- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2-458-1141/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02887-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė
- Kategorijos
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui V. V. dėl teisės įregistruoti kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. M. (toliau – ir ieškovas) 2020 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad ieškovas turi teisę be atsakovo V. V. (V. V.) sutikimo ir be jo pasirašymo 1 483 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) plane ir 2018 m. lapkričio 26 d. Sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 510 (toliau – ir Aktas) ir be atsakovo prašymo pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus r. skyrius) uždarosios akcinės bendrovės „Geodezinių matavimų projektai“ (toliau – ir Bendrovė) parengtą Sklypo kadastrinių matavimų bylą bei pateikti šioje byloje nustatytus kadastrinius duomenis įregistravimui Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NT registras).
2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 371/1483 dalis Sklypo, o atsakovui priklauso 1112/1483 dalis Sklypo. Ieškovas paaiškino, kad 2018 m. lapkričio mėnesį Bendrovė atliko Sklypo geodezinius matavimus. Atsakovas Sklypo ribų ženklinime dalyvavo, tačiau Akto nepasirašė be objektyvių priežasčių. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas apie mėnesį pralaikė Sklypo planą, Aktą bei prašymą pakeisti Sklypo kadastro duomenis, tačiau grąžino juos nepasirašęs, nenurodydamas jokio atsisakymo pasirašyti pagrindo.
3. Ieškovas paaiškino, kad 2019 m. birželio 10 d. per notarę Pranę Jaskovikaitę atsakovui buvo išsiųstas kvietimas 2019 m. birželio 19 d. 10 val. atvykti į ieškovo advokatės veiklos vykdymo vietą adresu M. K. Oginskio g. 19-40, Vilnius pasirašyti Aktą ir prašymą pakeisti Sklypo kadastro duomenis, tačiau atsakovas pas ieškovo advokatę neatvyko ir nesikreipė dėl kito laiko suderinimo. Ieškovas nurodė, kad dėl to jis neturi galimybių tinkamai įgyvendinti savo teisės atliktus Sklypo matavimus ir Sklypo kadastrinius duomenis įregistruoti NT registre. Ieškovas pažymėjo, kad jis kaip Sklypo dalies savininkas turi teisę užsakyti nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų matavimus ar jų tikslinimą bei kreiptis dėl nustatytų duomenų registravimo registre, ir ši jo teisė negali būti neigiama ar nepagrįstai suvaržyta.
4. 2021 m. vasario 3 d. posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 501,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašyme nurodyta, kad šias išlaidas sudaro 1/2 dalis kadastrinių matavimų išlaidų (165 Eur), ieškinio parengimo išlaidos (250 Eur), mokestis notarui už kvietimo pasirašyti dokumentus persiuntimą (11,98 Eur) ir žyminis mokestis (75 Eur).
Atsiliepimas
5. Atsakovas V. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovas nurodė, kad Sklypo ribos yra nustatytos 2011 m. kovo 22 d. atliktais ir įregistruotais kadastriniais matavimais. Atsakovas negalėjo pasirašyti Akto, nes nebuvo tinkamai apie tai informuotas. Atsakovas pastebėjo, kad kvietimo, kaip ir Akto, surašymo data yra 2018 m. lapkričio 26 d., todėl minėti dokumentai negalėjo būti išsiųsti 2018 m. lapkričio 16 d. Be to, atsakovas nurodė, jog nėra gavęs ir kvietimo siųsto iš notaro. Atsakovas kvietimo siuntimą per notarą vertino, kaip perteklinius ieškovo veiksmus, nes tokį veiksmą turėtų atlikti kadastrinių matavimų vykdytojas per protingą laiką po Sklypo ribų ženklinimo dienos, tačiau tai, pasak atsakovo, nebuvo padaryta. Atsakovas nurodė, kad jam taip pat nebuvo išsiųsta susipažinimui ir atnaujintų kadastrinių matavimų kopija. Ieškovas praėjus daugiau nei 6 mėnesiams kreipėsi į notarą, neišnaudojęs kitų prieinamų priemonių. Apie prašymą, adresuotą NŽT, ieškovas atsakovui nepranešė nei paštu, nei asmeniškai.
7. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis neturėjo poreikio atnaujinti Sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2011 metais. Atsakovas pažymi, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, reikalaudamas padengti pusę patirtų kadastrinių matavimų atnaujinimo išlaidų ir būtent toks ieškovo elgesys apsunkina Sklypo bendraturčių galimybę susitarti. Atsakovas nurodė, kad neginčija ieškovo siekiamos įgyvendinti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu (Sklypu), tačiau nesutinka su tos teisės įgyvendinimo būdu ir sąlygomis. Atsakovo nuomone, būtent ieškovas pažeidė šalių bendradarbiavimo principą, atsakovui nepranešęs tinkamai apie kadastrinių matavimų atnaujinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinių santykių.
9. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovas yra Sklypo bendraturčiai. Byloje esantis valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. spalio 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtinta, kad ieškovas nuo 2006 m. spalio 9 d. turi nuosavybės teisę į 371/1483 dalį Sklypo, o atsakovas nuo 2007 m. lapkričio 16 d. turi nuosavybės teisę į 1112/1483 dalių Sklypo. Iš minėto išrašo taip pat matyti, kad nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. yra įregistruota naudojimosi Sklypu tvarka.
10. Byloje yra Bendrovės atsakovui adresuotas 2018 m. lapkričio 26 d. kvietimas atvykti į Sklypo ribų ženklinimą (toliau – Kvietimas), kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 26 d. 15 val. bus atliekamas Sklypo ribų ženklinimas ir atsakovas kviečiamas jame dalyvauti. Kvietime taip pat nurodyta, kad jei atsakovas negalės dalyvauti ženklinime, jis turi pranešti apie neatvykimą likus nemažiau kaip 2 dienoms iki darbų pradžios nurodytais kontaktais. Kvietimą pasirašė matininkas G. L. Byloje yra akcinės bendrovės Lietuvos pašto nustatytos formos korespondencijos siuntų sąrašas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 16 d. Bendrovė pateikė išsiųsti 26-ias registruotas pašto siuntas, eilės Nr. 3 sąraše įrašyta siunta gavėjui V. V. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į Bendrovės siuntų išsiuntimo datą (2018 m. lapkričio 16 d.), taip pat ir į tai, kad Kvietime nurodyta informuoti Bendrovės atstovą apie negalėjimą dalyvauti ženklinime Bendrovės atstovą likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki ženklinimo darbų pradžios, t. y. iki 2018 m. lapkričio 26 d., labiau tikėtina, kad Kvietimo datoje yra rašymo apsirikimas (vietoje „2018-11-16“ nurodyta „2018-11-26“), o ne tai, kad Kvietimas buvo išrašytas Sklypo ribų ženklinimo dieną (2018 m. lapkričio 26 d.), neišsiunčiant jo registruotu paštu atsakovui. Pažymėtina, kad tą pačią dieną, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d. buvo išsiųstos registruotos pašto siuntos ne tik atsakovui, bet ir kitiems Sklypo ribų ženklinime 2018 m. lapkričio 26 d. dalyvavusiems asmenims, t. y. J. S., A. S., H. R. (šie asmenys yra pasirašę 2018 m. lapkričio 26 d. Akte). Vis dėlto, nors byloje ir yra duomenys apie Kvietimo atsakovui išsiuntimą, tačiau nėra duomenų, kad registruota pašto siunta atsakovui buvo įteikta.
