Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį (3 veikos) ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

2. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9, 4 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

3. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir skirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendis pakeistas ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, galutinės subendrintos 2 (dvejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams;

4. Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 253 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su 2011 m. kovo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartimi, paskirta bausme ir skirta galutinė 2 (dvejų) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 10 (dešimties) MGL dydžio bauda.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi 10 (dešimties) MGL baudos bausmė pakeista į 62 (šešiasdešimt dviejų) valandų viešųjų darbų bausmę.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi viešųjų darbų bausmės atlikimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. vasario 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta, o vėliau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi pakeista 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 14 (keturiolikos) dienų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką pradėti dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

6. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 veikos) ir skirta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė;

9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė;

10. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 53 (penkiasdešimt trijų) parų arešto bausmė;

11. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 20 (dvidešimt) parų arešto bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 68 (šešiasdešimt aštuonių) parų arešto bausmė. Bausmę atlikęs, 2024 m. vasario 15 d. paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje

Iš 2024 m. sausio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi pasai ir asmens tapatybės kortelės, rasti ir paimti 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), pas D. A.. Atidarius paketą, matomi keturi pasai, ant kurių viršelių rašoma „Europos sąjunga“, „Lietuvos Respublika“, herbo atvaizdas ir užrašas „PASAS“. Pirmojo paso viduje matomi duomenys, kad pasas priklauso R. K. (a. k. <...>), paso Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2023 m. balandžio 28 d., galioja iki 2033 m. balandžio 28 d. Antrojo paso viduje matomi duomenys, kad pasas priklauso I. V. (a. k. <...>), paso Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2021 m. rugpjūčio 26 d., galioja iki 2031 rugpjūčio 26 d. Trečiojo paso viduje matomi duomenys, kad pasas priklauso V. B. ( a. k. <...>), paso Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2018 m. gegužės 7 d., galioja iki 2028 m. gegužės 7 d. Ketvirtojo paso viduje matomi duomenys, kad pasas priklauso R. S. (a. k. <...>), paso Nr. (duomenys neskelbtini), išdavimo data 2023 m. sausio 4 d., galioja iki 2033 m. sausio 4 d. Pirmoji asmens tapatybės kortelė matoma, kad priklauso R. K. (a. k. <...>), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2023 m. sausio 15 d. Antroji asmens tapatybės kortelė matoma, kad priklauso D. B. (a. k. <...>), kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2029 m. gruodžio 18 d. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 182–191).

Iš 2024 m. sausio 19 d. Kauno rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl kratos metu rastų dokumentų matyti, kad 2023 m. lapkričio 7 d. pas įtariamąjį D. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti 4 LR piliečių pasai (priklausantys R. S., paso Nr. (duomenys neskelbtini); R. K., paso Nr. (duomenys neskelbtini); V. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini); I. V., paso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dvi LR piliečių asmens tapatybės kortelės (priklausančios R. K., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)ir D. B., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)). Tyrimo metu tikrintos policijos sistemos, tikslu išsiaiškinti, ar asmens dokumentams yra paskelbtos paieškos, bei susisiekti su asmens dokumentų savininkais:

1) tikrinant R. K. priklausantį LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dokumentui yra paskelbta paieška (ROIK: 0523000081489), dokumento praradimo data – 2023 m. rugpjūčio 3 d. Bandant susisiekti su R. K. telefonu tiek 2023 m. lapkričio 22 d., tiek 2024 m. sausio 19 d. moteris neatsiliepė, todėl paso praradimo aplinkybės nežinomos;

2) tikrinant R. K. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dokumentui buvo paskelbta paieška (šiuo metu dokumentas nebegaliojantis), paieškoje (ROIK: 0523000043817) paieškoje nurodoma, kad dokumento praradimo data – 2023 m. sausio 16 d. Su moterimi bandyta susisiekti, tačiau telefonu moteris neatsiliepė;

4) tikrinant V. B. (gyv. vieta - (duomenys neskelbtini)) priklausantį LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dokumento paieška nepaskelbta. 2024 m. sausio 19 d. telefonu V. B. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), yra pametęs pasą, niekam nepranešė. Jo pasigedo po naujų metų, t. y. 2024 m. V. B. pasą visą laiką laikydavo kuprinėje, jo nenaudojo, nes turi tapatybės kortelę. Paskutinį kartą pasą naudojo būdamas poliklinikoje 2022 m. Kaune ir Kauno rajone paskutinį kartą lankėsi, kai Lietuvoje buvo lito valiuta. Mano, kad pasas pavogtas nebuvo, greičiausiai pametė. Kaip pasas iš (duomenys neskelbtini) galėjo atsidurti Kaune, nežinoma;

5) tikrinant R. S. priklausantį LR pasą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dokumento paieška nepaskelbta. Policijos duomenų bazėje moters kontaktinių duomenų nerasta. Paso praradimo aplinkybės nežinomos. Moteris daug kartų teista dėl vagysčių;

6) tikrinant D. B. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dokumentui yra paskelbta paieška (ROIK: 0522000140290), kurioje nurodyta, kad dokumento praradimo data 2022 m. gruodžio 7 d. 2024 m. sausio 19 d. telefonu D. B. nurodė, kad kortelės iš jo niekas nepavogė, ją greičiausiai pametė, kaip tiksliai, nežino. Vyras nurodė, kad šiuo metu turi naują tapatybės kortelę (1 t., b. l. 131–133).

Iš 2024 m. vasario 1 d. Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl negalėjimo atlikti I. V. apklausos matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-30093-23, 2024 m. sausio 26 d. I. V. į deklaruotą gyvenamąją vietą buvo išsiųstas šaukimas su nurodymu atvykti į apklausą dėl prarasto paso. 2024 m. vasario 1 d. tel. (duomenys neskelbtini) paskambino moteris, prisistačiusi E. V., I. V. motina, ir nurodė, kad dukra šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir joje bus dar pusę metų, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 15 d., dėl nurodytų priežasčių dukra į apklausą atvykti negalės. E. V. nurodė, kad dukra turi problemų, serga psichikos ligomis (gydoma priverstinai pagal teismo nuosprendį), todėl greičiausiai pasą pametė. E. V. dukra nebuvo nurodžiusi, kad yra praradusi pasą. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių, nėra galimybių atlikti liudytojos I. V. apklausos (1 t., b. l. 142–143).

