- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-11-03
- Bylos Nr.
- 1-6-674/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-82-1-00365-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Kaltinamasis
- B. J.
- Nukentėjusysis
- Ž. K.
- Civilinis atsakovas
- ERGO Insurance SE Lietuvos filialo
- Advokatai
- Regina Agrba, Elžbieta Tumkas
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, Rasai Vaisiauskaitei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, susituokusi, dirbanti Raseinių kredito unijos vyriausiąja buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. J. buvo kaltinama tuo, kad ji pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, o būtent, kad 2014-05-10 apie 20.20 val. Raseinių mieste, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Audi A4“ valstybinis numeris BNR 204, išvažiuodama iš daugiabučių namų kiemo, nepraleido pagrindine Vaižganto gatve važiuojančio motociklo „Honda“, Lietuvoje neregistruoto ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 9 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.), 107 p. (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms), ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalojo motociklo „Honda“ vairuotoją Ž. K., padarydama atvirą įspaustinį kaktikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimus su oro susikaupimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, į skilvelius, galvos smegenų sumušimą, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, kairės akies regos nervo atrofiją, tuo sukeldama jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais ji buvo kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. požymių.
Kaltinamoji B. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino ir parodė, kad 2014-05-10 vakare važiavo iš savo daugiabučio namo kiemo į Vaižganto gatvę. Įvažiavimas yra siauras ir du automobiliai prasilenkti negali. Lėtai privažiavo prie Vaižganto gatvės ir sustojo, matomumas buvo blogas, nes iš kairės pusės stovi šiukšlių konteineriai, o iš dešinės pusės automobilių stovėjimo aikštelėje stovintys automobiliai ir baltas autobusiukas. Tuo metu Vaižganto gatve atvažiavo lengvasis automobilis rodė posūkį į kairę ir norėjo įsukti į jos daugiabučio namo kiemą. Ji suprato, kad automobilis ją praleidžia išvažiuoti iš kiemo. Ji po truputį išvažinėjo į Vaižganto gatvę, sukdama į kairę, rodydama kairį posūkį. Ji išvažiavo į gatvę tik automobilio priekiu ir vėl sustojo. Iš dešinės pusės matė sustojusį ją praleisti automobilį ir toliau atvažiuojantį kitą lengvąjį automobilį. Taip pat staiga pamatė dideliu greičiu iš dešinės pusės atvažiuojantį motociklą. Tada ji sustojo, manė, kad motociklininkas prasuks ir pravažiuos pro jos automobilį, nes buvo apie 3-4 metrus tarpas tarp jos ir K. automobilių. Tačiau motociklininkas trenkėsi į jos automobilio dešinės pusės priekinį ratą. Ji buvo šoke, neprisimena, kam ji būdama automobilyje skambino. Po to patraukė automobilį į pakraštį, kad netrukdytų eismo. Motociklininkas važiavo labai greitai, jis buvo be šalmo. Jai labai gaila, kad atsitiko toks įvykis, tačiau ji laiko, kad ji nekalta, nes motociklininkas važiavo be šalmo, techniškai netvarkingu motociklu, be teisių, o be to dar ir neblaivus. Laiko, kad jeigu motociklininkas būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių, tai būtų išvengęs susidūrimo. Prašo išteisinti, civilinius ieškinius atmesti.
Nukentėjusysis Ž. K. parodė, kad kiek jis žino, buvo patekęs į eismo įvykį, tačiau nieko negali paaiškinti, nes po traumos neprisimena. Žino, kad jam draugas Ž. V. buvo palikęs motociklą pataisyti, pakeisti tepalus. Jis nežino, kodėl jis būdamas neblaivus važiavo su šiuo motociklu. Gydytojai sakė, kad jeigu būtų buvęs blaivus, tai būtų ko gero lūžęs kaklas. Kur važiavo taip pat paaiškinti negali. Jis maždaug 3 savaites po įvykio nieko nepamena. Žino, kad ilgai gydėsi, ilgai buvo be sąmonės. Buvo sužalota galva, išdaužyti dantys, sutrenktos smegenys. Jis ik šiol yra tik 30 proc. darbingas. Viena akimi visiškai nemato, yra sutrikusi uoslė. Perspektyvoje neaišku, kokia bus sveikata. Jam būtina protezuotu dantis, nes negali tinkamai kramtyti, be to yra estetinės problemos. Prašo priteisti 5395 eur turtinės ir 20 000eur neturtinės žalos.
