Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-100-649/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-10-07Panevėžio apylinkės teismas
  2. T-9-783/2016Nutartis · 2016-03-31Panevėžio apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-07
Bylos Nr.
1-100-649/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30838-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Saulius Vanagas
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
M. B.
Advokatai
Kastytis Paspirgėlis, Jonas Algimantas Pakarklis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-100-649/15Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1; 1.1.7.2.3;2.1.15.3.3.2;Proceso Nr. 1-01-1-30838-2015-3
(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015-10-07Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Dianai Suvaizdytei-Makšimienei, gynėjui advokatui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajam M. V., jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 dalyje, padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2015 metų gegužės 23 d. po 1 valandos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie Lėvens tvenkinio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: M. V. vieną kartą sudavė kumščiu į veido sritį, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešiniame paakyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties lūžį, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. V. nežymiai sutrikdė sveikatą ir pažeidė viešąją tvarką.

M. B. kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino pilnai ir paaiškino, kad tą naktį šventė draugo gimtadienį – buvo keturiese pavėsinėje prie Lėvens tvenkinio be nukentėjusiojo, visi vartojo alkoholinius gėrimus. M. V. prie jų prisijungė vėliau, jie atvažiavo dviese. Tarp A. T. ir M. V. kilo konfliktas, M. V. pastūmė A. T., ir tada jis trenkė M. V. vieną kartą kumščiu į veidą. Tokiu būdu jis gynė A. T., nors pastarasis pagalbos neprašė. Jo smūgį M. V. matė O. E., A. T., S. K.. M. V. netrukus po konflikto išvažiavo. Po smūgio nukentėjusiajam draugas jį atitraukė nuo M. V.. Blaivus nebūtų sudavęs nukentėjusiajam smūgio.

Dėl ieškinio paaiškino, kad sutiktų atlyginti iki 300 eurų už vieną nuskeltą dantį, mano, kad neturtinės žalos nepadarė, todėl nesutinka atlyginti.

M. B. kaltę pripažino, tačiau nenurodė, jog gailisi padaręs nusikalstamą veiką, teismo posėdyje neatsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis M. V. paaiškino, kad prie marių jis nuvažiavo su A. C. – ten buvo A. T., O. E., S. K., M. B. ir A. T. brolis. Tarp A. T. ir A. C. kilo žodinis konfliktas, jis lyg ir norėjo įsikišti, tačiau nespėjus paliesti A. T. jam M. B. trenkė ranka vieną kartą į akį, kliuvo ir į dantis. Jis tik norėjo išskirti A. T. ir A. C., atsistojęs norėjo atitraukti vieną nuo kito. Prieš smūgį M. B. jam nieko nesakė, žodinis konfliktas kilo po smūgio, kurį matė visi asmenys. Po smūgio A. C. ir O. E. jį sulaikė, kad nepargriūtų, po to laikė, kad nepultų M. B.. Netrukus jis su A. C. išvažiavo, S. K. buvo sutrikusi ir paprašė parvežti namo.

Mano, kad dėl dviejų sužalotų dantų jam padaryta 1560 eurų turtinė žala ir 750 eurų neturtinė žala. Dantistas, kuris darė sąmatą, jam pasakė, kad dėl smūgio pažeistos šalia nuskelto danties esančios danties dantenos. Kitas dantis jau anksčiau buvo nuskeltas ir užplombuotas. Antrasis dantis atrodo taip pat kaip ir prieš konfliktą, nebuvo išjudintas. Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl sužaloto danties negali šypsotis, negali normaliai kramtyti maisto, po konflikto jautėsi nemaloniai, skaudėjo dantenas, dantis, akis, paakyje apie dvi savaites buvo mėlynė.

Liudytojas O. E. paaiškino, kad jis, M. B., A. T., sėdėjo prie marių, kai paskambino M. V.. A. T. sutiko, kad M. V. atvažiuotų ir visi draugiškai pasėdėtų. Netrukus M. V. ir A. C. atvažiavo. Praėjus kažkiek laiko A. T. žodžiu pradėjo konfliktuoti su A. C.. M. V. atsistojo ir norėjo juos tiesiog nuraminti. Tada M. B. atsistojo ir trenkė M. V. į veidą. Tuo metu blaivūs buvo M. V., A. C. ir S. K.. Nežino, kodėl M. B. trenkė M. V.. Jį susidariusi situacija sutrikdė, jis pastūmė M. B. nuo M. V., kad jie toliau nebesimuštų. Netrukus po įvykio iš vakarėlio išvyko M. V., A. C. ir S. K..

Liudytojas A. T. paaiškino, kad buvo jo gimtadienis, pasikvietė draugų. Buvo jis, jo brolis Martynas, M. B., O. E., S. K.. Įpusėjus šventimui atvažiavo M. V. ir A. C.. Jis su A. C. apsižodžiavo, M. V.. patraukė nuo A. C., gal tada M. B. pagalvojo, kad jį puola ir trenkė M. V. į veidą. M. B. trenkė M. V. vieną kartą ir konfliktas tuo pasibaigė. Po smūgio M. V. jis buvo sutrikęs, kiti irgi buvo sutrikę, nes nesitikėjo smūgių. Po konflikto S. K. išvyko į namus, nes buvo išsigandusi to, kas vyksta.

Liudytojas M. T. paaiškino, kad buvo prie marių ir nevartojo alkoholio, o M. B., A. T. ir O. E. šventė gimtadienį. Jis nematė to momento, kada atvažiavo M. V. su A. C.. Tik pastebėjo, kad du vaikinai prisijungė prie stalo. Jis rašinėjo sms žinutes ir užgirdo ginčą, pakėlęs akis pamatė, jog susikibo M. B. ir M. V.. Paties smūgio nematė. M. V. su A. C. netrukus išvažiavo, su jais išvažiavo ir S. K.. Vėliau jis suprato, kad M. V. nuo smūgio dantis nuskilo.

Iš specialisto išvados Nr. G649/15(05) matyti, kad M. V. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame paakyje, viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties lūžis. Sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiky, t. y. 2015-05-23. Sužalojimas M. V. galėjo būti padarytas vieno smūgio pasekoje. M. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 15).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti poilsiavietė. Apžiūros metu nieko nerasta, nepaimta (b. l. 5-7).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

M. B. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą- nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., nes viešoje vietoje – poilsiavietėje prie Lėvens tvenkinio - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra smūgiavo kumščiu į veido sritį M. V. ir nuskėlė dantį, tuo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo konfliktą matė liudytojai O. E., A. T., S. K., A. C., kurie pasijuto nepatogiai. Liudytojas M. T., nors paties smūgio ir nematė, buvo susirūpinęs, kad konfliktas toliau nesiplėtotų. Po konflikto su M. V. ir A. C. išvažiavo S. K., kuri buvo išsigandusi. Liudytojas A. T. nurodė, kad po smūgio tiek jis, tiek kiti asmenys buvo „pasimetę“, nes to nesitikėjo. Teismo nuomone, nors buvo nakties laikotarpis, visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta.

Teismas atmeta kaltinamojo gynėjo teiginius, jog kaltinamasis, trenkdamas M. V., gynė A. T. ir kaltinamojo veiksmus reikėtų kvalifikuoti pagal ATPK 174 str. Asmens veiksmai paprastai nekvalifikuojami pagal ATPK 174 str., jei nukentėjusiajam nežymiai sutrikdoma sveikata.

Liudytojas A. T. parodė, kad tarp jo ir A. C. buvo žodinis konfliktas, kurio metu niekam nebuvo kilusi grėsmė ir nieko ginti nereikėjo. Tikėtina, kad M. B. dėl neblaivumo ( pats parodė, kad visi buvo išgėrę apie 2 litrus tekilos) netiksliai įvertino žodinį kartu buvusių asmenų konfliktą ir ėmėsi neadekvačių veiksmų smūgiuodamas M. V.. Nors konfliktas vyko naktį po 1 valandos, konflikto vieta neabejotinai yra vieša vieta – tai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame nufotografuota poilsiavietės pavėsinė, kurioje bet kada gali lankytis visi asmenys. Smurto vartojimas neleidžia M. B. veiksmų kvalifikuoti pagal ATPK 174 str. Teismo nuomone, M. B. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, ir tik aplinkinių pastangų dėka bei dėl to, kad nukentėjusysis buvo blaivus, pavyko išvengti didesnio konflikto.

M. B. kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, taip pat paties kaltinamojo parodymais, specialisto išvada. Nesant prieštaravimų tarp parodymų, teismas neapsistoja prie gilesnės įrodymų analizės.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiosiojo M. V. civilinis ieškinys dėl 1560 EUR turtinės ir 750 EUR neturtinės žalos priteisimo iš M. B. (b. l. 72-73) tenkintinas iš dalies. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius nurodo, kad advokatui K. Paspirgėliui už teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. V. sumokės 98,43 EUR, prašo šią sumą priteisti valstybei ( b. l. 69).

Ieškovas nurodo, kad dėl smurto patyrė 1560 EUR turtinę žalą, nes jam reikės gydyti 2 dantis ( b. l. 74, 75).

Dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl kaltinamojo smūgio patyrė fizinį skausmą, buvo sumuštas viešoje vietoje, todėl patyrė ir pažeminimą. Paakyje „mėlynė“ laikėsi apie dvi savaites, nepatogumus patyrė dėl išvaizdos ( negalėjo šypsotis), dėl valgymo (negalėjo kramtyti nuskeltu dantimi). Patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 750 EUR dydžiu.

Civilinis ieškinys pareikštas laikantis LR BPK 109 str. nuostatų, pateiktas teismo posėdyje prieš įrodymų tyrimą.

Grįsdamas turtinės žalos dydį nukentėjusysis pateikė IĮ Panevėžio dantų protezavimo centro gydymo planą, kuriame nurodyta, jog reikia gydyti du dantis ir tokio gydymo kaina yra 1560 EUR. Tačiau specialisto išvadoje nurodyta ( b. l. 15), kad M. V. nustatytas viršutinio žandikaulio kairės pusės pirmo danties lūžis. Apie antro danties sužalojimą specialisto išvadoje neužsiminta, pats M. V. posėdžio metu nurodė, kad antrasis dantis buvo apgadintas dar iki M. B. smūgio. Darytina išvada, kad M. B. kaltas tik dėl vieno nuskelto danties, todėl iš jo nukentėjusiajam priteisiama 780 EUR turtinės žalos atlyginimas.

LR CK 6. 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą- privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismo nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusysis M. V. patyrė neturtinę žalą - jautė skausmą, įvairius kitus nepatogumus, patyrė dvasinius išgyvenimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam dėl danties lūžio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Pripažinus, kad dėl sužalojimo M. V. patyrė moralinę žalą, konstatuotina, kad ši žala negali būti įvertinta prašomu priteisti dydžiu – 750 EUR, kadangi nustatant šios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į daugelį kitų aplinkybių – į M. B. turtinę padėtį ( yra nedirbantis), gyvenantis su tėvais, neturintis nekilnojamųjų daiktų, neturintis savarankiškų pajamų.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybių visumą, mano, kad M. V. naudai priteisus 80,00 EUR neturtinės žalos, tai bus pakankama suma neturtinei žalai atlyginti, nes priteisus visą prašomą neturtinės žalos dydį, tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismo nuomone, neturtinės žalos atlyginimas negali tapti nepagrįsto praturtėjimo šaltiniu, atsižvelgtina, kad iš M. B. priteisiama 780 EUR turtinės žalos, taigi iš viso – 860 EUR.

Iš M. B. valstybei priteisiamos nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. BPK 106 str. 2 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo patirtos išlaidos, tai yra valstybės išlaidos nukentėjusiojo advokatui – 98,43 EUR – atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį, bylos ir ieškinio sudėtingumą, yra per didelės, todėl sumažinamos. Iš kaltininko valstybei priteisima 50 EUR garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės ir turtinės žalos tenkinamas iš dalies, M. V. iš M. B. priteisiant 860 EUR žalos atlyginimą.

Dėl bausmės

Nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors M. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau iš jo paaiškinimų negalima daryti išvados, kad kaltinamasis dėl savo elgesio gailisi. Teismas galimo M. B. neblaivumo nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nors M. B. nurodė, kad buvo neblaivus, tačiau jo neblaivumas neužfiksuotas, nėra neginčijamų įrodymų, kad būtent neblaivumas turėjo įtakos M. B. elgesiui.

Skiriant bausmę kaltinamajam M. B., teismas vadovaujasi LR BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į bausmės skyrimo taisykles, numatytas LR BK 61 str.

M. B. teisiamas pirmą kartą ( b. l. 24), administracine tvarka baustas ( b. l. 23) ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, psichikos ligų kabinetų gydytojo psichiatro nestebimas ( b. l. 30), yra nedirbantis ( b. l. 25, 26).

LR BK 55 str. nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. M. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Pastebėtina, kad M. B. yra jauno amžiaus, tačiau turi sveikatos sutrikimų – jam diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ( b. l. 76). Teismo nuomone, dėl tokios sveikatos būklės M. B. yra kaltas, nes nuo 16 metų piktnaudžiauja alkoholiu.

LR BK 41 str. nurodo, kad bausmės paskirtis, be asmens nubaudimo, apribojimo galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, prevencinio poveikio, yra ir teisingumo principo įgyvendinimas. M. B. nusikalstama veika nebuvo itin pavojinga ir nesukėlė sunkių pasekmių.

Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skyrus švelniausią bausmę, numatytą BK 284 str. 1 d. sankcijoje – skirtini viešieji darbai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK LR BPK 297-308 straipsniais, LR BK 284 str. 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, uždraustą LR BK 284 str. 1 d., ir paskirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį visuomenės labui neatlygintinai dirbti 30 valandų.

M. V. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo M. B. 860,00 EUR turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Iš M. B. valstybei priteisti 50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (šios išlaidos turi būti sumokėtos į VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630).

M. B. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti- panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėjas Saulius Vanagas