11. Akto 5 punkte pateikti įrašai apie atsisakymą pasirašyti Aktą ir apie neatvykusius asmenis. Šiame punkte ranka įrašyta, kad „į kadastrinius matavimus neatvyko NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono sk. atstovas.“ Prie šio įrašo ranka parašyta „Matininkas G. L.“ ir šalia yra parašas. Šiame punkte kita rašysena įrašyta „Kviestinis asmuo V. V. žemės sklypo ženklinime vietovėje dalyvavo, tačiau paženklintų žemės sklypo ribų nesuderino pasirašytinai be objektyvių priežasčių“. Prie šio įrašo nėra nurodyta, kas jį parašė, nėra parašo. Teismo posėdžio metu liudytoju kviestas G. L. patvirtino, kad jis atliko darbus ir užpildė Aktą, tačiau jis nežinojo, kas Akte prirašė papildomą informaciją apie atsakovo dalyvavimą ženklinime, tačiau atsisakymą pasirašyti Aktą. Teismo posėdyje tiek atsakovas, tiek ir G. L. patvirtino, kad jie vienas kitą yra matę, tačiau G. L. nurodė, kad Sklype buvo du kartus (pirmą kartą atliko pasirengimo darbus, o antrą kartą – vykdė matavimus) ir nėra tikras, ar abu kartus, ar tik pirmąjį kartą Sklype buvo atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad Akto 4 punkte turi būti nurodyti įrašai apie atsisakymą pasirašyti, būtent šią informaciją, atsakovui atsisakant pasirašyti Aktą, turėjo užpildyti Aktą rengęs ir pasirašęs asmuo, t. y. matininkas G. L. Atsižvelgiant į tai, kad G. L. tokio įrašo Akte nepadarė, labiau tikėtina, kad Aktas nebuvo paduotas 2018 m. lapkričio 26 d. atsakovui pasirašyti, o ne tai, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti. Ieškovas prašė liudytoja apklausti Bendrovės direktorę, tačiau ji 2018 m. lapkričio 26 d. nebuvo atvykusi į Sklypo matavimus.
12. Akto 4 punkte yra nurodyti kviesti į ženklinimą asmenys, tarp kurių nurodytas ir atsakovas. Kiti fiziniai asmenys Akto 4 punkte pasirašė, nurodydami 2018 m. lapkričio 26 d. datą, tačiau prie atsakovo vardo ir pavardės parašo nėra. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas žodžiu kreipėsi į atsakovą, kad jis pasirašytų Sklypo planą, prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis ir Aktą. Pasak ieškovo, atsakovas pralaikė šiuos dokumentus apie mėnesį ir po to grąžino nepasirašytus. Atsakovas tvirtina, kad minėti dokumentai jam nebuvo duoti pasirašyti. Byloje yra Bendrovės 2018 m. lapkričio 26 d. Sklypo planas, pasirašytas G. L. ir ieškovo. Šiame plane nurodytas ir atsakovo vardas bei pavardė, tačiau atsakovo parašo plane nėra. Byloje taip pat yra ir ieškovo bei atsakovo vardu parengtas prašymas pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis, adresuotas NŽT Vilniaus r. skyriaus vadovui (toliau – ir Prašymas). Šis Prašymas yra be datos, tačiau su ieškovo parašu. Prie atsakovo pavardės parašo nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad nunešė ir asmeniškai padavė minėtus dokumentus atsakovui pasirašyti, specialiai pakviesdamas kartu eiti savo pažįstamą G. K., kuri reikalui esant, galėtų patvirtinti dokumentų perdavimo faktą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuolat kildavo įvairių konfliktų su atsakovu. Teismo posėdyje kaip liudytoja pakviesta G. K. nurodė, kad labai senai pažįsta ieškovą ir yra gera jo šeimos draugė. Ji patvirtino, kad matė, kaip ieškovas perdavė atsakovui įmautėje dokumentus, prašydamas pasirašyti, o atsakovas dokumentus paėmė ir pasakė, kad jam reikia pasitarti su juristu. Paklausta, kokie dokumentai buvo perduoti, G. K. negalėjo atsakyti, tačiau nurodė mačiusi kažkokį planą. Ieškovas tvirtina, kad atsakovas jam jokių dokumentų neperdavė, nes, priešingu atveju, jis būtų kreipęsis į savo dukrą, kad ši juos jam išverstų (ieškovas nesupranta lietuvių kalbos). Teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta atsakovo dukra Ž. K. patvirtino, kad ieškovas visada kreipiasi į ją dėl gautų lietuvių kalba dokumentų išvertimo, tačiau dokumentai, susiję su 2018 m. atliktais matavimais, jai nebuvo pateikti išversti. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. K. yra atsakovo dukra, o G. K. prisistatė kaip labai gera ieškovo pažįstama, teismas sprendžia, kad šių liudytojų parodymams gali trūkti objektyvumo, todėl jais nesivadovauja. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių dokumentų asmeninį perdavimą atsakovui, be paties ieškovo paaiškinimų ir G. K. parodymų, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog asmeniškai perdavė pasirašymui minėtus dokumentus atsakovui.
13. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovas maždaug po 3 mėnesių nuo Sklypo matavimų atlikimo, t. y. 2019 m. vasario 20 d., sudarė su advokate Žaneta Šlyžiūte teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 361. Pagal šią sutartį, minėta advokatė yra ieškovo patarėja ir atstovė teisiniais klausimais. Praėjus dar daugiau nei 3 mėnesiams, ieškovas kreipėsi į notaro biurą. Byloje yra ieškovo 2019 m. birželio 10 d. pareiškimas adresuotas Vilniaus miesto 33-jam notaro biurui, kuriame yra notarės Pranės Jaskovikaitės notarinis patvirtinimas, kad 2019 m. birželio 10 d. ji persiunčia atsakovui (duomenys neskelbtini) ieškovo pareiškimą, kuriuo atsakovas yra kviečiamas 2019 m. birželio 19 d. 10 val. atvykti ieškovo advokatės Žanetos Šlyžiutės veiklos vykdymo adresu (Vilniuje, M. K. Oginskio g. 19–40) Sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto ir prašymo pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis pasirašymui. Atsakovas tvirtina, kad notarės persiųsto kvietimo jis negavo. Byloje esantis notarų biurui adresuotas pareiškimas patvirtina tai, kad atsakovui notarės pagalba buvo persiųstas minėtas kvietimas, tačiau nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad minėtas dokumentas atsakovui buvo įteiktas. Teismo posėdyje atsakovo dukra nurodė, kad atsakovas nuo maždaug 2015 m. yra įsirengęs atskirą nuo ieškovo pašto dėžutę, kuri yra kitoje namo pusėje, nei ieškovo pašto dėžutė. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos adresas yra vienas(duomenys neskelbtini), teismas daro išvadą, kad registruota pašto korespondencija, adresuota atsakovui, galėjo būti įteikta kitam minėtu adresu gyvenančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Pažymėtina, kad registruota pašto siunta paprastai įteikiama asmeniškai arba kitam tuo pačiu adresu gyvenančiam žmogui ir tik jei nepavyksta nieko rasti namie, pranešimas apie registruotą siuntą paliekamas pašto dėžutėje.
14. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta šio sprendimo 9–13 punktuose, teismas konstatuoja, kad ieškovas byloje neįrodė, jog įteikė atsakovui dokumentus, kuriuos nurodo, kad atsakovas be objektyvios priežasties nepasirašė.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą iš esmės, paaiškėjo, kad nesutarimo tarp bendraturčių nėra, t. y. ieškovas kreipėsi į teismą leisti atlikti tam tikrus veiksmus be atsakovo sutikimo, tačiau kaip nustatyta, iš byloje pateiktų įrodymų, ieškovas neįrodė, kad atsakovas tokį sutikimą yra atsisakęs duoti. Ieškovui neįrodžius, kad atsakovas gavo prašomus pasirašyti dokumentus, negalima daryti pagrįstos išvados, kad atsakovas atsisakė duoti ieškovo prašomą sutikimą ir, kad būtent toks atsisakymas trukdo ieškovui įgyvendinti savo teises į bendrąją nuosavybę. Tokią išvadą patvirtina ir atsakovo pozicija, kad jis gali pasirašyti dokumentus, tačiau nesutinka apmokėti kadastrinių matavimų išlaidų (tai atsakovas pakartojo ir baigiamojoje kalboje).
16. Bendraturčiams nesusitarus, teismas turi įvertinti, ar vieno iš bendraturčių atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas realia tokį sutikimą atsisakančio duoti asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, ar atsisakymas duoti sutikimą yra motyvuotas. Nagrinėjamu atveju matyti, kad byloje nėra ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, atsakovas neatsisako duoti sutikimą ir pasirašyti dokumentus. Nesant nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo, ieškinio reikalavimas dėl leidimo ieškovui atlikti tam tikrus veiksmus be atsakovo sutikimo, negali būti tenkinamas.
