Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-266-860/2019

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-27
Bylos Nr.: 2-266-860/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-01530-2018-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Saulius Jakaitis
Ieškovas: M. T.
Atsakovas: T. T.
Trečiasis asmuo: UAB „General Finacing“, UAB „Moment Credit“
Išvadą teikia: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-266-860/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01530-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.4.3; 2.3.3.5; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1; 3.4.1.2; 3.4.1.4. (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Saulius Jakaitis,

sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieškovei M. T., atsakovui T. T., jo atstovei adv. Rūtai Menčikovskytei, institucijos atstovui Dmitrij Charitonov, vertėjaujant Alicijai Stančinskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą: pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui T. T., tretieji asmenys – UAB „General Finacing“ ir UAB „Moment Credit“, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo; pagal atsakovo T. T. priešieškinį ieškovei M. T. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė M. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo:

1) santuoką tarp jos ir atsakovo T. T., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; neskirti termino sutuoktiniams sutaikyti;

2) nepilnamečių vaikų T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove M. T.;

3) priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 130 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, kiekvieną mėnesį nuo patikslinto ieškinio pareiškimo dienos iki vaikų pilnametystės;

4) priteisti iš atsakovo kiekvienam vaikui po 2 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio;

Šalies argumentai

5) nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. T.;

6) nustatyti, kad atsakovas T. T. turi teisę bendrauti su vaikais bendru atsakovo ir ieškovės sutarimu;

7) nepriteisti šalims tarpusavio išlaikymo;

8) sutuoktinių asmeninėse sąskaitose esančias lėšas po santuokos nutraukimo palikti tam sutuoktiniui, kurio vardu yra atidaryta banko sąskaita;

9) po santuokos nutraukimo jai plikti santuokoje įgytą pavardę – T., o atsakovui palikti jo pavardę – T.;

10) nurodyti, kad jos asmeninius kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „General Finacing“ ir UAB „Moment Credit“ po santuokos nutraukimo ieškovė vykdo asmeniškai;

11) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo šalys kurį laiką sutarė gerai, vedė bendrą ūkį, susilaukė penkių vaikų. Tačiau dėl nuolatinių barnių, atsakovo polinkio į alkoholį ir nesirūpinimu šeima, t.y. ieškovė viena perka vaikų mokyklinius reikmenis, maistą ir rūbus, moka komunalines paslaugas ir visas kitas būtinas išlaidas, ieškovė prieš beveik 2 metus, t.y. nuo 2016-09-16, išsikraustė iš atsakovo namų ir su vaikais apsigyveno nuomotame būste. Pažymėjo, kad atsakovas visiškai nesiekė veikti šeimos interesais, savo elgesiu žemino ieškovę, kaip moterį, neprisidėjo finansiškai prie šeimos išlaikymo. Tad gyventi kartu ir išsaugoti šeimą tapo nebeįmanoma. Siekiant išvengti proceso apsunkinimo įrodinėjant kaltę, ji sutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Pažymėjo, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, jiems yra suteiktos visos sąlygos sveikam ir normaliam fiziniam bei protiniam vystymuisi. Ji visapusiškai dalyvauja vaikų auklėjime, gauna nuolatines pajamas, visada teikė ir teikia išlaikymą, išlaiko būstą, perka buitinius reikmenis ir higienos priemones, rūbus, maistą ir kt, tad ji gali suteikti vaikams visapusišką gerovę, taip pat yra visiškai atsakinga už vaikų auklėjimą, dvasinį ir moralinį ugdymą ir rūpinimąsi jų sveikata. Tad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Nurodė, kad penkių nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1 300 Eur, t.y. kiekvienam vaikui po 260 Eur. Tad ji prašo iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui ne mažiau nei pusę išlaidų, t.y. 130 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas. Nurodė, kad šalių santykiams nutrūkus prieš beveik 3 metus, t.y. nuo 2016-09-16, atsakovas penkių vaikui išlaikymui pinigų neskyrė. Tad susidaręs įsiskolinimas kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio (23 mėn.) sudaro po 2 990 Eur (130 Eur x 23 mėn.). Tad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir minėtą išlaikymo įsiskolinimą. Ji neprašo nustatyti konkretaus atsakovo matymosi su vaikais grafiko. Atsakovas gali bendrauti su vaikais bet kada išreiškus tokį norą, iš anksto šalims suderinus vaikų buvimo vietą ir laiką. Šalys yra darbingo amžiaus, tad ieškovė neprašo jai iš atsakovo priteisti išlaikymo. Teigia, kad ji su atsakovu santuokos metu jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, tad nėra ko ir dalinti nutraukiant santuoką. Santuokos metu šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo. Ji turi du asmeninius kreditorius – UAB „General Financing“ ir „UAB Moment Credit“, kuriems įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys asmeniškai.

Atsiliepimas

2. Atsakovas T. T. nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame iš esmės nesutinka su patikslintu ieškiniu.

Šalies argumentai

Pažymėtina, kad atsakovas taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriame išdėstyti motyvai dėl ginčo esmės.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius) nustatyta tvarka ir terminu pateikė išvadą į ieškovės ieškinį.

Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikai nuolat gyvena su motina ir nori su ja toliau gyventi, mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Skyrius taip pat palaikė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys - UAB „General Finacing“ ir UAB „Moment Credit“, nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsiliepimų į ieškovės patikslintą ieškinį.

Šalies argumentai

5. Atsakovas T. T. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo:

1) santuoką tarp ieškovės M. T. ir atsakovo T. T., sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisiant iš jos atsakovo naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

2) nustatyti, kad atsakovas T. T. nėra nepilnamečių vaikų B. T., S. T. ir K. T. tėvas bei įpareigoti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyrių panaikinti minėtų vaikų gimimo liudijimų įrašus apie tai, jog atsakovas yra šių vaikų tėvas;

3) teismui laikant, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo yra praleistas, šį terminą atnaujinti;

4) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio;

5) priteisti iš ieškovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas pagal tarnybos pateiktą pažymą.

Nurodė, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo, nes ji buvo neištikima. Byloje esanti eksperto išvada apie tai, kad jis nėra paskutinių trijų vaikų tėvas patvirtina ieškovės nevienkartinį neištikimybės faktą. Nors jis girdėdavo aplinkinių kalbas apie ieškovės neištikimybę, tačiau visuomet išlikdavo nedidelė viltis, kad tai netiesa. Gavus eksperto išvadas, jokios vilties nebeliko. Akivaizdu, kad bet kuriam žmogui, įskaitant ir atsakovą, tokie faktai sukelia stiprius neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nusivylimą. Svarbu įvertinti ir ieškovės elgesį bylos nagrinėjimo procese – ieškovė be jokių objektyvių priežasčių net nesistengia nurodyti biologinį vaikų tėvą (tėvus), kuriam (kuriems) pirmiausia ir tenka vaikų išlaikymo prievolė. Pažymėjo, kad ieškovei yra žinoma, kad atsakovo turtinė padėtis yra ypač sunki. Tad ieškovė siekdama išlaikymo iš atsakovo, o ne iš biologinio vaikų tėvo, vadovaujasi ne vaikų interesais, bet siekiu sukelti atsakovui dar daugiau neigiamų išgyvenimų po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, priteisiant jam neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovės neištikimybės, viešai ilgą laiką rodomo nelojalumo ir nepagarbos, visiškai ignoruojant bendro sutuoktinių gyvenimo taisykles, atlyginimo. Šią neturtinę žalą atsakovas vertina 3 000 Eur. Tuo atveju, jeigu santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo prašo spręsti ne tik CK 3.70 straipsnio 2 dalies kontekste, bet ir taikant CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatą (pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai). Akcentavo, kad ieškovė 2019-01-08 teismo posėdyje atsisakė nurodyti spėjamą biologinį vaiko tėvą. Toks ieškovės elgesys laikytinas manipuliavimu vaikui svarbia informacija bei atsakovo ir vaikų teisių pažeidimu. Tad šiuo atveju aktualus socialinės tėvystės klausimas. Teigia, kad tarp jo ir trijų jauniausių vaikų bendravimas yra nutrūkęs, tarp jų nėra užsimezgusio emocinio ar socialinio santykio; tiek vaikai, tiek ir pats atsakovas neketina ateityje bendrauti. Iš vaikų atsakovas yra sulaukęs komentarų, kad „naujas tėtis“, su kuriuo vaikai gyvena, yra geresnis nei atsakovas. Taigi, ne atsakovą, bet ieškovės sugyventinį vaikai laiko savo tėvu. Teigia, kad jo turtinė padėtis yra labai sunki, jo galimybės teikti išlaikymą visiems penkiems vaikams yra ypač ribotos, tad faktiškai ateityje pavirstų dideliu įsiskolinimu, kurio jis niekada nesugebėtų padengti. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad tėvystės nuginčijimo apribojimu šiuo konkrečiu atveju nebūtų pasiekta jokio teisėto tikslo, susijusio su vaikų interesų užtikrinimu. Akcentavo, kad išimtinai dėl ieškovės veiksmų yra eliminuojama galimybė išlaikymą vaikams priteisti iš biologinio tėvo, nes ji atsisakė jį nurodyti. Vien šiuo pagrindu atsakovo teisės nuginčyti tėvystę vaikams, kurių biologiniu tėvu jis nėra, apribojimas nebūtų proporcingas ribojimas, nes ieškovė nepraranda teisės ateityje reikalavimą dėl vaikų išlaikymo pareikšti biologiniam vaikų tėvui (tėvams). Nurodė, kad tik atlikus teismo ekspertizę paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, jog duomenys apie vaikų tėvą neatitinka tikrovės, tad, remiantis CK 3.152 straipsnio 1 dalimi, mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Tuo atveju, jei teismas nesutiktų su atsakovo pozicija ir laikytų, kad šis terminas yra praleistas, atsakovas prašo šį terminą atnaujinti. Atsakovas, turėdamas tikslą išsaugoti šeimą, net ir esant abejonėms dėl jo biologinio ryšio su vaikais, nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, žinodamas, kad toks kreipimasis neabejotinai dar labiau pablogintų santykius su ieškove ir nulemtų santuokos nutraukimo proceso inicijavimą. Be to, tarp jo ir vaikų nesusiformavo tvirti tėvo ir vaikų santykiai. Pažymėjo ir tai, kad ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, o ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių ji negalėtų reikšti tėvystės nustatymo reikalavimo biologiniam vaiko tėvui šioje ar kitoje byloje.

