- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- eI3-3908-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01324-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Diana Butrimienė, Arūnas Kaminskas, Jolanta Vėgelienė
- Trečiasis asmuo
- R. D., J. S.
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis, Natalija Filipova
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. S. ir R. D. dėl patikrinimo aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6573-(8.30) (toliau – ir Aktas 1), priimtą ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-80548 byloje; 2) panaikinti 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6637-(8.30) (toliau – ir Aktas 2), priimtą ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-80549 byloje (teismas pažymi, jog pareiškėjas formuluodamas reikalavimą netiksliai nurodė Akto 2 datą bei numerį, tačiau iš skundo argumentų bei teisminio nagrinėjimo metu išsakytos atstovo pozicijos sprendžiama, kad pareiškėjas nesutinka su 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-6637-(8.30)), todėl teismas pareiškėjo teikiamo skundžiamo Akto 2 datą bei numerį laiko rašymo apsirikimu).
Pareiškėjas nurodo, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 1). Taip pat šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,8500 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Sklypas 2). Dėl šių sklypų vyksta ginčas bendrosios kompetencijos teisme.
Pareiškėjas su skundžiamais Aktais susipažino nagrinėjant civilinę bylą ir mano, kad skundžiamų Aktų teiginys, jog projekto sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra neteisėti ir nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde teismui remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 49¹ straipsnio nuostatomis, pažymėdamas, kad Sklypo 1 ir Sklypo 2 projektų sprendinių nustatytas kraštinių santykis nėra išlaikytas. Projektuojant Sklype 1 žemės sklypą Nr. 1 trumpiausia kraštinė (posūkio taškuose 4-12) yra 14,5 m, o ilgiausios kraštinės ilgis – 121,7 m (posūkio taškuose 4-3-2-15), t. y. projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:8, nors turėtų būti daugiausiai 1:3. kas laikytina akivaizdžiu Taisyklių 49¹ .3.4. punkte ir 4 priede numatytų reikalavimų pažeidimu ir neatitikimu.
Nurodo, kad analogiški pažeidimai yra ir Sklype 2 formuojamuose žemės sklypuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3. Sklype Nr. 1 trumpiausia kraštinė yra 44 m (posūkio taškuose 2-21), o ilgiausios kraštinės ilgis – 159,2 m (posūkio taškuose 21-12), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:3,61. Sklype Nr. 2 trumpiausia kraštinė yra 41,6 m (posūkio taškuose 12-13-14-15-16), o ilgiausios kraštinės ilgis – 177,58 m (posūkio taškuose 22-16), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:4. Sklype Nr. 3 trumpiausia kraštinė yra 25,56 m (posūkio taškuose 16-17-18), o ilgiausios kraštinės ilgis – 187,79 m (posūkio taškuose 3-18), t. y. šio projektuojamo vienbučių ir dvibučių gyv. pastatų paskirties žemės sklypo kraštinių santykis yra 1:7. Visa tai yra akivaizdūs Sklypo 1 ir Sklypo 2 projektų neatitikimai teisės aktų reikalavimams, t. y. Taisyklių 49¹.3.4. punktui ir 4 priedo 1 eilutei.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundą tenkinti visą. Papildomai nurodo, kad Taisyklėse nustatyti reikalavimai nėra rekomendacinio pobūdžio, o žodis „turėtų“ negali būti vertinamas kaip „gali“. Pažymėjo, kad skundžiami aktai buvo derinami galiojant ankstesniam Trakų rajono bendrajam planui, todėl J. S. argumentai dėl sklypų priklausomumo kitai teritorijai pagal naują Trakų rajono bendrąjį planą yra neaktualūs.