Iš 2024 m. kovo 12 d. Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. tarnybinio pranešimo dėl R. K. pavogtų asmens dokumentų tyrimo matyti, kad dėl vagystės (BK 178 straipsnio 3 dalis) 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29043-23, kuris 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarimu sustabdytas pagal BPK 3¹ straipsnio 1 dalį (kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas) (1 t., b. l. 156–157).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30093-23, atliekamame pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 2023 m. lapkričio 7 d. atlikta krata D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti pavogtus daiktus. Kratos metu, kambaryje, esančiame viduryje buto, ant spintelės, buvo surasti 4 Lietuvos Respublikos piliečių pasai, priklausantys R. S., paso Nr. (duomenys neskelbtini); R. K., paso Nr. (duomenys neskelbtini); V. B., paso Nr. (duomenys neskelbtini); I. V., paso Nr. (duomenys neskelbtini)ir dvi asmens tapatybės kortelės, priklausančios R. K., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)ir D. B., kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad D. A. laikė asmens dokumentus neturėdamas teisėto pagrindo, tikslinga atlikti tyrimą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 18, 19).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje

Iš 2024 m. vasario 28 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad pirmame voke supakuotame vienkartiniame švirkšte su adata ir antgaliu esančiame skystyje, yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,011 g. Antrame voke supakuotame 3 ml talpos švirkšte su adata ir antgaliu, yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų (2 t., b. l. 76–79).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2024 m. kovo 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-30093-23, atliekamame pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 2023 m. lapkričio 7 d. atlikta krata D. A. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti pavogtus daiktus. Kratos atlikimo metu, įėjus į buto kairėje pusėje esantį kambarį, kambario kairėje pusėje, atviroje spintelėje rasti du švirkštai su galimai narkotinėmis medžiagomis. 2024 m. vasario 28 d. gauta specialisto išvada, kad pirmame voke supakuotame švirkšte esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,011 g, o antrame voke supakuotame švirkšte yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų. Remiantis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, amfetaminas laikomas psichotropine medžiaga, kurios nedidelis kiekis yra ne daugiau, kaip 0,2 g. Atsižvelgiant į tai, tikslinga atlikti ikiteisminį tyrimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 15, 16).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomosios reikšmės bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

III. Įrodymų vertinimo motyvai dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 3 dalį traukiamas tas, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. Šios nusikalstamos veikos objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, dalykas – svetimas, kitam asmeniui (fiziniam ar juridiniam) priklausantis turtas. Veikos, kaip vagystės, kvalifikavimui svarbu nustatyti, kad nusikaltimo dalykas kaltininkui nepriklauso (yra jam svetimas), jį kaltininkas pasisavina neatlygintinai ir be savininko valios (sutikimo, leidimo). Vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumas siejamas su turtinės žalos padarymu. Vagystės laikoma baigta, kai kaltininkas turi realią galimybę pagrobtą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Subjektyviajai nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad vagystės yra tyčinis nusikaltimas. Vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad turtas jam yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Įsibrovimas į patalpą yra vagystę kvalifikuojantis požymis, kuris didina nusikaltimo pavojingumą. Įsibrovimu paprastai laikomas slaptas arba atviras neteisėtas (neleistinas, be jokio formalaus pagrindo, neturint teisės, be savininko ar kito teisėto valdytojo valios) patekimas į bet kokią (gyvenamąją ar negyvenamąją) patalpą, saugyklą ar saugojamą teritoriją ir gali būti padaromas tokiais būdais, kaip įsilaužiant, panaudojant apgaulę, pritaikytus ar padirbtus raktus, technines ar kitokias priemones, patenkant pro atviras duris, langą ir kt. Kvalifikuojant veiką, kaip vagystę įsibrovus į patalpą, svarbu nustatyti ir tai, kokį tikslą kaltininkas turėjo prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas įvykdyti vagystę.

Kaltinamasis D. A., duodamas parodymus teisme, kaltės dėl svetimo, nukentėjusiajam M. P. priklausančio, turto pagrobimo nepripažino ir paaiškino, kad neprisimena, jog būtų ėmęs kaltinamajame akte išvardintus daiktus, kadangi kaltinamajame akte nurodytu laiku vartojo narkotines medžiagas, alkoholį. Neatsimena, ką tą dieną veikė, nukentėjusiojo M. P. nepažįsta, adresas (duomenys neskelbtini) jam nežinomas, nesupranta, kaip vagystės vietoje buvo rasti jo DNR pėdsakai. Taip pat teigė, kad jo namuose kratos metu surastus dulkių siurblį ir kavos aparatą, kurie nurodyti kaltinamajame akte, kaip pavogti iš nukentėjusiojo, pirko iš girtuoklio, kaltinamajame akte minėtų rūbų nėra matęs, jeigu būtų pavogęs, visi daiktai būtų buvę rasti namuose. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ir prisipažino, nes pabodo aiškinti aplinkybes. Neprisipažįsta įvykdęs vagystę.

Vertinant kaltinamojo parodymus jų patikimumo aspektu, visų pirma pažymėtina, kad nors D. A. kaltės dėl įvykdytos vagystės teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino ir tvirtino, kad kaltinime nurodytų, nukentėjusiajam priklausančių daiktų, nevogė, tačiau kaltinamasis nurodė ir tai, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku vartojo alkoholį bei narkotines medžiagas ir neprisimena, ką veikė tą dieną, kai buvo įvykdyta vagystė. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymai yra vienas iš įrodymų baudžiamojoje byloje, taigi jų vertinimui yra taikomos tos pačios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, kaip ir kitiems įrodymams, kaltinamojo parodymai vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, lyginant juos su iš kitų įrodymų šaltinių gautais duomenimis. Šiuo atveju, nors D. A. neigė įvykdęs svetimo turto vagystę, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai kaltinamojo versiją patikimai paneigia.

