Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Kauno apylinkės teismo nutartis

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-18794-451/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2-18794-451/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14514-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
A. N., R. M.
Civilinė byla Nr. 2-18794-451/2012Proceso Nr. 2-05-3-14514-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 109.; 117.1.; 117.2.; 128.20 (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m.Lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir R. M. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teisme 2012-10-31 gautas pareiškėjų A. N. ir R. M. prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, pagrįstai manydamas, kad jo teisė yra kitų asmenų pažeista arba ginčijama, turi konstitucinę teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) kreiptis į teismą teisminės gynybos, t. y. perkelti ginčą nagrinėti į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagrindinė teismo funkcija yra teisingumo vykdymas. Teismo veikloje teisingumo vykdymas pasiekiamas bylų nagrinėjimo procese, kai išnagrinėjus bylą išsprendžiamas ginčas, dėl kurio ir buvo kreiptasi į teismą. Dėl to asmuo, net ir kreipęsis į teismą teisminės gynybos, turi turėti galimybę taikiai išspręsti ginčą. Ši galimybė turi tiek procesinę, tiek materialinę išraiškos formas. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų yra siekis kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis).

Pagal LR CK 6.983 pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2005 m. sausio 6 d. konsultacija Nr. A3-120 „Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo"; 2004 m. balandžio 8 d. konsultacija Nr.A3-103 „Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Civilinio kodekso, Darbo kodekso, Įmonių bankroto įstatymo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo normų taikymo"), kad dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą LR CPK XXXIX skyriuje (LR (duomenys neskelbtini)582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Įvertinant prie pareiškimo pateiktus įrodymus, nustatyta, kad pareiškime dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių (tėvų) valia dėl teiktino išlaikymo vaikams A. N. ir J. N. tvarkos, dydžio ir formos, nepažeidžianti LR CK 3.192 str. nuostatų bei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Pripažintina, kad bendras pareiškėjų prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos bei išlaikymo vaikams priteisimo bei apsaugo vaikų teises ir interesus. Teismo vertinimu, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, pareiškėjų ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji tvirtintina ((duomenys neskelbtini)582 str.).

Pažymėtina, kad vadovaujantis LR CK 3.201 str., pareiškėjams ateityje išlieka teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir (ar) formos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.983 – 6.986 str., CPK 290 - 291 str., 579 - 582 str.,

nutaria:

Patvirtinti taikos sutartį tarp pareiškėjų A. N., a/k (duomenys neskelbtini) ir R. M., a/k (duomenys neskelbtini) šiomis sąlygomis:

1. Šalys šia Sutartimi susitaria ir nustato, kad Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su Motina R. M. pagal Motinos gyvenamąją vietą.

2. Šalys auklėja vaikus pagal geros moralės normas ir Šalių tarpusavio susitarimą.

3. Šalys nenustato konkrečios Tėvo bendravimo su Vaikais tvarkos, tačiau Motina įsipareigoja netrukdyti Tėvui matytis su Vaikais, juos lankyti.

4. Šalys susitaria, nuo šios Sutarties pasirašymo dienos iki Vaikai sulauks pilnametystės Tėvas A. N. įsipareigoja mokėti po 400,00 Lt. (keturis šimtus litų) kas mėnesį Vaikų A. N., a/k (duomenys neskelbtini) ir J. N., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Ši išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Periodinės išmokos bus pervedamos į Motinos atsiskaitomąją sąskaitą banke (Nr. (duomenys neskelbtini)) iki kiekvieno sekančio mėnesio 25 dienos. Motina gautas lėšas Vaikų išlaikymui tvarko uzufrukto teise.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Giedrė Jakštienė