Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-557/2014

Teisėjas E. Antanauskas Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00886-2013-6

2014 m. balandžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal BK 164 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, atliktos bausmės laikas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, o būtent: jis, būdamas darbingas, pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimą privalėdamas mokėti nepilnamečio sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2007-09-03 iki vaiko pilnametystės, vengė pareigos išlaikyti vaiką, tai yra nuo 2007-12-13 iki 2008-03-02 visai nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, po to, laikotarpyje nuo 2008-03-03 iki 2008-12-03 pareigą vykdė tik iš dalies, viso sumokėdamas 1716 Lt, bei nuo 2008-12-04 iki 2009-12-03 iš viso nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, neteikė kitos materialinės paramos. Bendras T. S. vaikui A. S. išlaikymo įsiskolinimas 2009-12-03 dienai sudarė 4797,71 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę iki 7 metų laisvės atėmimo. Gynėja prašė nuteistąjį išteisinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

T. S. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 164 str. už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis T. S. tik trumpą laiką dirbo UAB „A.“, o likusį laiką niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir pinigų išlaikymui nemokėjo, į tai, kad būdamas darbingas nesistengė aktyviais veiksmais susirasti legalaus darbo, jog galėtų teikti teismo priteistą išlaikymą savo vaikui, padarė išvadą, kad nuteistasis T. S., galėdamas vykdyti pareigą, tyčia ilgą laiką piktybiškai nevykdė įstatymo ir teismo nustatytos pareigos mokėti lėšas vaiko išlaikymui.

Nors nuteistasis T. S. kategoriškai nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis piktybiškai ir sąmoningai vengė mokėti teismo iš jo priteistą išlaikymą vaikui, nurodo, kad tuo laikotarpiu, kada turėjo darbą ir dirbo, išlaikymą mokėjo, o praradęs darbą neturėjo galimybės mokėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, taip pat pats įvertinęs įrodymus pripažįsta, kad apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo T. S. vengimą išlaikyti vaiką įvertino kaip piktybinį ir sąmoningą, o jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 164 str.

Nuteistasis T. S. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino visiškai. Jis pripažino, kad vaiko išlaikymui pinigų nemokėjo, nors turėjo mokėti, paaiškino, jog pinigų nemokėjo, nes santykiai su nukentėjusiąja ir jos sugyventiniu buvo blogi. Taip pat parodė, kad darbo biržoje nesiregistravo, dirbo įmonėje, tačiau išėjo, pastovaus darbo neturėjo, nuo 2009 m. atlieka bausmę (b. l. 134).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 13 d. sprendimu (b. l. 31-32) priteisė iš nuteistojo T. S. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. S. po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pradedant nuo 2007-09-03. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 39-40) nustatyta, jog nuteistasis T. S. laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 2008-03-02 dirbo UAB „A.“, gavo darbo užmokestį, tačiau, kaip matyti iš antstolio A. S. kontoros rašto (b. l. 22-25), tuo metu jis išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui nemokėjo. Tai visiškai paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, neva tuo laikotarpiu, kada turėjo darbą ir dirbo, mokėjo vaikui išlaikymą. Iš minėto antstolio A. S. kontoros rašto bei UAB „A.“ pateiktų dokumentų (b. l. 42-51) taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2008-03-03 iki 2008-12-03 pareigą nuteistasis T. S. vykdė tik iš dalies, išlaikymas, tačiau ne visa teismo priteista apimtimi, buvo išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio. O nuo 2008-12-04 iki 2009-12-03 lėšų vaiko išlaikymui nuteistasis ir vėl nebemokėjo, nors nuteistasis T. S. tuo metu tam tikrais laikotarpiais dirbo ir gavo pajamas. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą taip pat matyti, jog nuteistojo T. S. pajamos nuo 2009 m. pradžios, palyginus jas su iki tol gautomis pajamomis, akivaizdžiai sumažėjo. Nors jis oficialiai buvo įdarbintas, tam tikrais mėnesiais jis iš viso negavo pajamų (nedraudiminis laikotarpis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmais sąmoningai buvo sukurta situacija, dėl kurios tapo neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui išieškojimas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis T. S. dėl kokių tai objektyvių ir pateisinamų priežasčių nebūtų galėjęs dirbti, užsidirbti pakankamai lėšų ir tinkamai vykdyti teismo jam nustatytą pareigą – išlaikyti nepilnametį vaiką. Apeliacinės instancijos teismas laiko, jog nuteistasis T. S. turėjo galimybę, tačiau tyčia vengė atlikti teismo nustatytą pareigą, jis suprato, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir norėjo taip veikti. Svarbių ir pateisinamų priežasčių, tokių kaip nedarbas dėl ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimas ir pan., dėl ko jis laikotarpiu nuo 2007-12-13 iki 2009-12-03 nebūtų galėjęs tinkamai, pilnai vykdyti teismo jam nustatytą pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, nenustatyta, todėl pripažįstama, kad nuteistasis T. S., būdamas darbingas, sąmoningai ir piktybiškai, be pateisinamų priežasčių vengė išlaikyti vaiką. Sąmoningą ir piktybišką vengimą išlaikyti vaiką įrodo ir paties nuteistojo T. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, kad išlaikymo vaikui nemokėjimo priežastis buvo blogi santykiai su vaiko motina ir jos sugyventiniu. Remdamasis aptartu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nuteistojo T. S. veika apylinkės teismo teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 164 str.