Nors nukentėjusysis M. P. pats vagystės fakto nematė, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis iškėlė versiją, kad šiai bylai reikšmės turinčios aplinkybės gali būti žinomos M. S.. Siekiant patikrinti nukentėjusiojo iškeltą versiją, kaip liudytojas buvo apklaustas M. S., kuris parodė, kad nukentėjusiajam priklausančiame garaže yra buvęs, atliko remonto darbus, tačiau tai buvo 2023 m. rugsėjo-spalio mėnuo. Taip pat parodė, kad darbus atliko po įvykio (po to kai buvo įvykdyta vagystė), kad apie vagystę sužinojo iš namo bendrijos pirmininko, kuris sakė, jog pavogtos golfo lazdos. Taigi, nors liudytojas jokių naujų, esminių šiai bylai aplinkybių nenurodė, patvirtino, kad dėl darbo yra buvęs M. P. garaže 2023 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, t. y. jau po 2024 m. rugpjūčio 10 d., ir girdėjo, kad buvo pavogtos golfo lazdos, nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumo tai nepaneigia. Nukentėjusiojo M. P. parodymai buvo nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Be to, jie neprieštarauja ir kitiems įrodymams byloje.

Įvykio vietos apžiūros protokole, atliekant apžiūrą (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad ant garažo pakeliamų vartų laužimo pėdsakų nėra, garažo galinėje sienoje yra metalinės durys, rakinamos įleidžiama spyna, kurios yra atidarytos, išorinių laužimo pėdsakų nerasta, ant spynos plokštelės ir įkabos yra spaudimo pėdsakai. Nors atlikus spynos su spynos atrakto išorine dalimi ir rakto, paimtų iš įvykio vietos, tyrimą, nebuvo nustatyta, kokiu įrankiu buvo paveikti tiriami objektai, tačiau iš specialisto išvadoje aprašytų gautų rezultatų įvertinimo matyti, kad ištyrus objektus, ant spynos spragtuko drūtgalio šono rasti daugybiniai slydimo pėdsakai, kurie galėjo atsirasti kišant įrankį tarp durų staktos ir spynos priekinės plokštės ir bandant perstumti spragtuką. Taip pat nurodyta, kad sprendžiant pagal lūžio pėdsakus, esančius atrakto sekcijos gale, galima daryti išvadą, jog atraktas buvo perlaužtas (sugadintas perlaužiant).

Nuo plastikinės dėžės rankenos ir tepalo talpos rankenos paimtos galimai biologinių pėdsakų nuoplovos. Atlikus įvykio vietoje paimtų galimai biologinių pėdsakų nuoplovų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2741787-23 nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono Nr. 2, su nuoplova, padaryta apžiūrint įvykio vietą, rasta susimaišiusių ne mažiau dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR yra tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai. Atlikus D. A. seilių ir biologinio pėdsako, rasto ištyrus nuoplovą ant tirti pateikto tampono Nr. 2, palyginimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-343507023 pateikta išvada, kad atlikus DNR tyrimą, nustatytas D. A. genotipas. Šis atitikimas nurodytas ir kriminalistinių tyrimų centro pateiktame rašte dėl surasto genotipo sutapimo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip D. A.. Nuoplova ant tampono Nr. 2 buvo paimta nuo tepalo skysčio talpos (bakelio), buvusio rūsyje už durų, pro kurias iš garažo galima patekti į rūsį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, iki vagystės tepalo bakelis buvo paliktas garaže ant lentynos, tačiau po vagystės jis buvo surastas už durų (rūsio patalpoje), nors nukentėjusysis tvirtino, kad durys iš garažo į rūsį iki įvykio nebuvo naudojamos, buvo užstrigusios ir buvo užstatytos lentyna.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kokiu būdu jo DNR pėdsakai galėjo atsirasti ant vagystės vietoje buvusio objekto (tepalo skysčio talpos), tvirtino vagystės vietoje nebuvęs, tačiau abejoti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, kad atlikus DNR tyrimą, nustatytas būtent D. A. genotipas, patikimumu nėra pagrindo. Tyrimą atliko DNR tyrimo specialisto kvalifikaciją turinti specialistė, tyrimas buvo atliktas pagal D. A. lyginamąjį seilių pavyzdį ir biologinį pėdsaką ant vatos tampono su galimai biologinių pėdsakų nuoplova (nuo tampono Nr. 2), išvadoje aprašyta tyrimo eiga, taikytos procedūros, pateikta vienareikšmė išvada, atitinkanti specialisto išvados turinį. Be to, atlikus spynos spragtuko drūtgalio ir atrakto sekcijos tyrimą, buvo nustatyti slydimo pėdsakai, kurie galėjo atsirasti kišant įrankį tarp durų staktos ir spynos plokštės ir bandant perstumti spragtuką, t. y. atidaryti užrakintas duris naudojant įrankį. Bakelis su D. A. DNR pėdsakais, iki įvykio buvęs garažo viduje, po vagystės buvo surastas rūsio patalpoje. Taigi specialistų išvados patikimai paneigia kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiajam priklausančiame garaže jis nebuvo ir kaltinamajame akte nurodytų daiktų nevogė. Šią versiją paneigia ir duomenys, gauti atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 7 d. kratos protokole užfiksuotų aplinkybių, atlikus kratą kaltinamojo namuose, be kita ko, buvo surastas dulkių siurblys „Elektrolux Cyclonic“, taip pat telefonas „Poco Phone“ (buvo surastas ir telefonas „Microsoft mobile“, tačiau jame tyrimui reikšminga informacijos nerasta, kaip liudytoja apklausta R. P. paaiškino, kad telefoną išmetė, kaip nenaudojamą). Dulkių siurblį, kurio apžiūra aprašyta 2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokole, nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip dulkių siurblį, kuris buvo pavogtas iš garažo, atpažino pagal išorinį požymį – juoda izoliacija apvyniotą rankeną, kuri matoma ir fotolentelėje prie 2024 m. sausio 18 d. daiktų apžiūros protokolo.

