- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-25
- Bylos Nr.
- eI2-1579-281/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04228-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Norlida“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą M. K. (M. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Norlida“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-10-21 sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05117 (toliau – ir Sprendimas).
Paaiškina, kad Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes UAB „Norlida“ (toliau – ir Bendrovė) vadovas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas). Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį Bendrovės vadovui paskirta 1 000 eurų bauda.
Pareiškėjas leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti Bendrovėje gavo dar iki nubaudžiant Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą. Atvykdamas dirbti į Lietuvą, pareiškėjas negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų veiksmų jam bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Bendrovės vadovas nubaustas dėl to, kad leido Bendrovėje nuo 2020-05-28 dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Baltarusijos Respublikos piliečiui S. K., su kuriuo buvo sudaryta darbo sutartis, apie jo įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tačiau Bendrovė neturėjo Departamento išduoto leidimo minėtam asmeniui dirbti įmonėje. Bendrovės vadovas šio nutarimo neskundė, nes nei nutarime, nei administracinio nusižengimo protokole jam nebuvo išaiškinta, jog be jam paskirtos baudos jo vadovaujamai įmonei bei joje dirbantiems asmenims bus pritaikomos ir kitos sankcijos.
Bendrovė 2019-12-20 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Megadarbas LT“, kurios pagrindu paslaugos teikėjas įsipareigojo surasti įdarbinimui reikalingus darbuotojus ir paruošti visus dokumentus, reikalingus asmenų įdarbinimui Lietuvoje, įskaitant darbo vizos gavimą. Ši sutartis buvo pasirašyta todėl, kad Bendrovė teikia logistikos paslaugas ir jai reikalingi vairuotojai – ekspeditoriai. Bendrovė gavo iš paslaugų teikėjo abejonių nekeliančią informaciją, patvirtinančią, kad gauti visi reikalingi leidimai. Bendrovė, įsitikinusi, kad visi reikalingi formalumai sutvarkyti, įdarbino trečiųjų šalių piliečius, apie tai nustatyta tvarka ir terminais duomenis perdavė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Departamentui, Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamentui. Iš šių institucijų nebuvo gauta jokių pastabų dėl trečiosios šalies piliečių įdarbinimo, viskas vyko pagal galiojančius atitinkamų teisės aktų reikalavimus.
Nei Bendrovė, nei jos vadovas neatliko jokių tyčinių ar neatsargių nelegalaus darbo požymius atitinkančių veiksmų, ėmėsi pakankamų veiksmų įgyvendinti savo, kaip darbdavio, pareigas, jokios žalos valstybei, jos ekonomikai ir viešiesiems finansams nepadaryta, visi mokesčiai sumokėti, formalūs įdarbinimo veiksmai atlikti. Darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, jokios darbuotojų teisės pažeistos nebuvo, jokių nusiskundimų iš darbuotojų nėra gauta. Pareiškėjas turėjo leidimą dirbti, o vien formalaus leidimo dirbti konkrečioje Bendrovėje nebuvimas dėl paslaugos teikėjo kaltės, negali užtraukti administracinės atsakomybės kaip už nelegalų darbą. Toks formalaus reikalavimo nesilaikymas daro didelį poveikį asmenims, nesusijusiems su nusižengimo padarymu.
Nuobauda paskirta Bendrovės vadovui dėl jo padaryto administracinio nusižengimo, tačiau pareiškėjo darbdaviu yra juridinis asmuo – Bendrovė, o ne jos vadovas. Įstatymas nenumato galimybės taikyti poveikio priemones tuo atveju, jei administracinėn atsakomybėn traukiamas ne pats darbdavys, o kiti darbdavio atstovai, todėl buvo pažeisti teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai. Be to, nagrinėjant administracinės nuobaudos skyrimo bylą Bendrovės vadovui, nebuvo įtraukti suinteresuoti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms nutarimas turi tiesioginę įtaką.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimas pažeidžia proporcingumo principą. Bendrovėje dirba 60 vairuotojų, iš kurių 53 yra užsieniečiai, atvykę iš trečiųjų valstybių. Vairuotojų specialybė Lietuvoje yra įtraukta į deficitinių specialybių sąrašą, todėl panaikinus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje šiems asmenims, Bendrovė greičiausiai neras kitų darbuotojų (vairuotojų) Lietuvoje, kuriais galėtų pakeisti darbuotojus, kuriems leidimai bus panaikinti. Dėl šios priežasties Bendrovė nebegalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Departamento sprendimas grindžiamas formalaus nusižengimo padarymu, dėl kurio niekam žala nebuvo padaryta. Bendrovėje dirbantys asmenys, kuriems buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvoje, taip pat turėjo lūkestį artimiausiu metu dirbti ir gyventi Lietuvoje.
Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teisės aktuose nėra įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir (ar) leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis ir (ar) išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas dviejų metų laikotarpiui (iki 2022-05-13), tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimas laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas. Esant Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėjo darbdavio kaltė dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje („nelegalus darbas“), padarymo yra konstatuota įsiteisėjusiame Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-18 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-520-1139/2020. Priimdamas Sprendimą, Departamentas pagrįstai rėmėsi Administracinių nusižengimų registre įrašytais duomenimis apie Bendrovės vadovo įvykdytą administracinį nusižengimą, kurie buvo pakankami konstatuoti, kad atsirado Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas. Administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, nes tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos bei teismo, paminėtų aplinkybių vertinimas nepriklauso Departamento kompetencijai ir tokia pareiga priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo teisės aktuose nenustatyta.
Tik tos įmonės, kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek Bendrovės atstovas, tiek pareiškėjas privalėjo žinoti šiuos reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl neigiamų teisinių pasekmių kilimas pareiškėjui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas Departamento Sprendimu nėra baudžiamas už Bendrovės direktoriaus padarytą administracinį nusižengimą, ginčijamas Sprendimas nėra administracinės atsakomybės taikymo aktas.
Nėra teisinio pagrindo išvadai, jog Departamentas, prieš panaikindamas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, turėjo pareigą nustatyti, ar Sprendimas bus ekonomiškai naudingas pareiškėjo darbdaviui. Trečiasis suinteresuotas asmuo privalo prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ numatytas sąlygas ir pagrindą. Todėl remiantis nurodytais argumentais prašo skundą atmesti.
Atsakovo Departamento atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Trečiasis suinteresuotas UAB „Norlida“ asmuo į pareiškėjo skundą nepateikė, jo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nagrinėjamu atveju vertins ar buvo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dėl to, kad pareiškėjo darbdavys (jo atstovas) nubaustas administracinio nusižengimo byloje.
Teismas nustatė, kad 2020-03-09 pareiškėjas, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Bendrovėje, pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamento Telšių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kartu pateiktus dokumentus, ir vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Departamento Telšių skyrius 2020-05-13 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. LT7518628, galiojantį iki 2022-05-13.
Departamentas ginčijamu 2020-10-21 Sprendimu, vadovaudamasis Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas, kad UAB „Norlida“ direktorius, pažeisdamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio dalies 2 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas; aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2020-11-20).
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-18 nutarimu Bendrovės direktorius D. V. buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį už nelegalų darbą 1 000 Eur bauda dėl to, kad Bendrovės vadovas pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, t. y. žinodamas, kad užsieniečiui S. K. nėra išduotas leidimas dirbti Bendrovėje, jį įdarbino ir leido dirbti nuo 2020-05-28. Bendrovės vadovas nutarimo neskundė, baudą sumokėjo 2020-09-10.
Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu, t. y. nustačius, kad Bendrovės vadovas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020-08-18 nutarimu administracinio nusižengimo byloje.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo nurodomus teiginius, kad leidimas laikinai gyventi neturėjo būti panaikinamas dėl tos priežasties, kad administracinio nusižengimo byloje nubaustas ne jo darbdavys (Bendrovė), o Bendrovės vadovas.
Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalys nustato to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardintų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimus (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis).
ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalys numato atsakomybę dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalį, pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte.
Taigi matyti, kad Užimtumo įstatymas numato galimybę dėl nelegalaus darbo skirti baudą fiziniam ar juridiniam asmeniui, tuo tarpu ANK įtvirtina galimybę dėl nusižengimo (šiuo atveju – nelegalaus darbo) skirti baudą tik fiziniam asmeniui. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra suformuota taisyklė, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (LVAT 2019-10-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Taigi nustačius aplinkybę, kad Bendrovės vadovas nubaustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, tai yra pakankamas pagrindas Departamentui priimti sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Priimant tokį sprendimą, atsižvelgtina į LVAT nurodytą praktiką, kad leidimo išdavimas jau po Bendrovės direktoriaus nubaudimo nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės. Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., LVAT 2019-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).
Pareiškėjo skundo argumentai dėl Bendrovės vadovo padaryto pažeidimo formalaus pobūdžio, paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo, pareiškėjo neįtraukimo į administracinio nusižengimo nagrinėjimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bendrovės vadovas, nesutikdamas su nutarimu, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo, turėjo teisę ANK nustatyta tvarka ir terminais teikti apeliacinį skundą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Aplinkybės dėl kurių Bendrovės vadovas nutarimo neskundė ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad Departamento Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principus atmestini kaip nepagrįsti. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-07 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Be to, tai kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, jo darbo dokumentai buvo tvarkingi, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (leidimo laikinai gyventi panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.
Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, jog „UAB „Norlida“ reikia darbuotojų, o netekus užsieniečių nebus kam dirbti, Bendrovė neįvykdys prisiimtų įsipareigojimų vertintini kaip neturintys įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Skundžiamas sprendimas priimtas nustačius sąlygą, kurios pagrindu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas. Migracijos departamentas neturi pareigos vertinti tokio sprendimo įtakos juridinių asmenų veiklos kokybei. Be to, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą.
Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą. Kad Departamentas, nustatęs Bendrovės, kurioje dirba pareiškėjas, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė juridinio asmens vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, panaikino pareiškėjui laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir aktualiomis teisės aktų normomis, atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose. Todėl naikinti pareiškėjo ginčijamo Departamento 2020-10-21 sprendimo Nr. (15/5-3)50U-05117 teismas neturi pagrindo nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais motyvais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. (M. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.