Liudytojas Ž. V. parodė, kad Ž. K. yra jo draugas. Motociklas „Honda“ priklauso jam. Jį pirko parvežtą iš užsienio. Motociklo Lietuvoje neregistravo, neapdraudė ir nevarė technikinei apžiūrai, nes nebuvo apsisprendęs ar juo naudosis pats ar parduos. Iki įvykio jis Ž. K. buvo atvežęs motociklą į namus, kad jį paremontuotų, pakeistų tepalus, grandinę paveržtų ir atliktų kitus smulkius darbus. Pretenzijų Ž. K. dėl sudaužyto motociklo neturi. Byloje civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytoja R. K. parodė, kad 2014-05-10 apie 20.20 val. ji savo automobiliu „Audi A4“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo namo į Vaižganto gatvės Nr. 20A namo kiemą. Jai iš paskos apie 50 m. atstumu važiavo jos vyras P. M. automobiliu „Mitsubishi Grandis“ Ji važiavo apie 40 km/val. greičiu. Maždaug 15-20 metrų iki įvažiavimo į kiemą, ji pradėjo rodyti posūkį į kairę, sustojo, nes matė, kad iš kiemo išvažiuoja į Vaižganto gatvę lengvasis automobilis „Audi A4“.Kadangi įvažiavimas į kiemą yra siauras, negali įsitekti du prasilenkiantys automobiliai, ji sustojo apie 5 metrus nuo įvažiavimo į kiemą ir laukė kol automobilis išvažiuos. Automobilį vairavo J.. J. išvažiavus šiek tiek į Vaižganto gatvę, ji pamatė, kaip pro ją dideliu greičiu pravažiuoja motociklas iš kairės pusės. Lyg iš dangaus nukrito motociklas. Motociklas trenkėsi į J. vairuojamą automobilį. Motociklas nuvirto ant šono, o motociklininkas nuskriejo ir nukrito ant kelio kniūbsčias. J. rodė kairės pusės posūkio signalą ir buvo šiek tiek automobiliu išlindusi į Vaižganto gatvę. Į gatvę iškišusi priekinę automobilio dalį, buvo sustojusi apsižvalgyti, ar niekas jai netrukdo įvažiuoti į pagrindinę gatvę. Kitaip iš šio kiemo išvažiuoti neįmanoma, nes matomumas blogas, vaizdą užstoja dešinėje pusėje aikštelėje stovintys automobiliai, o kairėje pusėje stovi šiukšlių konteineriai. Ji gyvena tame kieme ir jie visada taip išvažiuoja. Motociklininkas buvo be šalmo. Motociklininkas laisvai galėjo pravažiuoti, nekliudęs jokios transporto priemonės, jeigu būtų važiavęs lėčiau ir būtų spėjęs suvaldyti motociklą. Nuo jos automobilio iki J. automobilio buvo apie 3 metrai, laisvai galėjo pravažiuoti, visa eismo juosta praktiškai buvo laisva. Ji buvo įvykio vietoje kol atvažiavo greitoji med. pagalba ir policija. Ji priėjo prie policininko ir pasakė, ką matė.