Apžiūrėjus kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „Poco Phone“, nustatyta, kad vyko susirašinėjimas su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), adresatas pavadintas „N.“. Susirašinėjimas vyksta apie vykimą į garažą, kur buvo pjauti, „N.“ klausia, kam jis laukė, jeigu nesiruošė jo imti, jam atsakoma, kad sugedo akumuliatorius, kad atvažiuoja ir greitai bus prie (duomenys neskelbtini), vėliau parašoma, kad trumpam išjungia telefono numerį. Atlikus D. A. naudojamo mobilaus ryšio telefono numerio skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 00:00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. 23.59 val., nustatyta, kad su pirmiau nurodytu adresatu „N.“ D. A. susirašinėjimas vyko nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. 00:17:00 iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. 03:24:47. Be to, 2023 m. rugpjūčio 8 d. naktį nuo 03:47 iki 05:37 ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. naktį nuo 02:50 iki 06:36 nematomas kaltinamojo mobilaus ryšio telefono numerio jungimasis prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų ir ši aplinkybė, įvertinus pirmiau nurodytos, iš kaltinamojo telefono siųstos žinutės turinį (parašoma, kad trumpam išjungia telefono numerį), leidžia daryti išvadą, kad tuo metu, kai nebuvo fiksuojamas jungimas prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų, telefonas buvo sąmoningai išjungtas.

Analizuojant skambučių ir SMS žinučių išklotines nustatyta ir tai, kad D. A. naudojamas numeris vagystei aktualiu laiku jungėsi prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų (duomenys neskelbtini). Po kaltinamojo 2023 m. rugpjūčio 9 d. 03:24:47 „N.“ išsiųstos žinutės, buvo naudojami mobilūs duomenys, jungiantis prie bokštų (duomenys neskelbtini) (nuo 03:33), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nuo 05:11). Taip pat fiksuoti skambučiai tarp D. A. ir adresato, pavadinto „N.“ iš (į) telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių metu fiksuotas šio numerio jungimasis prie mobilaus ryšio operatoriaus bokštų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajam priklausančio turto vagystė buvo įvykdyta laikotarpyje nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. 18.00 val. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. 9.15 val., o 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 10 d. nakties laikus kaltinamojo telefono numeris (skambinant, naudojant mobilaus ryšio duomenis) jungėsi prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokšto (duomenys neskelbtini), o šis adresas yra gretimas vagystės vietai (duomenys neskelbtini).

Įvertinus pirmiau aptartų duomenų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, vieni kitus papildo ir tarp kurių esminiai prieštaravimai nenustatyti, kaltinamojo versija, kad jis (duomenys neskelbtini) nėra buvęs ir kaltinamajame akte nurodytų daiktų iš nukentėjusiojo garažo nepavogė, atmetama, kaip nepagrįsta. Išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis vagystę įvykdė būtent D. A., leidžia daryti atlikus DNR tyrimą bei kratos jo gyvenamojoje vietoje metu gauti duomenys, taip pat informacija, gauta atlikus kaltinamojo naudojamo telefono numerio skambučių ir SMS žinučių išklotinių analizę šiai bylai aktualiu laikotarpiu. Šie duomenys atitinka nukentėjusiojo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodytas aplinkybes dėl vagystės įvykdymo laiko, vienas iš nukentėjusiojo nurodytų daiktų – dulkių siurblys, buvo surastas kaltinamojo namuose atlikus kratą. Nors D. A. teigė, kad dulkių siurblį jis pirko iš „pijoko“, šią versiją paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti ir pirmiau aprašyti bei įvertinti įrodymai.

Vertinat kaltinamojo parodymus jų patikimumo aspektu pažymima ir tai, kad ir pats kaltinamasis dėl jam inkriminuotos vagystės nebuvo nuoseklus, duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, iš pradžių teigė, kad kaltinamajame akte nurodytu laikotarpiu vartojo alkoholį, narkotines medžiagas, todėl neprisimena, kad būtų ėmęs kaltinamajame akte išvardintus daiktus, neprisimena, ką tuo metu veikė. Tačiau po kurio laiko jau teigė, kad neprisipažįsta įvykdęs vagystę. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. pozicija taip pat nebuvo nuosekli, apklausiamas primą kartą 2023 m. lapkričio 7 d. jis teigė, kad nukentėjusiojo daiktų nevogė, įvairius daiktus jam kartais atnešdavo „pijokai“, o jis tuos daiktus parduodavo ir gaudavo pinigų. Apklausiamas 2024 m. balandžio 15 d. kaltinamasis D. A. nurodė, jog kaltę pripažįsta visiškai, parodė, jog vasarą intensyviai vartojo narkotines medžiagas ir gėrė alkoholį, būdavo, kad neatsimena, ką veikdavo, būdavo, kad atsibusdavo gatvėje, ką veikė 2023 m. rugpjūčio 9-10 d. nakties metu neatsimena, tačiau gali būti, kad vogė iš garažo (duomenys neskelbtini), tačiau su kuo ir ką neatsimena. Logiškai paaiškinti, dėl kokių priežasčių, iš pradžių kaltę kategoriškai neigęs, vėliau ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamasis negalėjo, nurodydamas, kad pabodo aiškinti aplinkybes. Teismo vertinimu, kaltinamojo parodymų nenuoseklumas viso proceso metu, taip pat tai, kad kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patikimai įrodo kaltinamojo dalyvavimą įvykdant vagystę, sudaro pagrindą jo parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti.