Nuteistasis T. S. taip pat prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, anot jo, teismas nepagrįstai jį laikė recidyvistu, ko pasekoje nepagrįstai skyrė jam pačią griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą.

Atkreiptinas nuteistojo T. S. dėmesys į tai, kad jis nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 5 d. nuosprendžiu (b. l. 76-78). Vadovaujantis BK 27 str. 1 d., nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Pastebėtina, jog ši straipsnio nuostata (priešingai negu pripažinimo pavojingu recidyvistu atveju) nereikalauja teismo sprendimo pripažinti asmenį recidyvistu. Remiantis BK 27 str. 1 d., nustačius aplinkybę, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus įstatymo nustatyta tvarka, padaro bent vieną tyčinį nusikaltimą, jis laikomas recidyvistu. Teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas recidyvistu, nereikalingas. Teismo sprendimas yra reikalingas tik dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-353/2008). Remiantis BK 56 str. 1 d. nuostatomis, recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę. Būtent laisvės atėmimo bausmės paskyrimas recidyvistui paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais recidyvistui už tyčinį nusikaltimą galima skirti ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas du kartus taip pat už tyčinius nusikaltimus. Jis nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Jis ne kartą baustas administracine tvarka už tyčinius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir itin pavojingus (lenkimą pėsčiųjų perėjoje, nustatyto greičio viršijimą, vairavimą esant neblaiviam ir kt.). Šie duomenys atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo jo nenorą keisti gyvenimo būdo, stoti į doros kelią. Pirmuoju nuosprendžiu nuteistajam T. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė jo nepataisė, nebuvo pakankama, kad perauklėtų nuteistąjį ir jis daugiau nebenusikalstų. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam T. S., kaip recidyvistui, griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo T. S. asmenybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai (nubausti nuteistąjį, sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nuteistąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą). Todėl keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį, nėra teisinio pagrindo.

Apylinkės teismas nuteistajam T. S. laisvės atėmimo bausmės dydį nustatė ženkliai mažesnį už šios bausmės vidurkį, numatytą BK 164 str. sankcijoje. Bausmės dydis artimas minimaliam. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas itin didelę reikšmę suteikė nuteistojo prisipažinimui ir gailėjimuisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teismas taip pat nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ str. nuostatas ir paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, tokiu būdu dar labiau sušvelnindamas jo padėtį. Todėl dar labiau švelninti nuteistajam T. S. už BK 164 str. numatyto nusikaltimo padarymą skirtą bausmę nėra pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Kita vertus, pastebėtina, jog apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, netinkamai taikė BK 63 str. nuostatas. Bendrindamas bausmes apylinkės teismas taikė dalinį bausmių sudėjimą. Tačiau nuteistojo T. S. padarytas BK 164 str. numatytas nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, ir BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d. numatyti nusikaltimai, už kuriuos jis nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 164 str. – nesunkus nusikaltimas, BK 135 str. 2 d. 9 p. – labai sunkus nusikaltimas, BK 180 str. 2 d. – sunkus nusikaltimas). Todėl bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu. Todėl, iš dalies tenkinant nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl švelnesnės bausmės jam skyrimo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 331 str.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu nuteistajam T. S. pagal BK 164 str. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, BK 64¹ str. nustatyta tvarka sumažintą vienu trečdaliu, apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 7 metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.