17. Be to, šiuo aspektu taip pat reikšminga tai, kad nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. yra įregistruota naudojimosi Sklypu tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-817-585/2013 nustatė naudojimosi Sklypu tvarką pagal 2011 m. kovo 22 d. UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ parengtą žemės sklypo planą, t. y. teismas galutine ir neskundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovas naudojasi Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 2, atsakovas naudojasi Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1 ir abu kartu naudojasi Sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 3 (iš plano matyti, kad tai yra mažoji Sklypo dalis). Nepaisant to, ieškovas vienasmeniškai (nesuderinęs iš anksto su atsakovu) susitarė su Bendrove dėl viso Sklypo (taip pat ir tos sklypo dalies, kurios naudojimosi teisės pagal minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį ieškovas neturi) kontrolinės-geodezinės nuotraukos padarymo ir viso Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad dėl minėtų darbų apmokėjimo derinimo klausimų į atsakovą nesikreipė nei žodžiu, nei raštu. Taigi, nesilaikydamas bendraturčių bendradarbiavimo, kooperavimosi ir savo interesų derinimo principų, ieškovas užsakė minėtas geodezines paslaugas iš Bendrovės. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad už užsakytas paslaugas ieškovas sumokėjo iš viso 330 Eur ir pusę šių išlaidų įtraukė į prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nors akivaizdu, kad Sklypo geodezinės nuotraukos darymo ir Sklypo kadastrinių matavimų atlikimo išlaidos nėra niekaip susijusios su bylinėjimosi išlaidomis.
18. Be to, pasak atsakovo, minėti darbai buvo atliekami išimtinai ieškovo interesais. Tą iš esmės patvirtino ir pats ieškovas, ieškinyje nurodydamas, kad matavimai buvo atliekami ieškovo pageidavimu, siekiant įregistruoti Sklype esančio namo dalies rekonstrukciją (ieškinio 2 punktas), kad Bendrovė 2018 m. lapkričio mėnesį atliko Sklypo kadastrinius matavimus, o tiksliau – jų tikslinimą, fiksuojant Sklypo kadastro duomenų pasikeitimą dėl jame esančio namo dalies rekonstrukcijos; kad Sklypo kadastrinių matavimų bylos atnaujinimas buvo vykdomas ieškovo pageidavimu, norint užregistruoti jam priklausančios pastato dalies rekonstrukciją NT registre (ieškinio 9 punktas).
19. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Bendraturčiai turi pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią, aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Ieškovas, nesitardamas su atsakovu ir nederindamas su juo užsakymo, o vėliau su Sklypo kadastriniais matavimais susijusias išlaidas (dalį jų) įtraukdamas į bylinėjimosi išlaidas, ne tik neieškojo priimtiniausio abiem bendraturčiams sprendimo būdo, bet ir elgėsi nesąžiningai kito bendraturčio (šiuo atveju – atsakovo) atžvilgiu. Byloje nėra duomenų apie ieškovo dėtas pastangas su atsakovu suderinti savo valią. Priešingai, ieškovas 2019 m. vasario mėnesį kreipėsi pagalbos į advokatę ir per notarę išsiuntė atsakovui kvietimą atvykti dokumentų pasirašymui į jo advokatės veiklos vykdymo vietą Vilniuje, nors abu bendraturčiai gyvena viename name (duomenys neskelbtini).
20. Atsakovas teismo posėdyje nenurodė, kad nesutinka su dokumentais, kuriuose trūksta atsakovo parašo (2018 m. lapkričio 26 d. planas, tos pačios dienos Aktas bei prašymas (be datos), adresuotas NŽT Vilniaus rajono skyriui). Priešingai, atsakovas nurodė sutinkantis, kad matavimai buvo atlikti tinkamai, nurodė, kad plane esantiems duomenims pretenzijų neturi. Po dokumentų, kuriuose trūksta atsakovo parašo, įteikimo atsakovui, šiam atsisakant juos pasirašyti, ieškovas išsaugos savo teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įgyvendinti bendrosios nuosavybės teises be atsakovo sutikimo, tačiau šiuo metu, nesant dėl to nesutarimo, ieškovas nėra įgijęs teisės CK 4.75 straipsnio 1 dalies pagrindu reikšti ieškinį teisme. Atsižvelgiant į tai, kad minėta aplinkybė paaiškėjo jau priėmus ieškinį ir bylą išnagrinėjus iš esmės, ieškovo ieškinys atmetamas. Atmetus ieškinį, netenkinamas ir ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovo J. M. ieškinį atmesti.
Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.