Teismas daro išvadą, kad ištirtų įrodymų visuma, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje. Įrodyta, kad D. A. pagrobė svetimą, nukentėjusiajam M. P. priklausantį turtą, išlaužęs duris ir taip įsibraudamas į garažą, taigi nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis suvokė, jog į garažą patenka neteisėtai, kad jame esantys daiktai jam yra svetimi (priklauso kitam asmeniui) ir juos neatlygintinai užvaldžius, turto savininkui bus padaryta žala. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

IV. Įrodymų vertinimo motyvai dėl l BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 302 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Šiuo straipsniu saugoma vertybė – dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius bent vieną iš alternatyvių veiksmų –įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Subjektyviajai pusei būdinga tai, kad šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti.

Kaltinamasis D. A. teisiamajame posėdyje pripažino, kad turėjo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, paaiškino, kad asmens dokumentus rado maiše, prie stadiono, kuris yra prie jo namų (duomenys neskelbtini), juos rado maždaug prieš savaitę iki kratos atlikimo, dokumentus būtų nunešęs į policijos komisariatą, kai būtų ėjęs „atsižymėti“, tačiau sugyventinė dokumentus kažkur padėjo ir jis jų neberado. Taip pat paaiškino, kad R. S. pažįsta, ji priklausoma nuo alkoholio, kažkada su ja bendravo. R. K., V. B., I. V. ir D. B. nepažįsta. Kaip matyti iš kaltinamojo teisme duotų parodymų, jis neneigė aplinkybės, kad savo namuose turėjo (laikė) kitiems asmenims priklausančius asmens dokumentus. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), buvo surasti, be kita ko, 4 Lietuvos Respublikos pasai, išduoti R. S., R. K., V. B. ir I. V.. Taip pat buvo surastos 2 asmens tapatybės kortelės, išduotos R. K. ir D. B.. Atlikus pirmiau nurodytų asmens dokumentų apžiūrą, nebuvo nustatyta, kad jie būtų netikri. Siekiant išsiaiškinti aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu buvo patikrinti policijos informacinių sistemų duomenys ir nustatyta, kad: R. K. priklausantis pasas prarastas 2023 m. rugpjūčio 3 d., paskelbta jo paieška, o jai priklausanti asmens tapatybės kortelė prarasta 2023 m. sausio 16 d., taip pat paskalbta paieška; I. V. priklausantis pasas prarastas 2023 m. vasario 8 d., paskelbta paieška; V. B. priklausančio asmens dokumento paieška nepaskelbta, susisiekus telefonu asmuo paaiškino, kad pasą galėjo pamesti, jo pasigedo 2024 m. pradžioje; R. S. paso paieška nepaskelbta, susisiekti su ja nepavyko; D. B. priklausanti asmens tapatybės kortelė prarasta 2022 m. gruodžio 7 d., paskelbta paieška, susisiekus su asmeniu, šis paaiškino, kad kortelę galėjo pamesti; dėl I. V. priklausančio paso jos mamos paaiškinimas, kad dukra yra sakiusi, jog yra praradusi pasą.

Teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta R. K. patvirtino, kad jai priklausantį pasą ir asmens tapatybės kortelę prarado 2023 m. rugpjūčio 3 d., kai iš vagonėlio buvo pavogta rankine su visais ten buvusiais daiktais, tarp kurių buvo ir jai priklausantys asmens dokumentai. Liudytoja nurodė ir tai, kad kaltinamojo D. A. nepažįsta. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 12 d. tarnybinio pranešimo dėl R. K. priklausančių asmens dokumentų vagystės, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisimajame posėdyje buvo perskaityti liudytojų D. B., R. S. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad D. B. ir V. B. asmens dokumentus pametė, R. S. tikslių asmens dokumento praradimo aplinkybių nežino. Nei vienas iš liudytojų nenurodė aplinkybės, kad būtų pažįstami su kaltinamuoju D. A. ar kad savo asmens dokumentų praradimą sietų su juo. Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, tvirtino, kad asmenų, kuriems priklauso pasai ir asmens tapatybės kortelės, nepažįsta, išskyrus R. S., tačiau jos dokumento neėmė, ir šie kaltinamojo paaiškinimai neprieštarauja pirmiau aptartiems liudytojų parodymams.

Pirmiau aptarti įrodymai vieni kitus papildo, yra neprieštaringi ir jų visuma patikimai įrodo, kad D. A. neteisėtai, savo namuose laikė svetimus asmens dokumentus (pasus ir asmens tapatybės korteles), priklausančius R. S., R. K., V. B., I. V. ir D. B.. Kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudytojų nurodytos asmens dokumentų praradimo aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis svetimus asmens dokumentus laikė neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, kadangi laikė juos be savininkų sutikimo (valios). Laikydamas (turėdamas savo namuose) svetimus asmens dokumentus, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad toks veikimas yra neteisėtas, tačiau jokių veiksmų dėl asmens dokumentų grąžinimo jų savininkams nesiėmė, dokumentus laikė iki tol, kol juos kratos metu surado policijos pareigūnai. Taigi kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Nors D. A. teisiamajame posėdyje teigė, kad svetimus asmens dokumentus būtų perdavęs policijai, tačiau sugyventinė juos kažkur padėjo ir jis dokumentų neberado, šiuos teiginius paneigia asmens dokumentų suradimo kratos metu aplinkybės. Kaip matyti iš 2024 m. lapkričio 7 d. kratos protokolo, asmens dokumentai buvo rasti ant spintelės, taigi nebuvo paslėpti.

Daroma išvada, kad pirmiau aptartų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadą, kad D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo veikoje įrodyti visi šio nusikaltimo sudėtį sudarantys požymiai, t. y. tai, kad D. A., neturėdamas teisėto pagrindo, savo namuose laikė kaltinamajame akte nurodytiems fiziniams asmenims priklausančius asmens dokumentus (pasus ir asmens tapatybės korteles).