Liudytojas P. M. parodė, kad jis savo automobiliu „Mitsubishi Grandis“ važiavo iš Grybo gatvės į Vaižganto gatvės Nr. 20A namo kiemą. Jis važiavo paskui savo žmoną R. K., kuri vairavo automobilį „Audi A4“. Tarp jo ir jo žmonos buvo apie 50 - 70 metrų atstumas. Jiems važiuojant Vaižganto gatve, jis pamatė kaip pro jį dideliu greičiu pravažiuoja motociklas lenkdamas jį iš kairės pusės. Kai jį pralenkė, motociklininkas negrįžo į savo eismo juostą. Tuo metu jo žmona rodė kairį posūkį, iki įvažiavimo į kiemą buvo likę apie 20 metrų. Žmona sustojo tvarkingai, ties ašine linija, neprivažiavusi iki įvažiavimo į kiemą , nes iš kiemo išvažinėjo kitas automobilis. J. nebuvo išvažiavusi į Vaižganto gatvę iki tol, kol jo žmonos automobilis neprivažiavo ir nepradėjo rodyti posūkio į kiemą. T. J. pamatė, kad žmona negali įvažiuoti į kiemą, tada pradėjo po truputį išvažinėti iš kiemo. Įvažiavimas į kiemą siauras, du automobiliai neprasilenkia. Išlindus iš kiemo priekinei daliai automobilio „Audi A4“, motociklininkas stabdė motociklą, jo nesuvaldė ir susimėtęs trenkėsi į AUDI A4 automobilį. Motociklininkas turėjo galimybę pravažiuot, nes buvo pakankamas tarpas tarp automobilių, buvo keletas metrų. Motociklininkui nereikėjo laviruoti, jam reikėjo tiktai ramiai pravažiuoti. Motociklininkas trenkėsi į išvažiuojančio iš kiemo automobilio dešinės pusės priekinę dalį stačiu motociklu ir motociklininkas perskridęs automobilį nukrito į priekį jo važiuojamo kelio, o motociklas nuvirto. Po eismo įvykio moteris, kuri išvažinėjo iš kiemo, baigė manevrą, kad netrukdytų kitom transporto priemonėm. Motociklininkas pradėjo stabdyti maždaug likus 2 metram iki jo žmonos automobilio. Motociklininkas važiavo labai greitai, jam atrodo, kad apie 100 km/val. Jis matė gulintį ant kelio važiuojamosios dalies motociklininką, kuris buvo be sąmonės.
Liudytojas M. V. parodė, kad jis buvo išėjęs į kiemą pasivaikščioti prie Raseinių mieste Vaižganto gatvės Nr. 20A namo. Matė kaip iš kiemo išvažiuoja automobilis „Audi A4“ kurį vairavo iš matymo pažystama B. J.. Ji išvažiuodama iš kiemo į pagrindinę Vaižganto gatvę išvažiavo šiek tiek į pagrindinę gatvę rodydama kairį posūkį. Tuo metu jis išgirdo atvažiuojančio motociklo garsą, bet nesuprato iš kurios pusės jis atvažiuoja. J. tik įvažiavus šiek tiek į gatvę į jos automobilio dešinės pusės priekį trenkėsi dideliu greičiu atvažiavęs jai iš dešinės pusės motociklas. Per automobilio priekį ant kelio nukrito motociklininkas. Jie puolė skambinti medikams ir kol jie atvažiavo jis filmavo įvykio vietą kaip įrodomąją medžiagą policijai. B. J. patraukė automobilį šiek tiek nuo keliuko. Jis policijai pateikė CD su įrašyta medžiaga prie bylos. Jis mano, kad B. J. šiek tiek išvažiavo į pagrindinę gatvę pasižiūrėti ar niekas jai nekliudo saugiai sukti į kairę pusę, nes visi vairuotojai taip daro. Matomumas dešinės pusės toje vietoje yra labai blogas dėl dešinėje pusėje prie gatvės esančioje automobilių aikštelėje stovinčių automobilių ir šiukšlių konteinerių. Jis žino, kad blogas matomumas išvažiuojant iš to kiemo į Vaižganto gatvę.
