- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-2289-173/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01998-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- UAB „Būsto paslaugų draudimas“
- Atsakovas
- M. T.
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Būsto paslaugų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2325-814/2014 pagal ieškovo UAB „Būsto paslaugų draudimas“ ieškinį atsakovui M. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė teismui ieškinį atsakovui M. T., kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 1055,15 EUR įsiskolinimo, 2,72 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškiniu taip pat prašoma atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nurodoma, kad bendrovė yra įsteigta ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės“ (Žin., 1998, Nr. 57-1603; 2005, Nr. 98-3703). Bendrovės akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja, jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija (100 proc. akcininkas), todėl bendrovė veikia 100 procentų valstybės naudai ir yra viešasis juridinis asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi netenkino prašymo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo Nustatė septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti nutartyje nurodyto dydžio žyminį mokesti bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Teismas nustatė, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 5 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą. Ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl lėšų išieškojimo. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl lėšų išieškojimo atleidžiamos tik valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos), o ieškovė nepriskirtina nei valstybės, nei savivaldybės įstaigoms.
Nurodė, kad už ieškinį turi būti sumokėtas 82 Lt žyminis mokestis ir nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-09-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
1) Apeliantas yra viešasis juridinis asmuo, ginantis viešąjį ir valstybės interesus, todėl atleisti nuo žyminio mokesčio prašo vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 5 p.
2) Bendrovė yra įsteigta ir veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. birželio 18 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl Būsto paskolų draudimo bendrovės". Vadovaujantis šiuo nutarimu bendrovei buvo suteikta teisė drausti su ja bendradarbiavimo sutartis pasirašiusių bankų ar kitų kredito įstaigų kreditus, skirtus: (1) būstui pirkti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ar žemės sklypui pirkti ir būstui statyti; (2) daugiabučiams namams modernizuoti. Bendrovės akcijas patikėjimo teise valdo, naudoja, jomis disponuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija (100 proc. akcininkas). Bendrovės įsteigimo tikslas - suteikti galimybę efektyviai spręsti gyventojų apsirūpinimo būstu problemą Lietuvoje. UAB „Būsto paskolų draudimas“ veikla turėjo paskatinti bankus didinti būsto paskolų pasiūlą palankesnėmis jų teikimo sąlygomis. Bendrovė, vykdydama būsto kreditų draudimo veiklą, sudarydavo būsto kreditų draudimo sutartis. Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 190 „Dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ išduotos draudimo veiklos licencijos galiojimo sustabdymo“ buvo sustabdytas bendrovės draudimo veiklos licencijos galiojimas. Šiuo metu bendrovė naujų draudimo sutarčių nesudarinėja, o tik administruoja sudarytas draudimo sutartis, teikia pagalbą draudimo sutartis sudariusiems draudėjams ir regreso tvarka išsiieško iš draudėjų, jiems pagal prie draudimo sutarčių sudarytas savarankiškas sutartis, išmokėtas draudimo išmokas, todėl jokio pelno negauna.
3) Ieškovas yra viešasis juridinis asmuo. Šį faktą pripažino Lietuvos apeliacinis teismas.
Žemesnės instancijos teismas
4) Kauno apylinkės teismas ieškovo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19621-191/2014 ieškovo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo patenkino.
5) Bendrovė, sudarydama Mokėjimų draudimo susitarimus ir Skolinius įsipareigojimus, padeda su laikinais finansiniais sunkumais susiduriantiems bendrovėje apsidraudusiems asmenims, padengdama susidariusią skolą bankams, ir/ar už juos laikinai mokėdama periodines kredito grąžinimo įmokas ir palūkanas bankams; įvykus draudžiamajam įvykiui ir nutrūkus būsto kreditavimo sutarčiai, draudimo išmokos mokėjimo metu suteikia draudėjams, siekiantiems išsaugoti būstą, galimybę mažinti įsiskolinimą kas mėnesį mokant skolos mažinimo įmokas, o išmokėjus draudimo išmokas bankams, jei draudėjas atitinka nustatytus kriterijus, stabdo priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto būsto, taip sudarydama galimybę draudėjui toliau gyventi už būsto kredito lėšas įsigytame būste ir padėdama draudėjams išsaugoti už būsto kredito lėšas įsigytą būstą, gina viešąjį interesą.