D. A. pareikštame kaltinime buvo inkriminuotas ir neteisėtas asmens dokumentų įgijimas, kuris BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje įtvirtintas kaip vienas iš alternatyvių požymių, sudarančių šio nusikaltimo objektyviosios pusės sudėtį. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

D. A. inkriminavus neteisėtą kitiems asmenims priklausančių asmens dokumentų įgijimą, kaip objektyvųjį BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį sudarantį požymį, šio požymio buvimas jo veikoje turi būti pagrįstas ir įrodytas duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus. Šiuo atveju, nors kaltinamasis D. A. teigė, kad fiziniams asmenims priklausančius asmens dokumentus rado viename maiše, stadione, esančiame prie namų, maždaug savaitė iki kratos atlikimo, jokių kitų duomenų dėl dokumentų įgijimo aplinkybių, kuriuos būtų galima palyginti su kaltinamojo paaiškinimais ir taip nustatyti, ar kaltinamojo parodymai dėl šios aplinkybės yra objektyvūs ir patikimi, byloje nėra. Atsižvelgus į tai, iš kaltinimo kaip neįrodyta šalintina aplinkybė, kad D. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, nenustatytu būdu neteisėtai įgijo fizinių asmenų dokumentus. Kadangi kitas alternatyvus BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis – laikymas, yra įrodytas ir pagrįstas, pirmiau nurodytos aplinkybės iš kaltinimo pašalinimas D. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia.

V. Įrodymų vertinimo motyvai dėl BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

BK 259 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. BK 259 straipsnyje nurodyto nusikaltimo dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti.

Kaltinamasis D. A. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad kratos metu surastos narkotinės medžiagos yra ne jo, tačiau pripažino, kad jas bute laikė, taip pat paaiškino, kad tuo metu, kai buvo atlikta krata, narkotines medžiagas vartojo. Taigi kaltinamasis iš esmės neneigė neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, o be jo paties parodymų, jo kaltę įrodo ir kiti bylos duomenys. Kaip matyti iš 2023 m. lapkričio 7 d. kratos protokole nurodytų aplinkybių, atlikus kaltinamojo bute kratą, be kitų daiktų, buvo surasti du švirkštai su galimai narkotinėmis medžiagomis, kurie buvo paimti. Atlikus kratos metu paimtuose švirkštuose buvusios medžiagos tyrimą nustatyta, kad pirmame voke supakuotame švirkšte esančiame skystyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,011 g., o antrame voke supakuotame švirkšte– psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai. Tyrimą atliko narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimų specialisto kvalifikaciją turintis specialistas, specialisto išvadoje aprašyta tyrimo atlikimo eiga, taikytas tyrimo metodas, pateiktos konkrečios ir aiškios išvados, kurios neprieštarauja specialisto išvados turiniui. Atsižvelgus į tai, abejoti pateiktos išvados objektyvumu ir patikimumu nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ (toliau – ir Rekomendacijos) pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius, rastos psichotropinės medžiagos kiekis laikomas nedideliu (neviršija 0,2 g).

Kaltinamojo parodymai, kiti pirmiau aprašyti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. A. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga neturint tikslo platinti, pasitvirtino. Kaip minėta, kaltinamasis psichotropinės medžiagos laikymo fakto neneigė ir nors teisiamajame posėdyje teigė, kad šias medžiagas galėjo palikti asmuo, kuriam leido kartu pagyventi, kad nežinojo, jog jos paliktos namuose, vis tik kratos metu užfiksuotos švirkštų su psichotropine medžiaga radimo aplinkybės šiuos teiginius paneigia. Kaip matyti iš kratos protokole nurodytų aplinkybių, švirkštai buvo rasti aiškia matomoje vietoje – atviroje spintelėje.

Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kaltinamojo parodymus, kad tuo metu, kai buvo atlikta krata, jis vartojo narkotikus, atsižvelgus į surastos psichotropinės medžiagos nedidelį kiekį bei nesant duomenų, kad kaltinamasis palaikytų ryšius su narkotinių medžiagų platintojai ar gautų iš to pajamas, daroma išvada, jog kaltinamasis psichotropine medžiaga disponavo – neteisėtai laikė savo namuose – neturėdamas tikslo platinti. Taigi D. A. padaryta nusikalstama veika, kaip baudžiamasis nusižengimas, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė įrodyta ir pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

D. A. buvo inkriminuotas ir neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas, vis tik byloje nėra patikimų duomenų, kurie įrodytų šio objektyviojo požymio kaltinamojo veikoje buvimą. Kaltinamasis D. A., duodamas parodymus teisme, jokių psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybių nenurodė. Jų nenurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nors kratos metu buvo surasti švirkštai su medžiaga, kuri, kaip paaiškėjo atlikus specialų tyrimą, yra psichotropinė, įgijimas vis tik negali būti preziumuotas, o turi būtų įrodytas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, kada, kokiu būdu ir aplinkybėmis D. A. įgijo jo bute surastą psichotropinę medžiagą, todėl įgijimas iš jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo šalinamas, kaip neįrodytas. Šio alternatyviojo BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio pašalinimas D. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo nekeičia, kadangi dėl neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo abejonių nekyla, šis požymis pagrįstas ir įrodytas bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus.

VI. Dėl bausmės.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

D. A. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstamos veikos baigtos. Dėl vagystės kaltinamasis savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, keitė savo poziciją. Dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų D. A. savo kaltės iš esmės neneigė, faktines inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybes pripažino. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje nenustatytos. Nors dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų D. A. kaltės iš esmės neneigė, vis tik nesant pagrindo išvadai, jog dėl savo įvykdytų nusikalstamų veikų kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui nėra pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad tyčinius nusikaltimus jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, t. y. būdamas recidyvistu. Iš byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie asmenį matyti, kad D. A. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Nusikaltimai nuosavybei yra kaltinamojo elgesiui būdingas nusikaltimų modelis (2 t., b. l. 139–162). Už administracinius nusižengimus per 5 metu kaltinamasis baustas 54 kartus, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 138). Duomenų apie kaltinamojo darbinę veiklą, gaunamas pajamas byloje nėra. Dėl psichiatrinio, priklausomybės ligų gydymo kaltinamasis nesikreipė ir nebuvo konsultuotas (2 t., b. l 236, 137). Dėl vagystės nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta.