Liudytojas E. I. parodė, kad jis gyvena Vaižganto gatvėje 22-49, 4 aukšte. Jo langai yra į gatvės pusę, dėl to jis viską gerai matė. Jis sėdėjo prie kompiuterio kai išgirdo motociklo stabdžių cypimą, trenksmą. Pačio įvykio nematė. Jis matė tiktai po to, kai eismo įvykis buvo įvykęs. Jis matė, kad stovėjo Vaižganto gatvėje automobilis sidabrinės spalvos, rodė posūkį į kiemą. J. automobilis išvažinėjo iš kiemo, atrodo, kad rodė posūkį, buvo išsikišęs automobilio priekis ir tiktai menkas tarpas buvo likęs pravažiuoti. Išvažiuojant iš šio kiemo yra blogas matomumas, aikštelėje stovi automobiliai, autobusiukas visada stovi, o iš dešinės pusės stovi šiukšlių konteineriai. Jis per šį įvažiavimą į kiemą nevažiuoja, nes ten pavojinga. Jis atėjo liudyti savo iniciatyva, nes paprašė jo draugė, kuri yra K. pusseserė.
Atsiliepimas
Civilinio atsakovo atstovas palaikė savo poziciją, pateiktą atsiliepime į ieškinį. Jis nurodė, kad tik nustačius kaltą dėl eismo įvykio asmenį, įvertinus paties nukentėjusiojo padarytų pažeidimų pobūdį, bus galima spręsti civilinio ieškinio klausimą. Kadangi nukentėjusysis yra pažeidęs KET, išmokamas žalos dydis turėtų būti mažinamas.
2014-05-10 20.53 val. alkoholio kiekio matuokliu B. J. nustatytas 0.00 promilių girtumas (t.1, b. l. 28)
Iš specialisto išvados Nr. T-A 4117/14(01) matyti, kad B. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t.1,b.l. 32)
Iš specialisto išvados Nr. T-A 4119/14(01), matyti, kad Ž. K. kraujyje rasta 2,37 promilės etilo alkoholio. (t.1, b. l. 27)
Iš specialisto išvados Nr. G 404/14(10) matyti, kad Ž. K. nustatyta kiauryminė muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, žaizda kietajame gomuryje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, odos nubrozdinimai plaštakose, veide, dešiniame kirkšnyje, kraujosruvos akių junginėse, 12, 42 dantų panirimas, 11, 21, 22, 32 dantų defektai, atviras įspaustinis kaktikaulio, skruostikaulių, kairės akiduobės, viršutinių ir apatinio žandikaulio su gleivinės pažeidimu, nosies kaulų, kaukolės pamato kaulų lūžimai su oro susikaupimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, kairės akies regos nervo atrofija. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai atsikišusios automobilio, motociklo dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., galimai ir nurodomo įvykio metu, būdu, paveikus priekinius kūno paviršius. Atviras įspaustinis kaktikaulio, kaukolės pamato kaulų lūžimai su oro susikaupimu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, į skilvelius, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, kairės akies regos nervo atrofija, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Esant tokio pobūdžio sužalojimams, nukentėjęs galėjo neprisiminti nurodomo įvykio detalių. (T.1 b. l. 81-83)
2014-05-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta, kur įvyko eismo įvykis yra Raseinių miestas, Vaižganto gatvėje ties įvažiavimu į gyvenamųjų daugiabučių namų kiemus. Kelio danga sausas asfaltas. Vaižganto gatvės plotis 9,20 m.. Kelkraščio plotis dešinėje pusėje 0,5 m., kairės 0,5 ir 2,40m. iš šonų borteliai, dešinėje 3m. gylio griovys. (T.1,b.l. 13-15)
2014-05-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis „Audi A4“ markės su valstybiniu numeriu valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra mėlynos spalvos. Automobilio identifikavimo numeris WAUZZZ8DZWA006437. Automobilyje įrengtos penkios sėdimos vietos, keturios durys. Langai netamsinti. Masė be krovinio 1360 kg. Iš išorės nesimato automobilio ypatingų nusidėvėjimo požymių. Automobilis apgadintas tikėtina eismo įvykio metu. Atsiradę tarpai tarp abiejų priekinių durelių ir priekinių sparnų. Sulankstytas variklio dangtis. Pagrinde jo sugadinimai yra dešinės pusės priekinėje dalyje. Dešinėje pusėje sulankstytas stipriai priekinis sparnas, mažiau variklio dangtis. Nukritęs priekinis bamperis. Darytina išvada, pagal vizualią apžiūrą, kad automobilis turėjo iš išorės stiprų kontaktą ties dešinės pusės priekiniu sparnu. (t.1,b.l. 48, 49)
