Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, kaltinamojo išbūtas esant laikinai sulaikytam ir laikomam suimtam (t. y. nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. sausio 24 d.), vieną laikino sulaikymo, suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės D. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo M. S. 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad, būdamas pilnametis, 2008 m. liepos mėnesį (tiksli diena ir laikas nenustatyti) M. P. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiavo su šešiolikos metų neturinčia nukentėjusiąja D. V., nesant išžaginimo požymių, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad M. S. nuteistas pagrįstai, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta ir tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 151¹ str. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis, lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolikos metu asmeniu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad jis dėl blogo apšvietimo bei girtumo nesupratęs tikrojo nukentėjusiosios amžiaus ir dėl to neva nepagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas. Iš M. S. parodymų ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu (1 t., 134 b. l., 2 t., 110 b. l.) matyti, kad jis elgėsi atsainiai, nukentėjusiosios amžiumi nepasidomėjo, pasikliovė spėjimu, kad jai galbūt daugiau nei 16 metų. Kolegijos nuomone, M. S. pagal savo paties amžių (įvykio metu jis buvo 31 metų) ir gyvenimišką patirtį turėjo ir galėjo suprasti, kad nukentėjusioji yra dar itin jauno amžiaus. Be to, ir pats nuteistasis pripažino, kad kitos dienos rytą jis suprato, jog nukentėjusiajai galėjo būti ir mažiau nei 16 metų. Tai, kad įvykio metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nesugebėjo tinkamai įvertinti gyvenimiškos situacijos, neatleidžia jo nuo atsakomybės (LR BK 19 str. 1 d.).

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, pripažino M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai apgailestauja, nukentėjusiosios atsiprašė. Taigi, pakartotinai nagrinėti šį klausimą, kaip prašo apeliantas savo skunde, nėra pagrindo.

Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam paskyrė bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad M. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą būdamas teistas keturis kartus, teistumui neišnykus, būdamas baustas administracine tvarka. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Nustatant laisvės atėmimo bausmės terminą, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę - tai, kad nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir teisingai paskirta bausmė, mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kolegijos nuomone, ši bausmė nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Kolegija atmeta apelianto prašymą neturtinės žalos atlyginimo klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka. Motyvų apeliantas nepateikė, skunde nėra keliamas klausimas dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BPK 115 str. 2 d. numatyta, kad tik išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegijos nuomone, nagrinėjamo atvejo laikyti išimtiniu nėra pagrindo, neturtinės žalos atlyginimas priteistas, nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pats nuteistasis pirmosios instancijos teismo metu pripažino, kad nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą vertina 5000-10000 Lt.

Kitų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl M. S. kaltės ir taikytos atsakomybės, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.