Baudžiamasis įstatymas už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmes, arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, nuo 2009 m. nusikalstamas veikas daro sistemingai, ne kartą yra baustas ir administracine tvarka, nedirba ir gauti pajams pragyvenimui teisėtu būdu nesistengia, bei tai, kad ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, už šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios rūšies bausmės – laisvės atėmimas ir areštas.

Skiriant laisvės atėmimo bausmes pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 302 straipsnio 1 dalį, be pirmiau aptartų kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, atsižvelgiama ir į tai, kad savo kaltės dėl vagystės jis nepripažino, dėl svetimų asmens dokumentų neteisėto laikymo kaltės neneigė, tačiau atsakomybę lengvinanti aplinkybė nenustatyta, į tai, kad yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog šias veikas jis padarė būdamas recidyvistas. Dėl svetimo turto pagrobimo nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, tačiau duomenų, kad ši žala būtų atlyginta ar kad kaltinamasis būtų rodęs iniciatyvą tartis su nukentėjusiuoju dėl žalo atlyginimo, byloje nėra. Įvertinus tai, D. A. už BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos artimos vidurkiui laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 metams. Dėl baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje, D. A. savo kaltės iš esmės neneigė, jo atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės nenustatytos, kaltinamasis praeityje ne kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti. Įvertinus šias aplinkybes, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jam skirtina artima vidurkiui arešto bausmė – 30 parų arešto. Už apysunkius nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos kaltinamajam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis. Subendrinta bausmė su bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, bendrintina taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Atidėti D. A. paskirtos bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo. Nors padaryti tyčiniai nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, o subendrinta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyto maksimalaus dydžio, pirmiau aptartų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma bei tai, kad D. A. praeityje ne kartą teistas, jam ne kartą skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, paneigia manymą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik jos dalį.

VII. Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nukentėjusysis M. P. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginio, kuriame prašė iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteisti 7 444, 26 Eur turtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro vagystės metu prarastų daiktų vertė: dviejų golfo lazdų komplektų; 2 vnt. dėžučių viskio su taurėmis; 12 vnt. butelių vyno; dulkių siurblio; kavos aparato; žvejybos reikmenų (priemonių); golfo rūbų. Kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitą faktūrą 3 340 Eur sumai bei mokėjimo nurodymą (apmokėjimas už golfo įrangą) (1 t., b. l. 76–82). Taip pat nukentėjusysis pateikė papildomus duomenis dėl golfo lazdų „Ping“ (1 t., b. l. 89–90).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis M. P. civilinį ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad vieno pavogto golfo lazdų komplekto vertė įvertino pagal naujų lazdų kainą – 3 340 Eur, jų vertė nuo 2017 m. iki 2023 m. nepakito, nenuvertėjo, kadangi jos gaminamos pagal specialų užsakymą, individualiai. Golfo krepšyje taip pat buvo asmeniniai rūbai. Sumą sudaro visi daiktai, buvę krepšyje. Kito golfo lazdų komplekto vertė – 3 150 Eur. Sumą apskaičiavo pagal rinkos vertę, pagal tai, kiek maždaug kainuotų surinkti tokį komplektą. Antrąjį komplektą įsigijo apie 2020 m., neatsimena, kiek kainavo. 2 vnt. dėžučių viskio bendra vertė yra 64,18 Eur, šią sumą sudaro ir taurės; 12 vnt. butelių vyno vertė – 96,08 Eur. Dulkių siurblio vertė – 40 Eur, tačiau jį atgavo. Kavos aparato „Nescafe“ vertė 89 Eur, jis buvo naujas, naudotas 4 dienas. 350 Eur sumą už žvejybos priemones nurodė apytiksliai: „vobleris“, kurių buvo apie 50 vnt., buvo įsigytas už apie 25 Eur, tačiau jie buvo pirkti prieš 8 metus, analogiškų rasti nepavyko, visa vertė gali būti 500 – 700 Eur; 2 vnt. žvejybos reikmenų krepšius įsigijo iš JAV už 120 dolerių prieš daugiau nei 10 metų; plastmasinėje dėžutėje buvo apie 30 „voblerių“ Rapala, 1 vnt. vertė – apie 20 Eur; 50 vnt. guminukai po 1 Eur; metalinių masalų buvo apie 50 vnt., kiekvieno vertė po 10 Eur; plūdžių buvo apie 5 vnt. po 5 Eur; švinų dėžutės vertė – 10 – 15 Eur; 5 vnt. „šėryklų“, kurių 1 vnt. vertė – 3 Eur; 3 vnt. „pavadėlių“, kurių 1 vnt. vertė – 1 Eur; peilio „Fiskars“ vertė yra apie 15 Eur; prožektoriaus kaina – apie 10 Eur; galąstuvo „Fiskars“ vertė – apie 5 Eur; replių vertė – 5 Eur. Reikalavimą dėl 350 Eur sumos už žvejybos reikmenis palaiko. Taip pat paaiškino, kad pavogtus rūbus įvertino 350 Eur, vertę nustatė ją palygindamas su naujomis kainomis ir 30 procentų nusidėvėjimu. Prekės buvo vertinamos pagal kainas internetinėje svetainėje, vien lietaus rūbai kainavo 450 Eur.