Atsiliepimas
Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Nurodo, kad Taisyklių 12 punktas nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir projektas) rengimą organizuoja organizatoriai: kaimo gyvenamųjų vietovių (išskyrus miestelius) teritorijose – Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas; miestų ir miestelių teritorijose – Savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, projektų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų, Projektų sprendinių atitikties teisės aktų reikalavimams valstybinę priežiūrą atlieka Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą. Taisyklių 65 punkte nustatyta, kad suderintą Projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už priežiūrą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas patikrina organizatoriaus pateikto Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Vadovaujantis Taisyklių 65¹ punkto nuostatomis, kai Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. Organizatorius, grąžindamas Projektą taisyti Projekto rengėjui, nurodo, kad reikia ištaisyti tik mažareikšmius trūkumus. Projekto rengėjas, ištaisęs trūkumus, kartu su Projektu organizatoriui teikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai buvo atlikti. Vadovaujantis Taisyklių 66 punkto nuostatomis, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenų (toliau – ir ŽPDRIS) – suformuotoje paslaugoje Nr. ZSFP-80549 pradėtas rengti Sklypo Nr. 1. formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės 4 servitutai, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Tas pats paminėtina apie paslaugoje Nr. ZSFP-80548 pradėtą rengti Sklypo Nr. 2 Formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), pertvarkyti žemės sklypus, siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Nurodytų projektų uždaviniai – atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pažymi, kad nurodytu būdu – organizuojant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, siekiama pertvarkyti privatiems subjektams priklausančius žemės sklypus, nurodytų formavimo ir pertvarkymo projektų iniciatorius – privatus asmuo, organizatorius – Trakų rajono savivaldybė, taigi NŽT nurodytų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procese dalyvavo tik kaip institucija, turinti atlikti pateiktų formavimo ir pertvarkymo projektų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimą.
Pažymi, kad iš esmės pareiškėjas nurodo vieną rengiamų Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 formavimo ir pertvarkymo projektų neatitikimą Taisyklių reikalavimams, kurį sieja su racionalių proporcijų tarp formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgių neišlaikymu. Taisyklių 49¹ punkte nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai: vadovaujantis Taisyklių 49¹ .1. punktu, žemės sklypai turi būti formuojami ir (ar) pertvarkomi racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą, atsižvelgiant į vietovės gamtines sąlygas, ekologijos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, estetines ir kompozicines savybes, įvertinant susiklosčiusius miesto (miestelio) arba jo dalies (rajono, rajono dalies) suplanavimo ir užstatymo principus; vadovaujantis Taisyklių 49¹ .2. punktu, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Taisyklių 49¹ .3.4. punkto nuostatų, kurių pažeidimą nurodo pareiškėjas, reglamentavime nėra nurodomas imperatyvus reikalavimas dėl formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgių, tuo tarpu naudojama formuluotė ,,turėtų“. Šiuo atveju, nors ir pripažintina, kad naujai formuojamų žemės sklypų ilgiai neišlaiko Taisyklėse numatytų proporcijų, tačiau esminių pažeidimų, kurie suponuotų, kad parengus Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2, formavimo ir pertvarkymo projektus, nurodyti sklypai negalės būti naudojami pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, nenustatyta. Taip pat minėtų pažeidimų nenurodo ir pareiškėjas. Sprendžia, kad pareiškėjas, siekdamas panaikinti Aktą 1 ir Aktą 2 vadovaujasi vien formaliu Taisyklių 49¹ .3.4. punkto aiškinimu, neatsižvelgdamas į sisteminį Taisyklėse numatytą reglamentavimą.
Pažymi, kad tiek patikrinimo Akte 1, tiek Akte 2 Nacionalinė žemės tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo, kad nors formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus (nurodytą išvadą padariusi nenustačiusi imperatyvių Taisyklių nuostatų pažeidimo ir neapribodama asmenų teisės laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu), tačiau galės būti patvirtintas tik tada, kai bus gautas bendraturčio raštiškas sutikimas arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti rengiamas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Taigi, priimtais Aktu 1 ir Aktu 2 nėra patvirtinami parengti Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 projektai, bendraturtis nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti alternatyvius projektinius sprendinius.