Atsiliepimas

6. Ieškovė M. T. pateiktame atsiliepime prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Pabrėžė, kad ji vaikų pradėjimo metu artimus santykius palaikė tik su atsakovu, tad ji yra visiškai tikra, jog visų nepilnamečių tėvas yra tik atsakovas; ji atsakovui buvo ištikima. Teigia, kad atsakovo netinkamas elgesys, nuolatiniai barniai, polinkis į alkoholį ir nesirūpinimas šeima lėmė tai, jog ji dėl vaikų ir savo saugumo buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo namų bei apsigyventi nuomojamame būste. Nurodė, kad atsakovas su savo vaikais gyveno kartu iki pat 2016-09-16. Tad tarp vaikų ir atsakovo buvo susiformavę vaikų ir tėvo santykiai. Jų ryšys nėra nutrūkęs, nes pats atsakovas prieš Šv. Kalėdas skambino ieškovei ir su minėta švente norėjo pasveikinti vaikus. Tik nuo tada, kai ieškovė buvo priversta išsikraustyti iš atsakovo namų, pastarasis savo iniciatyva nesiekia su vaikais bendrauti. Teigia, kad būtent atsakovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu, sąlygojo susilpnėjusį vaikų ir tėvo ryšį, tačiau vaikai atsakovą visada laikė ir pripažino jį tėvu ir šiai dienai taip pat neatsisako bendrauti ir palaikyti ryšius su juo. Atsakovas dėl vaikų tėvystės nuginčijimo galėjo kreiptis į teismą daugiau negu prieš 10 metų, o kreipėsi tik tuomet, kai ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Mano, kad atsakovas ginčydamas tėvystę savo trijų vaikų atžvilgiu iš tiesų siekia išvengti prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir prievolės mokėti susidariusį įsiskolinimą. Nesutinka su prašoma priteisti 3 000 Eur neturtine žala. Teigia, kad atsakovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinės atsakomybės taikymui.

7. Trečiasis asmuo - UAB „General Financing“, pateiktame atsiliepime prašė atsakovo priešieškinį spręsti teismo nuožiūra.

8. Trečiasis asmuo – UAB „Moment Credit“, pateiktame atsiliepime nesutiko su priešieškiniu dalyje dėl reikalavimo priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei civilinė atsakomybė negali būti taikoma, nes atsakovas nepagrindė atsiradusios žalos dydžio, nenurodė ir iš viso nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp neteistų veiksmų bei atsiradusios žalos ir sutuoktinės kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad apie sutuoktinės neištikimybės faktą atsakovas sužinojęs gana seniai (2004 – 2006 m.), tačiau nesiėmęs jokių realių veiksmų, santuoka nutraukiama apskritai tik 2018 m., o kitų įrodymų, patvirtinančių fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą nėra, trečiasis asmuo laiko, kad dėl to atsakovo fizinė ar psichinė sveikata nepablogėjo, o jei ir pablogėjo, tai negali toks pablogėjimas būti įvertintas 3 000 Eur neturtinės žalos suma.

9. Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepateikė atsiliepimo į atsakovo patikslintą priešieškinį.

Šalies argumentai

10. Teismo posėdžio metu ieškovė savo ieškinį pilnai palaikė; su priešieškiniu nesutiko. Prašė skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudą už laiku dokumentų nepateikimą. Paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio kartu su atsakovu nebegyvena, nes su juo nebebuvo įmanoma būti. Atsakovas nieko nesirūpino, nuolat girtaudavo, net gi vaikų prašydavo pinigų gėrimams; tai dirbdavo tai nedirbdavo, tačiau realiai pastovaus darbo jis niekada neturėjo. Jis nuolat sėdėdavo ant sofos ir nieko nedarydavo, tik alų gerdavo. Necenzūriniais žodžiais kalbėdavo ant jos ir vaikų. Tai tęsėsi apie 2 – 3 paskutinius metus prieš jai paliekant namus. Atsakovas su vaikais nebendrauja ir neteikia jiems jokio išlaikymo. Jos mėnesinės pajamos yra apie 570 Eur; taip pat dar gauna išmokas už vaikus. Iš viso gauna apie 920 Eur per mėnesį. Jai padeda draugas, su kuriuo jau 6 mėnesius kartu gyvena. Su minėtu draugu pradėjo bendrauti po to, kai paliko atsakovo namus ir jų santuoka iš esmės jau buvo nutrūkusi; anksčiau su juo nebendravo. Nurodė, kad bendro dalintino turto neturi.

Atsakovas ir jo atstovė priešieškinį palaikė; su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir dėl kreditorinių reikalavimų paskirstymo. Kitoje dalyje su ieškiniu nesutiko. Atsakovas paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, padeda neoficialiai ūkininkui, yra registruotas darbo biržoje; neturi jokio išsilavinimo. Per mėnesį dirbdavo apie 2 savaites. Pripažino, kad kartais išgeria, o alų geria dažnai; vaikams finansiškai nepadeda. Jam buvo kilę klausimų dėl vaikų tėvystės ir anksčiau, tačiau galutiniai apie tai, kad paskutiniai trys vaikai nėra jo biologiniai, - sužinojo tada, kai buvo padaryta ekspertizė. Atsakovo atstovė akcentavo, kad jokie santykiai tarp paskutinių trijų vaikų ir atsakovo nėra susiformavę, tad nėra jokios gintinos socialinės tėvystės.

