2,5 (Rekomendacijų 8.19 p.) = 1 749,50 (pagal Rekomendacijas apskaičiuota advokato galima išlaidų suma)), dalyvavo 2 posėdžiuose, kurių bendra trukmė suapvalinus nustatyta tvarka yra 2 val., teikė konsultacijas ir rengėsi bylos nagrinėjimui 4 val. (400 Eur (advokato detalizuotoje užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymoje nurodyta suma); 699,80 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015 metų pirmąjį ketvirtį) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) x 6 val. = 419,98 (pagal Rekomendacijas apskaičiuota advokato galima išlaidų suma)). Duomenų apie advokato paklausimus renkant bylai reikšmingus įrodymus byloje nėra. E. V. ir K. V. 2015-04-27 prašymai atsakovei parengti iki atstovavimo sutarties su advokatu sudarymo. Todėl 14 Eur išlaidų suma, nurodyta advokato detalizuotoje užmokesčio už teisines paslaugas apskaičiavimo pažymoje, nepriteistina. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovų išlaidos advokato pagalbai apmokėti (už ieškinio parengimą, dalyvavimą posėdžiuose, konsultacijų teikimą ir rengimąsi bylos nagrinėjimui) neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2 169,48 Eur, yra daugiau nei du kartus mažesnės), todėl tuo pagrindu jos nemažintinos. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė ieškovams nenurodydamas priteisimo būdo ir neįvertinęs duomenų, kiek kuris ieškovas bylinėjimosi išlaidų patyrė.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovams, iš atsakovės ieškovui E. V. priteistinas 844 Eur (800 Eur – 7 Eur + 33 Eur žyminis mokestis (įskaitant pavedimo mokestį) + 18 Eur už duomenų iš VĮ Registro centro pateikimą) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovui K. V. 193 Eur (200 Eur – 7 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą

Atsakovė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Tačiau nagrinėjamoje byloje yra pareikštas neturtinis reikalavimas už kurį turi būti sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.). LR CPK 80 str. 4 d. nustatyta, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pateikiant ieškinį. Tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už paduotą apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 31 Eur žyminį mokestį (LR CPK 80 str. 7 d.), kuris apskaičiuojamas taip: 41 Eur x 75 proc. = 30,75 Eur, supavalinus 31 Eur.

Ši aplinkybė nustatyta nagrinėjant apeliacinį skundą, todėl nenustatytinas terminas skundo trūkumams pašalinti, o iš atsakovės valstybei priteistinas 16 Eur žyminis mokestis.

Nustatyta ir tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai (jų atstovas) už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Tačiau apeliacinis skundas, kuriuo nėra ginčijamas materialinis reikalavimas (ginčija tik bylinėjimosi išlaidas) žyminiu mokesčiu yra neapmokestinamas (LR CPK 80 str.). Byloje nėra duomenų, kuris ieškovas atstovui perdavė ar sumokėjo pinigus už žyminį mokestį. Todėl ieškovams lygiomis dalimis grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (LR CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje

Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis) neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas K. V. už apeliacinio skundo parengimą patyrė 300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovų apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 98 proc. (686 Eur (priteista suma) x 100 : 700 Eur (ginčijamos sumos), iš atsakovo ieškovui K. V. priteistinas 294 Eur (300 Eur x 98 proc.) turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (LR CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-18 sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ ieškovui E. V. 844 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ ieškovui K. V. 193 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ valstybei 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Priteisti iš atsakovo Klaipėdos rajono medžiotojų klubo „Ašpurviai“ ieškovui K. V. 294 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.

Grąžinti ieškovams E. V. ir K. V. po 15,50 Eur žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą.