Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Dainai Jakimauskienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovams A. M. ir A. B. dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ir atsakovų A. M. ir A. B. dėl žalos, padarytos VSDFV biudžetui, atlyginimo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

19. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktu pradiniu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir A. B. 23 444,87 Eur žalos atlyginio. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimu patikslino prašomos priteisti žalos dydį ir nurodė, kad žala laiko atsakovei išmokėtų sumų dydį, atskaičius mokesčius iš priskaičiuotų motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo mažina 5469,24 Eur suma, t. y. pajamų mokesčio suma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo 5469,24 Eur sumoje buvo priimtas ir šioje dalyje byla nutraukta. Tokiu būdu, ieškinio suma sudarė 17 975,63 Eur.

21. Ieškinys grindžiamas tuo, kad nurodyta žala (17 975,63 Eur) ieškovei padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. atsakovei A. B. dirbant UAB „B.“, kurios vadovu buvo atsakovas A. M., pastarajai nepagrįstai išmokėjo:

1) paskirtą 13760,00 Lt motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2006-10-06 iki 2007-02-08. Fondo biudžetui padaryta 13760,00 Lt (3985,17 Eur) žala (iš jų 10403,41 Lt (3013,04 Eur) pervesta į A. B. asmeninę sąskaitą ir 3356,59 Lt (972,14 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio);

2) paskirtą 31279,17 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2007-02-09 iki 2007-10-30. Fondo biudžetui padaryta 31279,17 Lt (9059,07 Eur) žala (iš jų 23563,89 Lt (6824,57 Eur) pervesta į A. B. asmeninę sąskaitą ir 7715,28 Lt (2234,50 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio);

3) paskirtą 35911,28 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-10-30. Fondo biudžetui padaryta 35911,28 Lt (10400,63 Eur) žala (iš jų 28098,97 Lt (8138,02 Eur) pervesta į A. B. asmeninę sąskaitą ir 7812,31 Lt (2262,60 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio). Iš viso pagal UAB „B.“ nepagrįstai apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, Fondo biudžetui padaryta 80950,45 Lt (23444,87 Eur) žala (iš jų 62066,27 Lt (17975,63 Eur) pervesta į A. B. asmeninę sąskaitą ir 18884,18 Lt (5469,24 Eur) sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

3. Pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 15 d. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį užbaigus baudžiamoji byla, kurioje A. M., A. B. ir kiti asmenys kaltinami pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį ir kt., buvo perduota teismui su 2014 m. vasario 10 d. Kaltinamuoju aktu.

4. Ieškovės civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pateiktas 2009 m. liepos 22 d. ir prokuroras ieškovę pripažino civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje.

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-288/2020 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00123-2008-4) A. B. atžvilgiu buvo nutrauktas baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 25 str. 2 d., 300 str. 1 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-198-1129/2023 baudžiamasis procesas atsakovo A. M. atžvilgiu dėl pareikštų kaltinimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

7. Taigi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020-09-30 ir 2023-05-23 nutartimis baudžiamasis procesas atsakovų atžvelgiu buvo nutrauktas suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimo senaties terminui.

8. Nurodytoje byloje A. M. buvo pareikštas kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia ir siekdamas vieningo nusikalstamo sumanymo pagaminti netikrus dokumentus, apgaule, sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų mokėjime, savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, neteisėtai įgijo ir laikė svetimas elektronines mokėjimo priemones, svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai atliko finansines operacijas svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. A. M. parengus nusikalstamos veikos planą, kurio esmė už piniginį atlygį į UAB „E. k.“ ir UAB „B.“ fiktyviai įdarbinus nėščias moteris, VSDFV Vilniaus skyriui pateikus žinomai neteisingus pranešimus apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą, apie apdraustuosius už ataskaitinius laikotarpius ir apie apdraustųjų gautas draudžiamąsias pajamas, apgaule įgyti Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, apie šį nusikalstamos veikos planą papasakojus A. B. ir kitiems asmenims, ir pasiūlius šį planą vykdyti, A. B. ir kiti asmenys sutiko su šiais pasiūlymais.

9. A. B. buvo kaltinama tuo, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2008-11-17, žinodama, kad yra nėščia, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą – Fondo biudžetui priklausančias lėšas – motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su A. M., kad šis už nenustatyto dydžio atlygį fiktyviai ją įdarbins į realiai jokios veiklos neatliekančią UAB „B.“, tačiau ji – A. B. realiai UAB „B.“ darbo funkcijų neatliks bei darbo užmokesčio negaus, ir pateikė A. M. savo asmens duomenis, nurodydama juos įrašyti į pranešimą apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimą į darbą ir pranešimus apie UAB „B.“ ataskaitinių laikotarpių apdraustuosius bei tokiu būdu melagingai nurodyti, kad ji priimta į darbą UAB „B.“, kur ji atliko darbo funkcijas bei gavo darbo užmokestį. VSDFV Vilniaus skyrius, paskyręs A. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, pervedė jas į A. B. vardu atidarytą banko sąskaitą, po to A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis A. B. vardu išduota debetine kortele, išgrynino pinigines sumas ir, kaip atlygį už netikrų dokumentų surašymą bei pateikimą pasilikęs ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą pinigų dalį, likusius išgrynintus pinigus atidavė A. B..

10. Atsakovas A. M. su ieškiniu nesutiko. Ieškovo teigimu, nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių atsakovų atžvilgiu, t.y. jų nusikalstama veika yra neįrodyta, be to, prašė taikyti ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo ir tuo pagrindu ieškinį atmesti.

11. Tokiu būdu byloje kilo ginčas dėl ieškovei atsakovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurie pasireiškė neteisingos informacijos ieškovei pateikimu, kas, ieškovės nurodymu, sąlygojo nepagrįstą motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokų išmokėjimą, bei dėl ieškinio senaties taikymo.

12. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad šis principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant dėl šalių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-112/2008).

13. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).

14. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016-12-31) ir nuo 2017-01-01 d. – 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

15. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus atsakovei A. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokas laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 6 d. iki 2008 m. spalio 30 d. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

16. Pažymėtina jog civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko (atsakovo) neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai).

17. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

18. Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas šalių aplinkybes dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, konstatuoja, kad byloje nebuvo ginčo dėl – (i) fakto, kad ieškovei duomenys apie asmens (darbuotojo) draudžiamąsias pajamas buvo pateikti iš UAB „B.“ atsakovo A. M. iniciatyva; (ii) ieškovei pateikti duomenys apie darbuotojo draudžiamąsias pajamas buvo tokie, kokius nurodė ieškovė; (iii) ieškovei pateikti duomenys buvo neteisingi (fiktyvūs) (atsakovė nedirbo nurodytoje bendrovėje); (iv) ieškovei pateiktų neteisingų duomenų pagrindu buvo paskaičiuotos ir išmokėtos A. B. motinystės ir motinystės (tėvystės) išmokos už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 18 d. iki 2009 m. vasario 28 d.; (v) bendra išmokų suma atsakovei nurodytu laikotarpiu sudaro 23 444,87 Eur sumą ( iš jų 17 975,63 Eur pervesta į A. B. asmeninę sąskaitą ir 5469,24 Eur sumokėta gyventojų pajamų mokesčio).

19. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojančią bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, nustatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo pateikė įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, taip pat žalos dydis bei nurodė atsakovų veiksmus, esančius priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, t. y. atsakovė, žinodama, kad yra nėščia, sutiko, kad būtų formaliai įdarbinta atsakovo A. M. nurodytoje bendrovėje, tačiau joje niekada nedirbo, o jai išmokėtas pašalpas nurodytais laikotarpiais dalijosi su atsakovu. Nurodytas aplinkybes ieškovė įrodinėja į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais iš baudžiamosios bylos – kaltinamuoju aktu, taip pat teismo nutartyse, kuriomis buvo nutrauktas baudžiamasis procesas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovų atliktų veiksmų. Teismas konstatuoja, kad į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais ir nurodytais paaiškinimais ieškovė įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovams. Vadinasi, atsakovams nesutinkant su ieškiniu, jiems tenka pareiga paneigti ieškovės į bylą pateiktus rašytinius įrodymus – dėl žalos fakto, žalos dydžio ir priežastinio ryšio dėl atsakovų veiksmais padarytos žalos (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

20. Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė A. B. atsiliepimo į ieškinį neteikė, o atsakovas A. M. prašė ieškinį atmesti taikant ieškinio senatį, spręstina, kad atsakovai neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių dėl ieškovei atsakovų veiksmais padarytos žalos fakto, dydžio ir priežastinio ryšio, kas sąlygoja teismo, kad ieškovės patikslintas reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 17 975,63 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai, CK 6.245-6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties

21. Atsakovas A. M. prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį jo atžvilgiu atmesti, nes pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas trijų metų ieškininės senaties terminas.

22. Atsakovo nuomone, remiantis CK 1.127 straipsniu ieškinio senaties pradžia turi būti skaičiuojama nuo motinystės išmokų sustabdymo momento, t. y. 2009-02-27, o ieškovas su ieškiniu į teismą turėjo kreiptis iki 2012-02-27, o kreipėsi 2022-03-03, tą dieną teisėjos rezoliucija ieškinys ir buvo priimtas. Taip pat nurodė, kad nėra svarbių priežasčių senaties terminui atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Be to, praleistas ir 10 metų bendras senaties terminas.

23. CK 1.124 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti LAT 2007-10-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-449/2009).

24. Byloje nustatyta, kad pirma motinystės ir motinystės (tėvystės) išmoka atsakovei buvo paskaičiuota 2006 m. spalio 19 d. ieškovo sprendimu, o ieškovės pranešimas ( t. y. raštas Nr. (8.31)3-90101 „Dėl UAB „B.“ veiklos tyrimo“) ikiteisminio tyrimo institucijai apie galimai neteisėtus atsakovų veiksmus ir atitinkamai žalos fakto buvo pateiktas 2008 m. gruodžio 15 d. Šio pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas dėl galimai nusikalstamų veikų padarymo. Kaip minėta, CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadinasi, 2008 m. gruodžio 15 d. yra data, kada ieškovė į(si)vertino ir suprato apie galimai jai atsakovų veiksmais padarytą žalą, todėl teismas sutinka su ieškovės paaiškinimais, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 m. gruodžio 15 d., kuri laikytina teisės į ieškinį atsiradimo diena, kada ieškovo pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu ieškovas buvo pripažintas civiliniu ieškovu.

25. Bylos duomenimis, 2009-07-22 (t. y. praėjus maždaug 7 mėnesiams nuo 2008-12-15 kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą), baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-00123-08, iškeltoje pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-12-15 prašymą, ieškovė pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos, susidariusios iš Fondo biudžeto lėšų išmokėjus A. B. ir kitoms UAB „B.“ apdraustosioms motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, atlyginimo ir šioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta civiline ieškove.

26. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, ieškovei ikiteisminio tyrimo metu pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, ieškinio senaties terminas nutrūko. Atsakovės atžvilgiu baudžiamasis procesas buvo nutrauktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, o atsakovo atžvilgiu – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi. CK 1.130 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Įvertinus aplinkybę, kad baudžiamąjį procesą nutraukus ir teismui nepasisakius dėl ieškovės pareikšto civilinio ieškinio, laikytina, ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtu. Įvertinus aplinkybę, kad ieškovo ieškinys šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje teismui pateiktas 2022 m. balandžio 8 d., darytina išvada, kad atsakovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti atmestas, nes ieškinys pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (pirmą išmoką ieškovė atliko 2006 m. spalio 19 d., apie galimai savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo 2008 m. gruodžio 15 d., civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė 2009 m. liepos 22 d., baudžiamieji procesai atsakovų atžvilgiu nutraukti atitinkamai 2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2023 m. gegužės 23 d., o ieškinys šioje byloje pareikštas 2022 m. balandžio 8 d.).

27. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos duomenys sąlygoja išvadą, kad motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos atsakovei buvo išmokėtos dėl abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų, todėl pripažintina, kad ieškovė turi solidarią reikalavimo teisę atsakovų atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis.). Teismui tenkinus reikalavimą dėl 17 975,63 Eur žalos priteisimo, mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 404 Eur, kuri priteisiama iš atsakovų į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 202 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

29. Byloje taip pat iš viso patirta 69,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 34,57 Eur iš kiekvieno atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92, 93, 96 straipsnis).

30. Susumavus iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinas sumas, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina po 236,57 Eur ((404 Eur + 69,14 Eur)/2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, juridinio asmens kodas 191683350, solidariai iš atsakovų A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 975,63 Eur (septyniolika tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 63 ct) žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovų A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 473,14 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 14 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 236,57 Eur, kurios turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.