Taigi nukentėjusysis, pareikšdamas civilinį ieškinį ir apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu, konkrečiai nurodė ir detalizavo, kokie daiktai buvo pavogti iš jo garažo, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis tuos daiktus buvo įsigijęs (gavęs) ir už kokią kainą. Nors M. P. nepateikė daiktų, kurie buvo pavogti, įsigijimą patvirtinančių dokumentų, ši aplinkybė savaime nesuponuoja pagrindo civilinį ieškinį pripažinti nepagrįstu ir jį atmesti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų teisme, iš jo buvo pavogti jo asmeninio naudojimo daiktai (golfo lazdų komplektai ir golfui skirti rūbai, žvejybos reikmenys), kuriuos jis įprastai naudodavo, kadangi mėgėjiškai žaidžia golfą ir dalyvauja varžybose. Taip pat buvo pavogti kiti buitinio naudojimo daiktai (dulkių siurblys, kavos aparatas, alkoholiniai gėrimai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant kasdieninio vartojimo daiktų vertę, didelis dėmesys yra suteikiamas nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymams apie daiktų vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-298-697/2016, 2K-240-696/2017). Šiuo atveju nukentėjusiojo paaiškinimai dėl pavogtų daiktų vertės, jų įsigijimo aplinkybių yra detalūs ir nuoseklūs, nukentėjusysis taip pat paaiškino, kokiais duomenimis ir aplinkybėmis remdamasis jis įvertino kiekvieną pavogtą daiktą (jų komplektą), pateikė informaciją (nuorodas) iš viešai prieinamų informacijos šaltinių apie tokių pačių ar labai panašių daiktų vertes (kainas).

Įvertinus paminėta bei tai, kad nurodomos pavogtų daiktų kainos (vertė) nėra akivaizdžiai per didelės, nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusysis, nurodydamas pavogtų daiktų vertę, siekia nepagrįstai pasipelnyti. Taigi nors nukentėjusysis nepateikė pavogtų daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nesant objektyvaus pagrindo abejoti jo civiliniame ieškinyje bei teisiamajame posėdyje nurodytomis aplinkybėmis dėl pavogtų daiktų vertės ir esant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp D. A. padarytos nusikalstamos veikos (svetimo turto vagystės) bei kilusių padarinių (turtinės žalos nukentėjusiajam), nukentėjusiojo civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteisiama 7 404,26 Eur turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies, kadangi dulkių siurblys, kurio vertė 40 Eur, nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas.

Civiliniame ieškinyje M. P., kaip minėta, prašė iš nusikalstamą veiką padariusio asmens priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinį dėl žalos priteisimo nukentėjusiojo vardu parengė advokatė L. G. (1 t., b. l. 80). Vis tik nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiojo turėtas atstovavimo išlaidas bei jų dydį. Atsižvelgiant į tai, tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.

VIII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ši kardomoji priemonė pakeista į suėmimą ir paskelbta kaltinamojo paieška. D. A. buvo sulaikytas 2024 m. rugsėjo 19 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 1 mėnesiui, jį skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kardomosios priemonės – suėmimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius į bylą pateikė 2024 m. spalio 1 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad D. A. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 212,50 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Įvertinus tai, kad gynėjas kaltinamajam D. A. buvo paskirtas esant baudžiamojo proceso įstatyme nurodytam pagrindui (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), t. y. ne jo iniciatyva, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis turto neturi, nedirba), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai triti ir nagrinėti:

- CD diskas su įvykio vietoje veikusios sujunginių (celių) įrašais, esantis voke byloje (1 t., b. l. 109), paliktinas saugoti byloje;

- CD diskas su vaizdo įrašais iš U. Karvelis gimnazijos, esantis voke prie baudžiamosios bylos (1 t., galinis bylos viršelis), paliktinas saugoti byloje;

- spynos plokštelė ir įkaba, spyna, spynos atrakto išorinė dalis ir raktas, paimti 2023 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, kurie buvo perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), gražintini nukentėjusiajam M. P.;

- 2 vnt. švirkštų, paimtų 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 85–87), sunaikintini;

- mobilaus ryšio telefonas „Microsoft“, paimtas 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), sunaikintinas;

- kavos aparatas „Nescafe Dolce Gusto“, paimtas 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), grąžintinas kaltinamajam D. A.;

- D. A. DNR seilių pavyzdžiai, kurie perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), sunaikintini;

- CD diskas su mobilaus ryšio operatoriaus „Tele2“ išklotinėmis, esantis voke byloje (2 t., b. l. 108), paliktinas byloje;

- CD diskas su informacija apie D. A. baustumą iš Administracinių nusižengimų registro, esantis voke byloje (2 t., b. l. 138), paliktinas byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausme, griežtesne laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę arešto bausmę ir paskirti 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į D. A. paskirtos 2 (dvejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. spalio 19 d.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. A. faktinio sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nukentėjusiojo M. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti M. P. iš nuteistojo D. A. 7 404,26 Eur (septynis tūkstančius keturis šimtus keturis eurus 26 ct) turtinei žalai atlyginti. Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 212, 50 Eur (du šimtai dvylika eurų 50 ct), iš nuteistojo D. A. nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- CD diską su įvykio vietoje veikusios sujunginių (celių) įrašais, esantį voke byloje (1 t., b. l. 109), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

- CD diską su vaizdo įrašais iš U. Karvelis gimnazijos, esantį voke prie baudžiamosios bylos (1 t., galinis bylos viršelis), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

- spynos plokštelę ir įkabą, spyną, spynos atrakto išorinę dalį ir raktą, paimtus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros metu, kurie buvo perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti nukentėjusiajam M. P.;

- 2 vnt. švirkštų, paimtus 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kurie perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 85–87), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- mobilaus ryšio telefoną „Microsoft“, paimtą 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- kavos aparatą „Nescafe Dolce Gusto“, paimtą 2023 m. lapkričio 7 d. kratos metu (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti D. A.;

- D. A. DNR seilių pavyzdžius, kurie perduoti saugoti į paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (2 t., b. l. 80–84), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

- CD diską su mobilaus ryšio operatoriaus „Tele2“ išklotinėmis, esantį voke byloje (2 t., b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje;

- CD diską su informacija apie D. A. baustumą iš Administracinių nusižengimų registro, esantį voke byloje (2 t., b. l. 138), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.