Institucijos atstovas teigė, kad šioje byloje yra pagrindas nuginčyti tėvystę trijų paskutinių vaikų; jokie artimi socialiniai santykiai tarp atsakovo ir minėtų vaikų nėra susiformavę. Tad tėvystės nuginčijimas vaikams nepadarys jokios žalos. Vaikai aiškiai pasakė, kad jokio socialinio ir emocinio ryšio su tėvu nėra. Mano, kad atsakovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti tėvystę. Teigia, kad atsakovo dviem biologiniams vaikams turėtų būti padidintas išlaikymo dydis; atsakovas yra sveikas ir darbingas, tad turėtų dėti daugiau pastangų dėl didesnių pajamų gavimo. Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkinami iš dalies.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė M. T. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir atsakovas T. T. santuoką sudarė (įregistravo) (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims gimė penki vaikai: T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas paskutinių savo trijų vaikų tėvystę ginčija.

12. Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia (šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio) ir tikėtis, jog jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, tad skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 straipsnis).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės

13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

14. Ieškovė savo ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti santuoką tik dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

15. Atsakovas ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo visų pirma sieja su jos neištikimybe. Teismas su šiais argumentais iš esmės sutinka. Šalys gyvendamos santuokoje susilaukė penkių vaikų. Tačiau byloje atlikus genominę ekspertizę paaiškėjo, kad atsakovas nėra paskutinių trijų vaikų biologinis tėvas. Tad akivaizdu, kad ieškovė gyvendama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima, artimai bendravo su kitu ar kitais vyrais. Kita vertus, pati ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių, t.y. ir dėl jos kaltės; nors ieškovė pateikia kitokius motyvus, susijusius su jos kalte dėl santuokos nutraukimo (siekiu išvengti proceso apsunkinimą įrodinėjant kaltę), tačiau bet kokiu atveju, ji sutinka, kad santuoka būtų nutraukta ir dėl jos kaltės. Tad teismas plačiau dėl atsakovės kaltės nepasisako.

Nors ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, tą pripažįsta ir ji pati, tačiau tai automatiškai nereiškia, kad kitas sutuoktinis jau nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad ir atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, t. y. lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kt., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nevengė nuolat išgerti, tą iš esmės jis ir pats pripažino teismo posėdyje. Atsakovas neturėjo pastovaus nuolatinio darbo, nors yra pakankamai jauno amžiaus ir sveikas; prie šeimos poreikių tenkinimo praktiškai neprisidėjo, jis yra nusišalinęs nuo bendrų šeimos reikalų sprendimo, tame tarpe nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo ir pan.; viskuo rūpinosi tik ieškovė. Tad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ir pats atsakovas.

Nors atsakovo atstovė teigė, kad atsakovo toks elgesys buvo sąlygotas ieškovės netinkamo elgesio jo atžvilgiu ir neištikimybės, tačiau teismas nesutinka, jog vieno sutuoktinio netinkamas elgesys suteikia kitam sutuoktiniui irgi veikti prieš šeimos interesus. Tad minėtas atsakovo elgesys niekaip negali būti pateisinamas netinkamu ieškovės elgesiu. Atsakovas galėjo siekti nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės dar tada, kai paaiškėjo jo nurodomi faktai. Tačiau jis to laiku nepadarė, tad šiuo metu negali pateisinti ir savo netinkamo, kaip sutuoktinio, elgesio.

16. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. Atsakovas T. T. prašo jam priteisti iš ieškovės 3 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl ieškovės neištikimybės, viešai ilgą laiką rodomo nelojalumo ir nepagarbos, visiškai ignoruojant bendro sutuoktinių gyvenimo taisykles, atlyginimą.

18. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

19. Byloje nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos nutraukimo, tad nagrinėjamu atveju atsakovui negali būti priteisiama neturtinė žala pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį.

20. Atsakovas savo priešieškinyje dar nurodo, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo prašo spręsti ne tik CK 3.70 straipsnio 2 dalies kontekste, bet ir taikant CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatą, t.y. ieškovei pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šį savo reikalavimą pagrindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009.

