Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-710-92-2012

Teisėja Nijolė Zaleckienė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00517-2011-4

2012 m. liepos 5 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. -laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose; pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.–laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4, 9 d. skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė V. V. pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. subendrinta su 2011-11-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnę bausmę, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. pridėta dalis laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal 2011-11-03 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė V. V. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. d. subendrinta bausmė subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu V. V. paskirta bausme pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir galutinė subendrinta bausmė V. V. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams su 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:

2011-07-22 apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiose (duomenys neskelbtini), Trakų r., priklausančiose jo sugyventinei D. M., kilusio konflikto tarp jo ir sugyventinės D. M. metu, pagriebęs virtuvinį peilį dūrė D. M. į kairės rankos plaštaką, padarydamas pjautines žaizdas kairėje plaštakoje su daliniu V piršto fleksorių pažeidimu. Šiais veiksmais V. V. nesunkiai sutrikdė sugyventinės D. M. sveikatą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

taip pat V. V. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, o būtent :

2012-01-17 apie 18 valandą, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., kambaryje, koja sudavė vieną smūgį savo sugyventinei į dešinįjį šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir ištraukęs iš po spintelės kirvį ir iš spintelės stalčiaus atsuktuvą, grasino jai susidorojimu. D. M. išbėgus iš kambario tikslu pasislėpti, kirviu kapojo duris, tuo baugindamas sugyventinę ir keldamas realų pavojų jos gyvybei, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistasis neginčija nuosprendžio dalies, kuria jis nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p.

Jis ginčija nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 145 str. 1 d.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad V. V. 2012-01-17 apie 18 valandą, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav., kambaryje, koja sudavė vieną smūgį savo sugyventinei į dešinįjį šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ir ištraukęs iš po spintelės kirvį ir iš spintelės stalčiaus atsuktuvą, grasino jai susidorojimu. D. M. išbėgus iš kambario tikslu pasislėpti, kirviu kapojo duris, tuo baugindamas sugyventinę ir keldamas realų pavojų jos gyvybei, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios D. M. parodymais, duotais pirmosios instancijos teisme, kur jis paaiškino, kad V. V. susipažino maždaug prieš 3 metus, su juo pradėjo draugauti. Santykiai buvo geri. Jis nuomojosi butą Lentvaryje, po to Grigiškėse. Ji jam padėjo bute Grigiškėse tvarkytis. Iki to laiko kol jis nepersikėlė pas ją į namus gyventi, V. V. nesmurtavo, bet konfliktų būdavo, apsižodžiuodavo. Vieną kartą po konflikto dukra buvo atvažiavusi į Lentvarį jos pasiimti. 2009 m. gegužės mėnesį V. V. paklausė ar gali pas ją gyventi, nes jam brangu mokėti už buto nuomą. D. M. sutiko, nes dukra ruošėsi išvažiuoti gyventi į Paluknį. Jis atvažiavo pas ją gyventi, atsivežė baldus, savo daiktus. Susitvarkė kambarį, kuriame gyveno. Maždaug metus laiko gyveno ramiai, būdavo konfliktų, bet be muštynių. Pradėjus bendrai gyventi antrus metus V. V. pradėjo smurtauti. 2012 m. sausio 7 d. ji buvo namuose su dukros sugyventiniu ir kaltinamuoju. V. V. iš ryto išgėrė, visą dieną buvo ramus. Pas dukros sugyventinį A. K. buvo atėjęs draugas ir atsinešė butelį degtinės. D. M. prašė, kad jie V. V. neduotų gerti, bet jis nuėjo pas vyrus į kambarį ir išgėrė degtinės. Žento draugas išėjo namo, o A. K. išėjo pas kitą draugą. D. M. su V. V. liko namuose. Ji sėdėjo jų kambaryje ant lovos ir žiūrėjo televizorių, o kaltinamasis sėdėjo ant fotelio. D. M. paprašė, kad jis pagulėtų. V. V. pasakė, kad ji jam nevadovautų ir spyrė dešine koja jai į dešinį šoną, tada iš po spintelės ištraukė kirvį ir iš spintelės stalčiaus atsuktuvą ir pasakė, kad ją užmuš. D. M. išsigandusi išbėgo iš kambario į dukros kambarį ir kambario duris užkabino kabliuku. Ar jis jai sudavė daugiau smūgių neatsimena. Ji girdėjo kaip V. V. šaukė, kad ją užmuš. Kirviu daužė į jos kambario duris, kurias ji bėgdama uždarė. Nukentėjusioji paskambino žentui ir pasakė kas vyksta. A. K. paprašė, kad V. V. apsiramintų. V. V. prišoko prie Artūro, norėdamas jam įspirti. Artūras uždarė duris ir jas laikė prispaudęs. A. K. pasakė, kad ji skambintų policijai. D. M. paskambino policijai, nes bijojo, kad gali kas nors baisaus atsitikti. Atvažiavo pareigūnai. Ji įspėjo juos, kad V. V. turi kirvį ir atsuktuvą. Jie paprašė D. M. ir Artūro pasitraukti nuo durų ir įėjo į kambarį, kas ten vyko ji nematė, bet po to pareigūnai išvedė V. V. su antrankiais. D. M. keletą kartų prašė V. V. išeiti iš namų, bet jis nesutikdavo, sakydavo, kad jeigu jį išvarys jis sukapos visą jos šeimą ir sudegins namą arba padarys ją visam gyvenimui invalide. D. M. jo pagailėdavo ir į policiją nesikreipdavo. V. V. labai norėjo, kad namuose gyventų tik jie abu, kad namuose nebūtų vaikų, norėjo būti šeimininkas. Ji bijo V. V., kadangi jo smurtas kartojasi.

Nors V. V. neprisipažino, nurodė, kad jis nukentėjusiajai negrasino, kirviu durų nekapojo, tačiau tokie parodymai paneigiami baudžiamosios bylos medžiaga. Pirmiausia jau minėtais pačios nukentėjusiosios nuosekliais parodymais. Kad jis su kirviu ir atsuktuvu grasino susidoroti su D. M., apylinkės teisme patvirtino ir A. K., kuris atbėgęs į namus matė agresyviai nusiteikusį V. V., matė, kad pastarasis su kirviu daužė duris. Taip pat, šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnas D. M., kuris parodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, kambaryje stovėjo V. V., kuris rankose laikė atsuktuvą, o ant grindų gulėjo kirvis. Kad nuteistasis su kirviu grasino nužudyti D. M. patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad ant durų yra 4 kirtimo įrankio žymės. Kad V. V. ir anksčiau grasino susidoroti ir nužudyti D. M. patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai: M. M., I. M., A. K..

Taigi nuteistojo kaltė jam padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., pilnai įrodyta.

Skirdamas bausmę V. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas įvertino tai, kad atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. V. padarė vieną apysunkį, o kitą nesunkų nusikaltimus, abu nusikaltimai tyčiniai, savanaudiški, padaryti šeimos nario-sugyventinės atžvilgiu -šios aplinkybės sunkina jo teisinę padėtį. Skiriant bausmę V. V. atsižvelgta ir į tai, jog jis teisiamas jau nebe pirmą kartą, grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti D. M. sveikatą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, o tai rodo, kad V. V. linkęs nusikalsti. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skunde taip pat nurodo, kad jo sveikata kasdien blogėja, jo amžius nelabai leidžia atlikti ilgą laisvės atėmimo bausmę. Kolegija pažymi, kad laisvės atėmimo vietose užtikrinama nuteistųjų sveikatos priežiūra.

Sutinkamai su suformuota teismine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, aukštesnysis teismas neprivalo analizuoti kiekvieno skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šiam sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.