6) Bendrovė, negalėdama susigrąžinti išmokėtų draudiminių išmokų, bus priversta kreiptis į Vyriausybę dėl papildomo finansavimo gavimo, o tai padidins valstybės asignavimus ir tiesiogiai palies mokesčių mokėtojus, todėl visuomenė ir valstybė patirtų didesnę žalą, negu toji, kurią visuomenė ir valstybė patirtų, atleidus bendrovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta.
Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis už kiekvieną ieškinį (priešieškinį) mokamas žyminis mokestis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kuomet asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimo išlaidų mokėjimo reglamentuoja CPK 83 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą.
Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris yra viešasis juridinis asmuo. Tačiau tai nereiškia, kad ji dėl to yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo. 83 str. 1 d. 5 p. nurodytos institucijos ir asmenys nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ne visiškai, o tik toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį interesą, t.y. minima norma šių asmenų atžvilgiu taikoma tik tais atvejais, kai jie gina viešąjį, valstybės ar savivaldybės interesą. (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1425/2011).
CPK 5 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymų numatytais atvejais ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti gali pareikšti prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys. Šią nuostatą konkretizuoja CPK 49 straipsnis. Valstybės, savivaldybės institucijos, kiti asmenys ar jų grupės, paduodantys ieškinius, pareiškimus, prašymus ar skundus, kuriais siekia apginti pažeistą viešąjį interesą, privalo nurodyti, kokio įstatymo pagrindu šie asmenys kreipiasi į teismą teisminės gynybos. T.y. asmuo, reiškiantis ieškinį viešajam interesui ginti, turi nurodyti įstatymą, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį.
Ieškovas teigdamas, kad yra viešasis juridinis asmuo, ginantis viešąjį ir valstybės interesus, nenurodė įstatymo, kuriuo remiantis jam suteikta teisė pareikšti tokį ieškinį.
Pažymėtina, kad Mokėjimo draudimo susitarimu šalys numatė 2,5 proc. dydžio draudimo įmoką, kuri skaičiuojama nuo ieškovės bankui išmokėtos ir atsakovo ieškovei per mokėjimų bankui laikotarpį negrąžintos sumos, per ne trumpesnį kaip 10 metų terminą lygiomis dalimis kas mėnesį be palūkanų, kas reiškia, kad tarp šalių buvo sudarytas atlygintinis sandoris (draudimo sutartis), atitinkantis CK 6.987 straipsnyje reglamentuotą draudimo sutarties sampratą. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad sudarydamas draudimo sutartis buvo pelno siekianti įmonė, tačiau nuo licencijos sustabdymo pelno negauna. Tai rodo, kad ieškovas veikė kaip pelno siekianti įmonė, viešojo intereso gynimas nėra pagrindinis ieškovo reiškiamo ieškinio tikslas. Be to, kaip jau nurodyta, teisė ginti viešąjį interesą įstatymais ieškovui nėra suteikta.
Aplinkybė, kad buvo sustabdytas bendrovės draudimo veiklos licencijos galiojimas ir įmonė šiuo metu negauna pelno iš esmės nekeičia įmonės veiklos pobūdžio ir įstatuose nustatytų veiklos tikslų.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstum, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytas ieškinio trūkumų šalinimo terminas yra pasibaigęs, ieškovui nustatomas naujas terminas procesinio dokumento (ieškinio) trūkumams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui UAB ,,Būsto paskolų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110076079) terminą iki 2014 m. gruodžio 1 d. sumokėti 82 Lt žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą ir pirmosios instancijos teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.