21. Tačiau teismas nesutinka, kad nagrinėjamu atveju atsakovui galėtų būti priteisiama neturtinė žala CK 6.246 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Visų pirma, neturtės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, atlyginimo klausimą reglamentuoja speciali teisės norma, t.y. CK 3.70 straipsnio 2 dalis, kuri, minėta, aiškiai nustato, kad sutuoktiniai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Antra, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Atsakovas (jo atstovė) nenurodė, koks dar kitas įstatymas (be CK 3.70 straipsnio 2 dalies, kuri duotu atveju, minėta, negali būti taikoma) numato galimybę sutuoktiniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimą esant nagrinėjamai situacijai. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami neteisėti veiksmai, kuriems esant asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Tačiau ši nuostata negali būti laikoma tinkama CK 6.250 straipsnio 2 dalies taikymo prasme, kur nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Trečia, atsakovo (jo atstovės) nurodoma teismų praktika šiuo atveju nėra aktuali, nes minėtos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje buvo sprendžiamas turtinės žalos atlyginimo klausimas, kai buvęs sutuoktinis teikė ne savo vaikui išlaikymą; buvo pripažinta, kad buvusi sutuoktinė turi atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, t.y. atitinkamai sumokėtą išlaikymą. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas T. T. prašo atlyginti neturtinę žalą. Tuo tarpu atsakovas jokio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nekelia, be to, jis jokio išlaikymo ne savo vaikams nėra mokėjęs. Taigi, minėta teismų praktika negali būti vadovaujamasi, nes bylos ratio decidendi nesutampa. Ketvirta, atsakovas apskritai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų visas būtinas sąlygas (ypač pačios žalos dydį) ieškovės civilinei atsakomybei taikyti. Apsiribojama tik bendro pobūdžio teiginiais.

22. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, tad jis atmestinas.

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniams taikymo nuo jų faktinio nustojimo kartu gyventi

23. Atsakovas priešieškinyje prašo, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovė šiam prašymui iš esmės neprieštarauja, sutinka, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukeltų nuo tada, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

24. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog, kai kaltais dėl santuokos iširimo pripažįstami abu sutuoktiniai, bet kuris iš jų gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis); abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos iširimo nėra kliūtis teismui taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalį (žr., pvz., 2013 m. liepos 16 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Taigi, nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, - tai savaime nėra kliūtis netaikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies.

25. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir jokio bendro ūkio nebeveda nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio; ieškovė su vaikais nuo tada išsikėlė iš atsakovo namų. Šalys šių aplinkybių neginčija, priešingai, jos vienareikšmiškai šias aplinkybes patvirtina.

Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, rodančių, kad šalys šiuo prašymu piktnaudžiautų ar siektų nepagrįstai išvengti prievolių kreditoriams.

26. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio (CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.127 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto ir skolinių įsipareigojimų padalijimo

27. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnis reglamentuoja, koks konkrečiai turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CK 3.89 straipsnis – asmenine sutuoktinių nuosavybe.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja CK 3.116 – 3.129 straipsniai.

Žemesnės instancijos teismas

Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t.y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra konstatavęs, kad šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr., pvz., 2010-05-20 nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo pirmiausia procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas); taip pat sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (aktyvas ir pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

28. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog šalys santuokos metu būtų įgijusios dalintino turto (tiek nekilnojamojo, tiek ir kilnojamojo), tad šis klausimas nesvarstytinas.

Žemesnės instancijos teismas

29. Šalys santuokos metu bendrų kreditorinių įsipareigojimų neįgijo.

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad ji turi du asmeninius skolinius įsipareigojimus kreditoriams – UAB „General Financing“ ir UAB „Moment Credit“; prašo nurodyti, kad šiuos skolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo ji vykdys asmeniškai.

Atsakovas neginčija, kad už įsipareigojimus minėtiems kreditoriams yra asmeniškai atsakinga pati ieškovė. Patys kreditoriai neišreiškė prieštaravimų dėl prievolės asmeninio pobūdžio.

Tad nutraukiant santuoką įsipareigojimų pobūdis nekeistinas, t.y. pripažintina, kad ieškovė privalo juos vykdyti asmeniškai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

30. Atsakovas, minėta, prašo pripažinti, kad jis nėra nepilnamečių vaikų B. T., S. T. ir K. T. tėvas bei įpareigoti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyrių panaikinti minėtų vaikų gimimo liudijimų įrašus apie tai, jog atsakovas yra šių vaikų tėvas.

31. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

32. Tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018; ir kt.).

33. Byloje buvo atlikta DNR ekspertizė; teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. ES 187/2018(01), kuriame padaryta išvada, kad T. T. nėra B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nors ieškovė teigia, kad ji yra įsitikinusi, jog minėtų vaikų tėvas yra būtent atsakovas T. T., nes ji tuo metu artimai nebendravo su jokiais svetimais vyrais, tik su atsakovu. Tačiau ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų minėtas ekspertizės išvadas ar bent leisti jomis abejoti; taip pat neprašė skirti pakartotinės ekspertizės ar pan. Byloje iš esmės nėra jokių duomenų, kurie prieštarautų eksperto padarytai išvadai dėl atsakovo biologinės tėvystės nebuvimo.

Taigi, pripažintina, kad minėta aplinkybė, jog atsakovas nėra minėtų vaikų biologinis tėvas, yra pilnai įrodyta.

34. Tačiau teisingam ginčo išsprendimui aktualus yra ir socialinės tėvystės ryšys.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog tarp atsakovo ir trijų jauniausių vaikų - B. T., S. T. ir K. T., bendravimas yra nutrūkęs, tarp jų nėra užsimezgusio jokio emocinio ar socialinio ryšio, tiek vaikai, tiek ir atsakovas neketina ateityje bendrauti. Tai matyti iš šių byloje esančių duomenų, visų pirma, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018-06-01 išvadoje (1 t., b.l. 47) be kita ko nurodyta, kad apsilankymo metu vaikai nurodė, jog tėvas niekada nesidomėjo jų gyvenimu ir nerodo noro bendrauti su jais; ieškovė nurodė, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu ir nesirūpina šeima, su vaikais nebendrauja ir nepadeda jų išlaikyti. Antra, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2018-05-24 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte (1 t., b.l. 48 - 49) be kita ko nurodyta, kad ieškovė paliko atsakovą, nes nenorėjo, jog vaikai matytų kiekvieną dieną girtą tėvą, kuris mokėjo su jais bendrauti tik necenzūriniais žodžiais; tėvas nebendrauja su vaikais, kaltina juos, kad jie nėra jo; ji kvietė atsakovą į svečius per šventes, pabūti kartu, kad šis pažiūrėtų kaip gyvena jo vaikai, tačiau pastarasis atsisakė, neatvyko net į dukros (S.) Pirmos Komunijos šventę; ryšių su vaikais nepalaiko, kartais skambina būdamas neblaivus tik vyriausiam sūnui; vaikai nurodė, kad gyvenant kartu tėvas nerodė jokio susidomėjimo jų mokykliniu gyvenimu, neklausė apie jų norus ir svajones, šiuo metu taip pat nerodo jokios iniciatyvos juos pamatyti, susitikti, pasikalbėti, jam to nereikia; pasak S., jie labai atitolo nuo tėvo ir nenori net su juo susitikti bei pasikalbėti, nes nežino apie ką; vaikai mano, kad tėvas nėra suinteresuotas palaikyti ryšius su jais. Minėtame akte padaryta išvada, kad santykiai tarp tėvo ir vaikų yra nutolę, šalti. Trečia, Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2019-01-17 Šeimos aplankymo akte (2 t., b.l. 2 - 4) išsamiai pateiktos vaikų nuomonės dėl jų ryšio su tėvu ir kt. Iš vaikų pateiktų nuomonių visiškai akivaizdu, kad nėra jokio ryšio tarp atsakovo ir vaikų, tame tarpe vaikų, kurių tėvystė yra ginčijama; atsakovas su vaikais visiškai nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio ir kontakto, jais nesirūpina bei pan. Vaikai taip pat nepageidauja su atsakovu bendrauti ar palaikyti kokį nors artimą ryšį; apie tėvą negali nieko gero pasakyti. Tuo tarpu vaikai B. T., S. T. ir K. T. labai gerai atsiliepia apie mamos (ieškovės) naują draugą S. P.; pasakojo, kad jis visur juos vežioja, leidžia kartu laiką, pramogauja, jis padeda ruošti pamokas, domisi rezultatais, perka dovanas ir pan. Vaikai nurodė, kad S. P. jiems yra kaip tėvas. Minėtame akte padarytos išvados, kad tėvas T. T. visiškai nedalyvauja vaikų gyvenime, auklėjime, nesidomi jais bei neteikia jiems išlaikymo; tarp tėvo ir vaikų šiuo metu bendravimas yra visiškai nutrūkęs, tarp vaikų ir tėvo nebėra stipraus emocinio ryšio ir socialinio ryšio; taip pat mamos M. T. draugas S. P. nemažai prisideda prie vaikų išlaikymo ir rūpinimosi jais. Taigi, iš šių vaikų paaiškinimų ir institucijos tarnautojo padarytų išvadų yra akivaizdu, kad vaikai savo tėvu iš esmės laiko ne atsakovą, bet mamos draugą S. P.. Ketvirta, pati ieškovė tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpina vaikais, neteikia jiems išlaikymo, yra nusišalinęs nuo jų auklėjimo ir bendravimo su jais bei pan.; be kita ko šiomis aplinkybėmis net grindė atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

35. Teismas pažymi, kad ieškovė iš esmės atsisakė nurodyti ginčijamų vaikų biologinį tėvą teigdama, jog tuo metu su jokiu kitu vyru ar vyrais artimai nebendravo. Tad teismas neturėjo galimybės į bylą įtraukti biologinį vaikų tėvą bei spręsti klausimą dėl tėvystės nustatymo.

36. Teismas iš esmės sutinka su atsakovo teiginiu, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju jo teisės nuginčyti tėvystę trijų vaikų B. T., S. T. ir K. T., kurių biologiniu tėvu jis nėra, ribojimas nebūtų susijęs su jokiu teisėtu tikslu (pvz., užtikrinti šeimyninių santykių tikrumą ir saugumą bei pan.), nes socialiniai ir emociniai ryšiai tarp atsakovo ir vaikų jau yra nutrūkę, kita vertus, jie pilnavertiškai niekada ir nebuvo susiformavę; tad natūralu, kad jų išsaugojimo nesiekia ir nepageidauja nei atsakovas, nei vaikai.

Byloje nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, tad jo realios galimybės teikti išlaikymą visiems penkiems vaikams yra ribotos; tikėtina, kad ateityje ši pareiga pavirstų dideliu įsiskolinimu, tad vaikai jokios realios naudos negautų. Taigi, ir šiuo aspektu tėvystės nuginčijimo apribojimu nebūtų pasiekta jokio teisėto tikslo, susijusio su vaikų interesų užtikrinimu.

37. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių ji negali nurodyti spėjamo vaiko tėvo. Sutiktina su atsakovo atstovės argumentu, kad išimtinai dėl ieškovės veiksmų yra eliminuojama galimybė išlaikymą vaikams priteisti iš biologinio tėvo. Kita vertus, ieškovė nepraranda teisės ateityje reikšti reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo biologiniam vaikų tėvui.