Atsakovės atstovas teisminio nagrinėjimo metu nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad Sklypas 1 ir Sklypas 2 nepatenka į gyvenamąją funkcinę zoną, todėl ši pareiškėjo skunde minima Taisyklių nuostata negali būti taikoma formuojant atidalinamus žemės sklypus. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2021 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. S1E-59 patvirtintas Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Trakų rajono BP). Trakų rajono BP sprendiniuose Trakų rajono savivaldybės teritorija suskirstyta į funkcines zonas: neurbanizuotų ir neurbanizuojamų teritorijų funkcinė zona (miškų ir miškingų teritorijų; žemės ūkio teritorijų; vandenų; konservacines teritorijas); urbanizuotų ir urbanizuojamų teritorijų funkcinė zona; gyvenamoji zona (gali būti trijų tipų – planuojama kompaktiško užstatymo gyvenamoji zona; esama vientiso užstatymo gyvenamoji zona; planuojama vientiso užstatymo gyvenamoji zona); pramonės ir sandėliavimo zona.
Teisminio nagrinėjimo metu trečiojo suinteresuot asmens J. S. atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti. Papildomai nurodė, kad tiek pareiškėjas, tiek J. S. yra gavę NŽT teigiamus patikrinimo aktus, tačiau, kurie iš jų yra tinkami turės pasakyti bendrosios kompetencijos teismas. NŽT yra išreiškusi aiškią poziciją, kad tiek pareiškėjo parengtam projektui, tiek J. S. parengtam projektui gali būti pritarta, jei šalys sutiktų su kuriuo nors iš jų. Taip pat projektą gali rengti ir R. D., kuri yra bendrasavininkė. Atstovės teigimu, nesutarus šalims sprendimą priims bendrosios kompetencijos teismas, kaip tai nustatyta teisės aktuose.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad sutinka su J. S. ir NŽT pozicija. Nurodė, kad toks projektas visiškai atitinka esamą situaciją, nes sklype yra jos namai, o tikslūs kvadratiniai sklypai, kaip nori pareiškėjas, nėra įmanomi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, J. S. ir R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,0900 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); 1,8500 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Atsakovė NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-6573-(8.30) dėl paslaugos ZSFP-80548 ir 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu Nr. FPA-6637-(8.30) dėl paslaugos ZSFP-80549 pasiūlė tvirtinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kai bus gauti visų žemės sklypų savininkų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokius projektus turi būti vykdomas žemės sklypų formavimas ar pertvarkymas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Aktu 1 ir Aktu 2, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti aktus.
Byloje ginčas kilo dėl NŽT Akto 1 ir Akto 2 teisėtumo bei pagrįstumo.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Taisyklės (redakcija galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. vasario 1 d.). Taisyklių 32 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us). Tų pačių Taisyklių 33 punktas nustato, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams, o 34 punktas – žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi, kalvotame reljefe – išilgai horizontalių arba taip, kad dirbant žemę būtų išvengta dirvožemio erozijos procesų.
Taisyklių 49¹ punkte nustatyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, papildomai taikomi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai: 49¹.1. žemės sklypai turi būti formuojami ir (ar) pertvarkomi racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą, atsižvelgiant į vietovės gamtines sąlygas, ekologijos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, estetines ir kompozicines savybes, įvertinant susiklosčiusius miesto (miestelio) arba jo dalies (rajono, rajono dalies) suplanavimo ir užstatymo principus; 49¹.2. turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“; 49¹.3. formuojant ir (ar) pertvarkant žemės sklypą: 49¹.3.1. žemės sklypas turi būti stačiakampio arba artimos jam keturkampės formos (žemės sklypas turėtų bent dvi lygiagrečias kraštines arba bent vieną statų kampą, kiti kampai ne smailesni nei 60°), išskyrus atvejus, kai: 49¹.3.1.1. žemės sklypas yra kvartalo kampe ar pakraštyje; 49¹.3.1.2. žemės sklypas ribojasi su žemės reljefo formomis, paviršiniais vandens telkiniais, želdynais, antropogeniniais komponentais ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais; 49¹.3.2. atskiro konkretaus žemės sklypo forma turėtų atitikti bendros kvartalo funkcinės ir kompozicinės struktūros dėsningumus (rekomenduojama ne mažiau kaip 50% kvartale esančių ir formuojamų žemės sklypų skirti tokiai pačiai veiklai, planuoti juos panašios formos ir ploto). Šis reikalavimas netaikomas formuojant žemės sklypus esamų statinių ar įrenginių eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir (ar), kai formuojamas žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais žemės sklypais; 49¹.3.3. žemės sklypo ilgosios kraštinės aukščių perkritimas neturėtų viršyti 12; 49¹.3.4. žemės sklypo ilgosios ir trumposios kraštinės santykis turėtų atitikti racionalią proporciją, nurodytą 4 priede.