2014-05-15 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad motociklas “Honda“ markės be registracijos numerio. Pagamintas Japonijoje Tokijuje. Mėlynos spalvos. Motociklo rėmo numeris 5404664. Tipo PD 06. Jo galia 583 kubinių centimetrų. Svoris 382 kg. Iš išorės matosi, kad jis techniškai netvarkingas dėl priekinio apšvietimo, nes priekinis žibintas apsuktas netinkamai su izoliacija, laidai padriki. Iš išorės matosi, kad motociklas stipriai nusidėvėjęs. Motociklo rėmas defektuotas, ir tikėtina, kad eismo įvykio metu. Labiausiai subuksuotas priekinis ratas ir sulankstytas kuro bakas. Pagal vizualią apžiūrą darytina išvada, kad į kitą transporto priemonę motociklas trenkėsi priekiniu ratu, kuriam trūko rėmas. T.1,(b.l. 34, 35)
Iš specialisto išvados Nr. 11-1585(14) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo tai, kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja B. J. įvažiuodama į kelią iš namo kiemo nedavė kelio kelių prie jos artėjusiam motociklui „Honda“, o pastarojo vairuotojas Ž. K., važiuodamas apie 71÷73 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4“. (t.1, b. l. 91-96)
Iš 2016-04-06 ekspertizės akto Nr. 11-267(15) išvados matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo tai, kad automobilio „Audi A4" vairuotoja B. J. įvažiuodama į kelią iš namo kiemo nedavė kelio kelių prie jos artėjusiam motociklui „Honda Transalp PD 06", o pastarojo vairuotojas Ž. K., važiuodamas apie 7H73 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4".
Manevruoti apvažiuojant skersai kelio judančią kliūtį, yra nepriimtina ir nesaugu, todėl motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojo Ž. K. manevro galimybė tikslu išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4", variuojamu B. J., nenagrinėjama.
Nėra pagrindo teigti, kad motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojas Ž. K. neturėjo objektyvios galimybės matyti jam iš kairėje esančio įvažiavimo į kiemą išvažiuojančio automobilio „Audi A4", vairuojamo B. J., tuo momentu kai ji išvažiavo iš kiemo, tai yra, kai motociklas „Honda" buvo 45-^47 m atstumu iki susidūrimo vietos.
Nėra pagrindo teigti, kad motociklo „Honda Transalp PD 06" techninė būklė turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.
Ž. K., važiuodamas didžiausiu leistinu gyvenvietėse 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo iš namo kiemo į kelią jam iš kairės įvažiavusiu automobiliu „Audi A4", vairuojamu B. J., laiku stabdydamas savo vairuojamą motociklą „Honda Transalp PD 06"
Automobilio „Audi A4" vairuotoja B. J. įvažiuodama į kelią iš namo kiemo nedavė kelio keliu prie jos artėjusiam motociklui „Honda Transalp PD 06", vairuojamam Ž. K., kas techniniu požiūriu yra nepriimtina.
Motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojas Ž. K., važiuodamas apie 71-73 km/h greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, kas techniniu požiūriu yra nepriimtina.
Prieš eismo įvykį motociklo vairuotojas Ž. K. lenkimo manevrą pradėjo anksčiau nei iškilo grėsmė eismo saugumui - B. J. vairuojamas automobilis „Audi A4" išvažiavo iš namo kiemo į kelią, todėl nenagrinėtinas klausimas, ar motociklo vairuotojas galėjo apvažiuoti automobilius „Mitsubishi Grandis" ir R. K. variuojamą automobilį „Audi A4" iš dešinės.