Vienok, pažymėtina ir tai, kad nuginčijus atsakovo tėvystę nepilnamečių vaikų B. T., S. T. ir K. T. atžvilgiu, jie neliktų be papildomos paramos ir rūpesčio. Byloje nustatyta, minėta, kad prie vaikų išlaikymo ir rūpinimosi prisideda ieškovės draugas S. P., kuris kartu gyvena su ieškove ir jos vaikais.

38. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog atsakovas T. T. nėra ir negali būti nepilnamečių vaikų B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o jie – nėra jo atitinkamai dukros ir sūnus.

Taigi, atsakovo priešieškinys dalyje dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas (CPK 185 straipsnis, CK 3.149 - 3.150 straipsniai).

39. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į tesimą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Atsakovas nurodo, kad tik atlikus teismo ekspertizę paaiškėjo aplinkybės, duodančios pagrindą teigti, jog duomenys apie vaikų tėvą neatitinka tikrovės.

Teismas su šiais atsakovo argumentais iš esmės sutinka. Atsakovas su ieškove ir vaikais gyveno kartu iki 2016 m. rugsėjo mėnesio, kai ieškovė su vaikais paliko atsakovą. Ieškovė visuomet atsakovui tvirtino, nors jam ir buvo tam tikrų abejonių (pasak atsakovo, kalbėjo kaimynai), kad jauniausių trijų vaikų tėvu yra tik atsakovas, nes ji jokių artimų santykių tuo metu su jokiais svetimais vyrais nepalaikė; ieškovė tai kategoriškai tvirtino ir teismo posėdžio metu. Tad esant tokiai situacijai, ypač pačiai vaikų mamai kategoriškai tvirtinant dėl atsakovo tėvystės tikrumo, nėra pagrindo teigti, kad atsakovui ginčijamos aplinkybės paaiškėjo anksčiau negu buvo gautas ekspertizės aktas. Byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, paneigiančių šią išvadą. Tad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo ekspertizės akto gavimo. Tai reiškia, kad atsakovas nėra praleidęs vienų metų ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

40. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove M. T..

Kadangi byloje nuginčyta atsakovo tėvystė vaikų B. T., S. T. ir K. T. atžvilgiu, tad šių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas nespręstinas. Spręstina tik dėl vaikų T. T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymo klausimas.

Pažymėtina, kad atsakovas T. T. reikalavimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove prieštaravimo nepareiškė.

41. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai T. T. ir A. T. gyvena su ieškove nuomojamame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

42. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Medininkų seniūnijos 2018-05-24 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte be kita ko nurodyta, kad vaikams gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaikai gyvena saugiuose namuose, atitinkančiuose higienos, priešgaisrinės apsaugos normas bei kitiems gyvenamiesiems namams keliamus reikalavimus; vaikai turi savo kambarius, kur yra asmeniniai jų daiktai, lovos, darbo stalai; motina užtikrina stabilią šeimos aplinką, kuri turi įtakos nepilnamečiams vaikams optimaliam vystymuisi; palaikomi saugaus prisirišimo tarp vaikų ir motinos santykiai; motina skiria pakankamai laiko bendravimui su vaikais; vaikams su motina gera ir saugu, jie jaučiasi mylimi ir laimingi; ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad nepilnamečių T. T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitinka vaikų interesus ir poreikius, todėl minėtų nepilnamečių šalių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo

44. Nustačius vaikų T. T. ir A. T. gyvenamąją vietą su ieškove, būtina išspręsti atsakovo T. T. ir jo minėtų vaikų bendravimo tvarkos nustatymo klausimą (CK 3.170 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

45. Ieškovė savo ieškinyje siūlo nustatyti, kad atsakovas T. T. turi teisę bendrauti su vaikais bendru atsakovo ir ieškovės sutarimu.

Atsakovas šiai siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai nėra išreiškęs prieštaravimų.

46. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad dėl siūlomos bendravimo su vaikais tvarkos ginčo tarp šalių nėra, nustatytina, jog atsakovas T. T. turi teisę bendrauti su vaikais T. T. ir A. T. bendru atsakovo ir ieškovės sutarimu.

Dėl nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo

47. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalis, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

48. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokomą periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Teismas pažymi, kadangi atsakovo tėvystė trijų vaikų B. T., S. T. ir K. T. atžvilgiu nuginčyta, tad išlaikymo klausimas spręstinas tik dėl atsakovo dviejų vaikų - T. T. ir A. T..

Atsakovas nesutinka su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu, prašo, kad priteisiamas išlaikymas neviršytų 90 Eur.

49. Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie vaikams patiriamas išlaidas, tačiau teismas pažymi, kad neabejotina, jog tokio amžiaus paauglių (T. šiuo metu yra 17 metų; A. – 14 metų) poreikiai yra pakankamai nemaži; kuo vyresnis vaikas, tu jo poreikiai natūraliai yra didesni.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė šiuo metu dirba mokykloje, jos mėnesinės darbinės pajamos yra apie 570 Eur. Taip pat ieškovė dar gauna išmokas už vaikus apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovė neturi jokio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Neoficialiai uždarbiauja pas vietinį ūkininką. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Taigi, atsakovo turtinė padėtis nėra gera, tačiau jis yra pakankamai jauno amžiau ir sveikas, tad jis turi ir privalo imtis daugiau priemonių, kad susirastų nuolatinį ir geriau apmokamą darbą bei išlaikytų savo vaikus.