Pareiškėjas skunde teismui akcentuoja, kad priimant Aktą 1 ir Aktą 2 buvo pažeistos Taisyklių 49¹.3.4. papunkčio nuostatos, nes nebuvo išlaikyti formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgiai, kaip tai nustatyta Taisyklių 4 priede. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad Taisyklių 49¹.3.4. papunkčio nuostatos neturėtų būti taikomos, nes ginčo sklypai, vadovaujantis Trakų rajono BP, nepatenka į gyvenamąją funkcinę zoną. Atsakovės teigimu, Taisyklių nuostatos nenustato imperatyvo, tačiau nurodo galimybę – „turėtų“ atitikti racionalią proporciją, nurodytą 4 priede.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ginčijami aktai buvo priimti 2020 m. gruodžio 16 d. (Aktas 1) ir 2020 m. gruodžio 21 d. (Aktas 2), todėl trečiojo suinteresuoto asmens J. S. argumentai, kad Taisyklių 49¹.3.4. papunkčio nuostatos yra neaktualios, nelaikomi pagrįstais. Skundžiamų aktų priėmimo metu minimas Trakų rajono BP nebuvo priimtas, todėl nėra tikslu teigti, kad ginčo sklypai nepateko į gyvenamąją funkcinę zoną.
Pažymėtina, kad tai, jog naujai formuojamų žemės sklypų ilgiai neišlaiko Taisyklėse nustatytų proporcijų, pripažįsta ir atsakovė, tačiau teigia, jog esminių pažeidimų, kurie suponuotų, kad parengus Sklypo 1 ir Sklypo 2 formavimo ir pertvarkymo projektus, nurodyti sklypai negalės būti naudojami pagal pagrindinę nustatytą paskirtį, nėra.
Iš pacituotos Taisyklių 49¹.3.4. papunkčio formuluotės matyti, kad iš ties yra vartotinas žodis „turėtų“, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra prilyginama imperatyviam nustatymui. Visuotinė Lietuvių enciklopedija pateikia tariamosios nuosakos paaiškinimą, kuriame nurodoma, kad „tariamoji nuosaka, veiksmažodžio nuosaka, reiškianti galimą, sąlygišką ar pageidaujamą veiksmą“. Tariamoji nuosaka reiškia ne realų, bet tariamą veiksmą, kuris priklausydamas nuo kai kurių sąlygų, galėtų būti realus. Taigi, teismo įsitikinimu, Taisyklių 49¹.3.4. papunkčio formuluotėje nustatytas pageidaujamas veiksmas („turėtų atitikti“), tačiau būtina atsižvelgti ir kitus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, pvz.: žemės sklypai turi būti formuojami ir (ar) pertvarkomi racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą, atsižvelgiant į vietovės gamtines sąlygas, ekologijos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, estetines ir kompozicines savybes, įvertinant susiklosčiusius miesto (miestelio) arba jo dalies (rajono, rajono dalies) suplanavimo ir užstatymo principus; turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą) ir pan. Teismo vertinimu, sisteminis Taisyklių aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad toks kraštinių santykis yra pageidaujamas, tačiau nėra imperatyvus. Pastebėtina ir tai, jog pareiškėjas teismui nenurodo jokių argumentų, kurie leistų spręsti, jog formavimo ir pertvarkymo projekte formuojamų žemės sklypų kraštinių ilgiai įtakos sklypų naudojimus pagal pagrindinę nustatytą paskirtį. Teismas nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors priimant skundžiamus aktus Trakų rajono BP sklypai buvo priskirtini gyvenamajai funkcinei zonai, tačiau Trakų rajono BP, priimtame 2021 m. kovo 25 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimu Nr. S1E-59 ginčo sklypai į minėtą zoną nepatenka, kas leidžia spręsti, jog esant dabartinei situacijai, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl kraštinių santykio nebūtų aktualūs.
Pažymėtina ir tai, kad iš civilinės bylos medžiagos (duomenys ir Liteko informacinės sistemos) matyti, kad šalys siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančio turto dalis pagal parengtus formavimo ir pertvarkymo projektus, t. y. tiek pareiškėjas, tiek J. S. yra pateikę pasiūlymus ir abu pasiūlymai galėtų būti patvirtinti, jei bendraturčiai dėl pasiūlymų sutartų. Nagrinėjamu atveju, bendraturčiai nesutaria, todėl sprendimas bus priimtas teismo iškeltoje civilinėje byloje (Civilinio kodekso 4.75 straipsnis). Pritartina ir atsakovės pozicijai, kad skundžiamais aktais nėra patvirtinami parengti ginčo sklypų projektai, pareiškėjas nėra įpareigojamas pateikti savo pritarimą parengtiems projektiniams sprendiniams ir turi teisę rengti alternatyvius projektinius sprendinius.
Dėl nurodytų argumentų teismas sprendžia, jog NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6573-(8.30), priimtas ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-80548 byloje ir 2020 m. gruodžio 21 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6637-(8.30), priimtas ŽPDRIS paslaugos Nr. ZSFP-80549 byloje yra teisėti ir pagrįsti. Atsakovė priimdama skundžiamus aktus teisės aktų nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jų naikinti skunde nurodytais argumentais bei galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti šioje byloje skundžiamus aktus, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atitinkamai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.
Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo ir trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. Ji prašo teismo priteisti iš pareiškėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Iš šių nuostatų matyti, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-822/2019; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-636-520/2020; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-365-556/2019; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-32-662/2020; ir kt.). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 pažymėjo, kad pagal ABTĮ 44 straipsnį šalis, dėl kurios priimtas nepalankus teismo sprendimas, laikytina pralaimėjusia šalimi, kuri neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir kuriai atitinkamai gali tekti atlyginti proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taisyklė, pagal kurią pralaimėjusi bylą šalis turi padengti ne tik savo, bet ir kitos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo plėtojama išaiškinant, jog ji saugo nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo ir skatina siekti atkurti taiką tarp šalių alternatyviais neteisminiais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013).
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. S. su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti, tokiu būdu palaikydama atsakovės poziciją. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens teisės buvo apgintos, todėl yra pagrindas teigti, kad ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).
Nustatyta, kad trečiojo suinteresuoto asmens J. S. interesus administracinėje byloje atstovavo advokatė Natalija Filipova 2022 m. gegužės 2 d. atstovavimo sutarties pagrindu.
Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
2021 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5, t. y. už 2022 m. gegužės 4 d. atsiliepimo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 4 198,25 (2,5x1679,30). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už 2022 m. gegužės 4 d. atsiliepimo surašymą trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 600 Eur. Ši suma neviršija Rekomendacijose už ieškinio rengimą ar atsiliepimą į ieškinį numatytų maksimaliai galimų priteisti sumų dydžių, kurios yra 4 198,25 Eur tiek už ieškinio rengimą, tiek ir už atsiliepimą į ieškinį, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40 straipsniu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. J. skundą atmesti.
Pareiškėjo A. J. prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Trečiojo suinteresuoto asmens J. S. prašymą dėl 600 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.
Priteisti J. S. (gim. 1981-12-25) iš pareiškėjo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 600 Eur (šešis šimtus eurų) su bylos nagrinėjimu Vilniaus apygardos administraciniame teisme susijusių išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.