Prieš eismo įvykį susidariusiomis aplinkybėmis motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojas Ž. K. turėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, kai iškilo grėsmė eismo saugumui – iš kairėje esančio įvažiavimo į kiemą į kelią išvažiavus B. J. vairuojamam automobiliui AUDI A4. Motociklas turėjo būti stabdomas didžiausiu intensyvumu abiem ratais išlaikant motociklo pusiausvyrą.
Motociklo vairuotojas Ž. K., pradėjęs lenkti automobilį „Mitsubishi Grandis", galėjo tęsti pradėtą manevrą ir pravažiuoti pro sustojusį automobilį „Audi A4", kai jo vairuotoja R. K. rodė kairįjį posūkio signalą.
Kliūtį motociklo „Honda Transalp PD 06" judėjimui sudarė B. J. vairuojamas automobilis „Audi A4".
Automobilis „Audi A4", vairuojamas B. J., su motociklu „Honda Transalp PD 06" susidūrė Vaižganto gatvės važiuojamojoje dalyje, ties įvažiavimu į kiemą. Šiuo momentu motociklas nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto buvo apie 3,6 m atstumu (tikėtinos transporto priemonių padėtys pradiniu kontakto momentu grafiškai pavaizduotos 2 pav.).
Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojas Z. K. lenkdamas du priekyje buvusius automobilius - „Mitsubishi Grandis", vairuojamą P. M., ir „Audi A4", vairuojamą R. K. - važiavo priešpriešinio eismo juosta. Motociklo greitis buvo 71-73 km/h. Tuo metu iš kairėje esančio įvažiavimo į kiemą kelią išvažiavo B. J. vairuojamas automobilis „Audi A4". B. J. suko į kairę. Z. K. intensyviai stabdė savo variuojamą motociklą. Intensyviai stabdomas motociklas buvo apie 3,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto kuomet priekine dalimi (ratu) atsitrenkė į B. J. vairuojamo automobilio „Audi A4" dešiniojo šono dalį prieš priekinį ratą (tikėtinos transporto priemonių padėtys pradiniu kontakto momentu grafiškai pavaizduotos 2 pav.). Nuo smūgio Z. K. buvo numestas nuo motociklo ir nukrito į vietą, kur buvo užfiksuota kraujo dėmė. Motociklas nugriuvo ir nuslydo į padėtį, užfiksuotą autoavarijos vietos plane.
Tai, kad motociklo „Honda Transalp PD 06" vairuotojas Ž. K. važiavo 71-73 km/h greičiu, taip viršydamas didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Audi A4", variuojamu B. J., techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. (T 2, b. l. 192-197).
Apklaustas teisme ekspertas V. M. patvirtino savo duotą specialisto išvadą ir ekspertizės aktą. Taip pat paaiškino, kad į klausimus, susijusius su nukentėjusiojo sugebėjimu vairuoti motociklą jam esant neblaiviam, apie jo reakcijos greitį ir sugebėjimą valdyti motociklą jis atsakyti negali, nes tai yra ne jo kompetencija. Taip pat negalėjo atsakyti į klausimus, susijusius su sužalojimų sunkumu, jeigu būtų nukentėjęs dėvėjęs apsauginį šalmą. Jis patvirtino išvadą, kad pagal atliktus skaičiavimus eismo įvykio kilimo priežastimi yra B. J. veiksmai, kai ji įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nedavė kelio pagrindine gatve važiuojančiam motociklo vairuotojui. Taip pat motociklo vairuotojas viršijęs leistiną maksimalų greitį (važiavo 71-73 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus greitis 50 km/h), dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu AUDI A4 Važiuodamas leistinu greičiu, jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo Taip pat ekspertas nurodė, kad nenagrinėjo galimybės nukentėjusiajam apvažiuoti atsiradusią kliūtį, nes tai nepriimtina ir nesaugu.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo principas, kad teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles - teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialistų išvados yra atskiros įrodymų rūšys, jose pateiktos išvados teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl jos vertinamos bendra tvarka, remiantis procesinėmis taisyklėmis ir materialinėmis teisės normomis
Be to, pagal teismų praktikos išaiškinimus, nors nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio vertinimui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, tačiau priežastinį ryšį konstatuoja teismas. Ekspertai, pateikdami ekspertizės aktus, eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Tuo tarpu priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija, ir rėmimasis vien tik eksperto išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013). Ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2013).
Iš liudytojų parodymų (K., V., I., M.) nustatyta, kad įvažiavimas ir išvažiavimas į (duomenys neskelbtini) yra apsunkintas dėl blogo matomumo, dėl siauro įvažiavimo, nes negali prasilenkti dvi transporto priemonės. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, ir įvykio vietos planas, fotonuotraukos. Tai taip pat atitinka kaltinamosios B. J. parodymams. J. bei liudytojai tvirtina, kad ši situacija tęsiasi metai iš metų ir gyventojai pripratę važiuoti atsargiai, būti maksimaliai atidūs, kad išvengtų eismo įvykių. Liudytojas E. I. net nurodė, kad jis per šį įvažiavimą nevažiuoja, nes ten yra pavojinga, jis važiuoja į namo kiemą aplinkiniais keliukais. Įvykio dieną buvo geras matomumas, nebuvo atmosferinių reiškinių, buvo nedidelis vėjas. ( b.l. 113, t.1) dėl to kaltinamoji B. J. įprastu jai maršrutu važiavo iš namo kiemo. Situacija buvo įprastinė, nes kaip visada, ji po truputį įvažiavo į Vaižganto gatvę, sustojo apsidairyti. Matė laukiantį į kiemą įvažiuoti K. vairuojamą automobilį, kuris rodė posūkį dėl to turėjo išvažiuoti ir leisti jai įsukti. Tikėjosi, kad posūkį rodančio automobilio niekas nelenks, nes pagal KET 137 p jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę, važiuojantis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Šiuo atveju teismas laiko, kad motociklininkas aplenkęs Mockevičiaus vairuojamą automobilį, privalėjo grįžti į savo eismo juostą , nes atstumas tarp K. ir M. automobilių buvo didelis, o K. jau rodė kairio posūkio signalą. Taip pat persirikiavęs atgal į pirmą eismo juostą, turėjo elgtis kaip nurodyta KET 137 p., t.y. apvažiuoti K. automobilį iš dešinės arba palaukti, kol ji išsuks į kiemą ir atlaisvins kelią. Tačiau to nepadarė.
Teismas taip pat privalo nustatyti, ar atsiradę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai. Šioje situacijoje teismas laiko, kad atsiradę padariniai yra atsitiktiniai . J. vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1999 metų, anksčiau jokių administracinių teisės pažeidimų nėra padariusi ( b.l.42-43 ), ne pirmą kartą išvažinėjo iš namų kiemo, jai tai buvo įprasta situacija, ji buvo įpratusi, kad visi eismo dalyviai prie šio įvažiavimo buvo atidūs ir atsargūs, tačiau netikėtai pasirodęs motociklininkas pats grubiai pažeidinėjo KET reikalavimus ir dėl to neišvengė susidūrimo. Tai, kad J., pamačiusi dideliu greičiu netikėtai atvažiuojantį motociklą, sustojo, palikdama motociklui pravažiavimą tarp jos automobilio ir liudytojos Kazankienės automobilio, patvirtina liudytojai K., M., V., tokius parodymus davė ir pati kaltinamoji..
Tuo tarpu nukentėjusysis Ž. K. teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baustas administracine tvarka 2011-09-22 dėl automobilio vairavimo neblaiviam ir autoįvykio sukėlimo, jam paskirta 4000 lt. bauda ir atimtas vairuotojo pažymėjimas trejiems metams; baustas 2012-03-19 dėl pakartotinio automobilio vairavimo neblaiviam, 2013-12-02 baustas administracine tvarka už automobilio vairavimą neblaiviam pakartotinai metų bėgyje , o taip pat baustas administracine tvarka dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos 2016-02-29. Dėl to teismas laiko, kad nukentėjusiojo požiūris į kitus eismo dalyvius, sistemingas KET ignoravimas buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Teismų praktikoje laikoma, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką, tai yra kelių eismo saugumo arba transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jos padarinius, bet ir jų priežastinį ryšį. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Teismas daro išvadą, kad B. J., išvažiuodama iš daugiabučio namo kiemo į Vaižganto gatvę, buvo pakankamai atsargi ir atidi; pamačiusi posūkį į kiemą rodantį liudytojos K. vairuojamą automobilį, ji tikėjosi, kad K. rodant posūkį į kairę, akivaizdžiai praleidžiant J. išvažiuoti iš kiemo į Vaižganto gatvę, ji gali saugiai išvažiuoti, pradėjo manevrą , tačiau, pamačius dideliu greičiu atVažiuojantį motociklą , sustojus praleisti jį, galėjo tikėtis, kad motociklininkas apvažiuos jos automobilio priekinę dalį ir dėl to nekils grėsmė eismo saugumui. Nors formaliai B. J. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau jos padaryti pažeidimai nebuvo pagrindinė , būtinoji sunkių padarinių ( Ž. K. sunkaus sužalojimo) kilimo sąlyga.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Ž. K. vairuodamas kelių transporto priemonę motociklą „Honda Transalp PD 06“ pažeidė eismo įvykio metu galiojusias kelių eismo taisykles, (9 p., 14 p., 15 p., 133 p., 134 p., 135 p., 20 p.), nes nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, vairavo neregistruotą transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus , techniškai netvarkingą motociklą, važiavo dideliu greičiu, viršyjo leistiną maksimalų greitį mieste, be to važiavo be apsauginio šalmo. Būtent tarp jo padaryrų KET pažeidimų ir kilusių sunkių pasekmių ( sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys.
Pagal teismų praktiką eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.Šiuo atveju, analogiškoje situacijoje jeigu Ž. K. būtų laikęsis KET reikalavimų, vairavęs techniškai tvarkingą motociklą, būtų mokėjęs su juo elgtis ( kadangi tai sportinis motociklas, reikal,aujantis įgūdžių ir žinių), t.y. būtų mokęsis ir turėjęs vairuotojo pažymėjimą, taip pat būtų važivęs leistinu (saugiu) greičiu, be to būtų nevairavęs girtas, dėvėjęs apsauginį šalmą, nebūtų įvykęs eismo įvykis ir nebūtų pats sunkiai susižalojęs. Kelių eismo taisyklių pažeidimus teismas vertina kaip ypač neatsargų, neatsakingą paties nukentėjusiojo elgesį. Būtent Ž. K. grubiai pažeisdamas KET, turėjo numatyti savo veikos pavojingumą ir rizikingumą, nes jis kaip eismo dalyvis,vairuojantios transporto priemonę, iš viso negalėjo dalyvauti eisme ir kelti pavojaus sau bei kitiems eismo dalyviams.
Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai . (LAT baudžiamosios bylos nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).
Iš byloje esančių įrodymų viseto teismas daro išvadą, kad kaltinamoji B. J. nepadarė nusikaltimo , numatyto LR BK 281 str. 3 d., dėl to pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, išteisintina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. civilinis ieškinys ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys atmestini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303-305str. str., 307-308 str. str., 313 str.,
nusprendžia:
B. J. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.(BPK 303 str. 5 d. 1 p).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. civilinį ieškinį ir Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti - automobilį „Audi A4“, valstybiniu numeriu valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pas savininkę B. J., motociklą “Honda transalp PD 06“ be registracijos numerio palikti pas savininką Ž. V..
CD su vaizdu po eismo įvykio, esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.
Panaikinti B. J. 2015 sausio 14 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-00365-14 tyrėjos A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.