Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A-666-149/2014 Teisėja I.Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00410-2013-7

2014 m. spalio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 metams;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta M. V. galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu yra nuteisti A. N., R. K. ir M. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. nuteistas už tai, kad jis 2013-02-10, apie 12.00 val., Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, esančioje Romų gyvenvietėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 1000 Lt, neteisėtai įgijo didelį kiekį 2,335 g narkotinės medžiagos – heroino, kurį neteisėtai laikė su savimi adresu Dariaus ir Girėno g. 185-1, name 19, Vilniuje, kai 2013-02-12 apie 3.15 val. už 160 litų pardavė R. K. 0,151 g. narkotinės medžiagos – heroino, bei 2013-02-12 apie 3.16 val. už 220 Lt pasikėsino parduoti A. P. 0,389 g. narkotinės medžiagos – heroino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie iš karto 2013-02-12 apie 3.30 val. kratos metu Dariaus ir Girėno g. 185-1, name 19, Vilniuje pas M. V. rado 1,795 g. narkotinės medžiagos – heroino tikslu platinti.

Be to, kaltinamasis M. V. 2013-11-13 apie 16.00 val. Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, esančioje Romų gyvenvietėje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš kito asmens nusipirkdamas už 10 Lt, neteisėtai įgijo 0,061 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią laikė su savimi name Nr. 19, esančiame Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1 iki 2013-11-13, kai 23.30 val. už 20 litų pardavė M. S. minėtą psichotropinę medžiagą – amfetaminą.

2014-07-10 Vilniaus apygardos teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nuosprendį: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 3 d. konfiskuoti iš M. V. valstybės naudai 180 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gautus pinigus; likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir priėmęs nuosprendį M. V. atžvilgiu, nuosprendyje neišsprendė iš M. V. konfiskuotino turto klausimo. Teigiama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 str. 2 d. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, t.y. teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Taip pat teigiama, jog byloje yra įrodyta, kad M. V. pardavė R. K. 0,151 g narkotinės medžiagos – heroino už 160 Lt, taip pat už 20 Lt pardavė M. S. 0,061 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, t.y. šiuos pinigus jis gavo iš nusikalstamos veikos, todėl, vadovaujantis LR BK 72 str. 2, 3 d.d. nuostatomis, pirmosios instancijos teismas turėjo konfiskuoti iš M. V. valstybės naudai 180 Lt, kaip įgytus iš nusikalstamos veikos, tačiau to nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašo nesunkinti nuteistojo teisinės padėties.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5 skyriaus prokurorės skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Pagal BK 72 str. 1-2 d.d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Taigi, teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Pagal BK 72 str. 3 d. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurias patvirtina viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, nustatyta, kad M. V. pardavė R. K. 0,151 g narkotinės medžiagos – heroino už 160 Lt, taip pat už 20 Lt pardavė M. S. 0,061 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad M. V., neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio (nedirba, darbo biržoje neregistruotas), platindamas narkotines medžiagas, jas pardavęs, iš nusikalstamos veikos gaudavo pinigus, nesiėmė jokių veiksmų priverstinai ir neatlygintai konfiskuoti iš kaltininko valstybės naudai iš nusikalstamos veikos gautus pinigus (180 Lt), todėl šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto įstatymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nuosprendis yra keistinas (kasacinė nutartis 2K-7-953 ir kt.) .

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str., konfiskuoti iš M. V. valstybės naudai 180 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gautas pajamas.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nuosprendį palikti nepakeistą.