50. Teismas nustatydamas priteistino išlaikymo dydį taip pat vadovaujasi ir teismų praktikoje vyraujančiu išlaikymo dyžiu, kuris paprastai nėra mažesnis kaip 200 Eur per mėnesį vienam vaikui.

Žemesnės instancijos teismas

51. Atsižvelgiant į išdėstytą, į paauglių poreikius, į šalių turtinę padėtį ir galimybę atsakovui imtis priemonių dėl nuolatinio ir geriau apmokamo darbo susiradimo, į teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovo šalių vaikams T. T. ir A. T. išlaikymą, mokamą po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Teismas pažymi, kad nors ieškovė prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau atsakovui nuginčijus savo tėvystę trijų vaikų atžvilgiu išlaikymas sprendžiamas ne dėl penkių vaikų, o tik dėl dviejų vaikų, tad natūralu, kad atsakovas dviem vaikams gali ir turi skirti išlaikymo daugiau negu po 130 Eur kas mėnesį.

Teismas taip pat pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

52. Ieškovė yra nepilnamečių vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

53. Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. (nuo sekančios po patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

54. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini), B. T., gim. (duomenys neskelbtini), S. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui po 2 990 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėn., t.y. iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos.

Teismas vėlgi pažymi, kad atsakovui nuginčijus savo tėvystę trijų vaikų B. T., S. T. ir K. T. atžvilgiu, jos reikalavimas priteisti vaikams išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo spręstinas tik dėl jo vaikų - T. T. ir A. T..

Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, teigia, kad jis turėtų būti mažesnis atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį.

55. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

56. Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, atsakovas nuo to laiko neteikė vaikams jokio išlaikymo.

Ieškovė prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir yra paskaičiavusi būtent už laikotarpį, kai šalys nustojo kartu gyventi iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo.

57. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, į tai, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos savo dviem vaikams išlaikymo iš viso neteikė, į atsakovo nelengvą turtinę padėtį, tačiau nepakankamas pastangas ją pagerinti, į tai, jog nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį (o ieškovė išlaikymo įsiskolinimą yra paskaičiavusi po 130 Eur kas mėnesį), daro išvadą, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti ir priteisti iš atsakovo po 2 990 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam šalių vaikui, t.y. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), A. T., gim. (duomenys neskelbtini).

Kiti klausimai

58. Nei ieškovė, nei atsakovas po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Be to, pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, šalys neturi teisės į vienas kito išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

59. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „T.“, o atsakovui jo pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą reglamentuoja CPK 96 ir 99 straipsniai.

61. Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Taip pat atsakovo priešieškinys buvo patenkintas iš dalies.

Įvertinus reikalavimų tenkinimo apimtį ir šalių poziciją spręstinais klausimais, į šalių patirtas pagrįstas, būtinas ir reikalingas bylinėjimosi išlaidas, jų dydį (atsakovui teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba), į minėtą teisinį reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, darytina išvada, kad šiuo atveju šalims nepriteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

62. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-05-09 nutartimi nusprendė atidėti ieškovei žyminio mokesčio – 225 Eur, sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo.

Taigi, ši pinigų suma (225 Eur) priėmus teismo sprendimą turi būti priteisiama iš ieškovės į valstybės biudžetą.

63. Teismas patyrė byloje iš viso 33,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu (pašto išlaidų). Šios išlaidos į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis, t.y. po 16,96 Eur iš kiekvienos šalies (CPK 96 straipsnis).

Tačiau atsakovui yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-07-19 sprendimas Nr. 2.2.(NTP-2)-18-T-2538-12873), jis yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Tad minėtos pašto išlaidos (16,96 Eur) iš atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos.

Tuo tarpu iš ieškovės galutiniai į valstybės biudžetą priteistina iš viso 241,96 Eur (225 Eur + 16,96 Eur).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės M. T. (ikisantuokinė pavardė – S.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „T.“, atsakovui jo pavardę – „T.“.

Pripažinti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio.

Pripažinti, kad santuokos metu įgyti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „General Financing“ ir UAB „Moment Credit“ yra asmeninė ieškovės M. T. prievolė.

Pripažinti, kad T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė.

Pripažinti, kad T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o S. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) duktė.

Pripažinti, kad T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o K. T., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnus.

Nustatyti nepilnamečių vaikų T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina M. T..

Nustatyti, kad atsakovas T. T., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę bendrauti su vaikais T. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. T., gim. (duomenys neskelbtini), bendru atsakovo T. T. ir ieškovės M. T. sutarimu.

Priteisti iš atsakovo T. T. nepilnamečiui sūnui T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. T. nepilnametei dukrai A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. T. nepilnamečiams vaikams T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, kiekvienam po 2 990 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Nepilnamečių vaikų T. T. ir A. T. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. T..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 241,96 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Santuoka laikoma nutraukta nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti:

- santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą;

- vaikų gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis