Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai (civilinei ieškovei) D. V., jos įstatyminei atstovei N. V. ir atstovei pagal pavedimą advokatei Jūratei Bieliauskienei,

uždarame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 9 klases, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 1994 m. birželio 17 d. pagal BK 90 straipsnio 3 dalį, 98 straipsnio 3 dalį, 246 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 3 m. laisvės atėmimo bausme,

2) Panevėžio apygardos teismo 1996 m. rugsėjo 23 d. pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (BK galiojo iki 2003 m. gegužės 1 d.) 7 m. laisvės atėmimo bausme, galutinė bausmė 8 m. laisvės atėmimo su ½ turto konfiskavimu,

3) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. pagal BK 310 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paras,

4) Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. pagal BK 153 straipsnį 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, subendrinus bausmes - 1 m. laisvės atėmimo, bausmė atlikta,

yra kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S., būdamas pilnametis, 2008 m. liepos mėnesį (tiksli diena ir laikas nenustatyti) M. P. priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), lytiškai santykiavo su šešiolikos metų neturinčia nukentėjusiąja D. V., nesant išžaginimo požymių, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje M. S. paaiškino, kad 2008 m. liepos mėnesį dirbo pas ūkininkę B. P. (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu dirbo ir P. S.. Po darbų šis pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą išgerti alaus. Nusipirkę alaus apie 21-22 val. užėjo į vieną butą. Ten buvo M. P. ir jos sugyventinis Sigis. Po gero pusvalandžio Marijona pakvietė užeiti dviračiu lauke važinėjusią D. V.. Kaltinamasis sako, kad neprašė Marijonos ją pakviesti. Deimantė atėjo, pasisveikino. Visi bendravo, išgėrinėjo. Vėliau P. S. išėjo namo. Buto šeimininkė siūlė jiems su Deimante eiti šnekėtis į virtuvę, o ji su sugyventiniu nuėjo miegoti. Jiedu nuėjo į virtuvę, atsisėdo ant lovos, kalbėjosi. Kaltinamasis klausinėjo, ką Deimantė veikia. Ji atsakė, kad prižiūri sesers vaiką, eina su Marijona uogauti, grybauti. Apie mokyklą Deimantė neminėjo. Kaltinamasis teiravosi, ar ji turi draugą. Deimantė atsakė, kad ne. Kadangi Deimantė patiko, siūlė savo draugystę, bet neatsimena, ką ji į tai atsakė. Prieblandoje neatrodė, kad Deimantė būtų buvusi itin jauna. Jos amžiaus neklausė – manė, kad jai yra 16 m. Teigia, kad būtų norėjęs pasimylėti su Deimante net jei nebūtų buvęs girtas. Bendraujant nesimatė, kad Deimantė sirgtų kokia nors psichine liga.

Pasak kaltinamojo, prieš pradėdamas bučiuotis, mylėtis, jis teiravosi Deimantės, ar ji yra turėjusi lytinių santykių. Ji atsakė, kad tai ne pirmas kartas. Pradėję bučiuotis, atsigulė, kaltinamasis uždėjo ranką ant jos klyno. Kadangi Deimantė nieko nesakė, jis suprato, kad mergina jo veiksmams neprieštarauja. Numovė jos kelnes, kelnaites, paskui – savo. Pradėjus mylėtis, Deimantė perspėjo, kad baigdamas, „nesuleistų visko į vidų“. Tačiau jis, būdamas išgėręs, nesusilaikė ir pabaigė. Tikina fizinės ir/ar psichinės prievartos Deimantės atžvilgiu nevartojo.

Baigę mylėtis, prisnūdo. Pažadino beldimas į duris. Beldėsi Deimantės mama su seserimi. Deimantė pašoko, prašė buto šeimininkės neįleisti artimųjų vidun, nubėgo ir pasislėpė. Tuo metu kaltinamasis gulėjo lovoje. Užėjusi mama teiravosi Deimantės. Jis pasakė, kad Deimantės nematė. Išėjus mamai su seserimi, Deimantė irgi išėjo. Prieš išeidama, ji užėjo su juo atsisveikinti. Deimantė užsiminė, kad bijo motinos, nes gali gauti. Dienos šviesoje, išsiblaivius Deimantė atrodė jaunesnė. Kaltinamasis pažadėjo Deimantei, kad ateis pas ją. Ji sutiko. Apsikeitė telefono numeriais, planavo pratęsti draugystę.

Kaltinamojo teigimu, po kelių dienų jis nuėjo pas Deimantę. Motinos klausė, kur Deimantė, bet ji pasakė, kad dukters nėra namie. Po savaitės, važiuodamas pro šalį traktoriumi, kaltinamasis sutiko Deimantę, abu pasikalbėjo. Rašė Deimantei SMS žinutę. Atsakymo negavo. Gali būti, kad Deimantė galvojo, jog jis jai yra per senas. Kaltinamasis skambino Deimantei vieną ar du kartus, pasikalbėjo. Tai galėjo būti po savaitės ar dviejų. Nesusidarė įspūdžio, kad Deimantė jo vengtų. Apie vaiką kaltinamasis sužinojo 2011 m. iš policijos pareigūnų. Sūnų matė vieną kartą parodymų patikrinimo vietoje metu. Ketina pripažinti tėvystę ir finansiškai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji D. V. parodė, kad prieš 4 m. ją pakvietė kaimynė Marytė. Užėjusi jos namuose pamatė du nepažįstamus asmenis. Iš viso buvo 4 žmonės. Kompanija gėrė, siūlė jai prisėsti. Ji atsisėdo. Marytės paraginta šiek tiek išgėrė. Ką gėrė - neatsimena. Išgėrus apie dvi stiklines, apsvaigo galva. Paskui priėjo kaltinamasis, susipažino, jo vardo neprisimena. Kaltinamasis klausė jos vardo, ko daugiau klausinėjo - neprisimena. Bendravo normaliai. Tą vakarą ji negrįžo namo, nes Marytė neleido. Išgertuvės vyko kambaryje, Marytė sakė jai eiti gulti į lovą virtuvėje. Nuėjusią miegoti, ją pažadino kaltinamasis, pradėjęs bučiuoti į lūpas ir kitas kūno vietas. Kai jis atėjo, buvo tamsu, šviesos nejungė. Kaltinamasis buvo be „maikės“; nusirengęs viršutinę dalį, atsigulė šalia. Kadangi ji miegojo su rūbais, kaltinamasis nurengė ją iki apatinių ir užlipo. Ji labai išsigando, nes „to“ nenorėjo. Prašė kaltinamojo nulipti, šaukėsi pagalbos, bet nieks neatėjo. Kai kaltinamasis užlipo, sakė, kad skauda, o jis vis tiek kišo savo organą į „putę“. Viskas truko apie 15 min. Nukentėjusioji prašė kaltinamojo, kad baigtų, sakė, kad šitaip negalima. Jis nieko neatsakė, tik „biškutėlį“ sudavė ranka per veidą. Ji jautėsi blogai. Kai kaltinamasis nulipo, liepė jai tylėti, niekam nieko nesakyti. Ji bijojo, todėl niekam nieko nesakė, net mamai. Ryte mama atėjo su seserimi ir tėčiu; barškino į duris, bet Marytė neįleido. Su vyru lytiškai santykiavo ne pirmą kartą. Kad pastojo, nesuprato. Kai pradėjo stambėti, mokytojai įtarė, kad ji laukiasi. Testas įtarimus patvirtino. Sužinojusi, kad laukiasi, į tai niekaip nereagavo. Gimdymas praėjo normaliai. Vaikeliui 3 m., auga sveikas. Su kaltinamuoju daugiau nesimatė. Mama sakė, kad jis girtas prie jų namų durų buvo nuvirtęs su alaus buteliu. Tai buvo po savaitės nuo įvykio.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja B. P. parodė, kad kaltinamąjį gali apibūdinti tik iš darbinės pusės. Kaltinamasis pas ją dirbo nuo 2008 m. pavasario iki rudens ar žiemos. Jis dirbo su traktoriumi, prie gyvulių; turėjo savo kambarį. Kol negerdavo, dirbdavo gerai. Apie incidentą liudytoja išgirdo tada, kai nukentėjusioji jau buvo pagimdžiusi vaiką, kaime pradėjus sklisti gandams, jog ji turės už darbininką alimentus mokėti. Tuo metu M. S. dėl gėrimo moteris jau buvo atleidusi.

Teisiamajame teismo posėdyje apklausta liudytoja M. S. P. parodė, kad prieš pora ar daugiau metų vasarą pas jos sugyventinį buvo atėjęs P. S. su draugu (kaltinamuoju), jie turėjo alaus. Tą kartą ji matė kaltinamąjį pirmą sykį. Moteris pakvietė į svečius Deimantę, su kuria eina uogauti. Liudytoja pažįsta Deimantę nuo mažų dienų, nors jos tikslaus amžiaus, kiek ji baigė klasių - nežino. Liudytojos bute yra du kambariai ir virtuvė. Viename iš kambarių visi kalbėjosi bendromis temomis. Deimantė gražiai su kaltinamuoju sėdėjo, ragavo 5 laipsnių stiprumo alaus. Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 107 b. l.), kad matė, kaip kaltinamasis su Deimantė (jiems besėdint prie stalo) bučiavosi. Kai P. S. išėjo, kaltinamasis su Deimante pasiliko kambaryje kalbėtis, o ji su sugyventiniu nuėjo miegoti. Buto durų liudytoja niekada nerakina, todėl Deimantė galėjo bet kada išeiti. Ryte liudytoja rado juos abu besikalbančius. Jokių įtarimų jai nekilo; manė, kad jie taip visą naktį prakalbėjo. Deimantė nesakė, kad kažkas būtų įvykę prieš jos valią. Paskui likę svečiai išsiskirstė: kaltinamasis išėjo į darbą, o Deimantė - namo. Deimantė nuogąstavo, kad mama supyks, jog ji naktį negrįžo namo. Tada atėjo Deimantės mama, klausinėjo, kur Deimantė. Liudytoja atsakė, kad Deimantė pas ją miegojo, bet dabar išėjo. Tuo metu kaltinamasis jau buvo pasišalinęs. Deimantės mama buvo atėjusi vieną kartą. Jos turbūt prasilenkė.

Teismo posėdyje apklausti P. S. ar perskaityti jo duotus parodymus (BPK 276 str. 1 d. 1 p.) nebuvo galimybių. P. S. 2010 m. birželio 8 d. mirė (1 t., 113-114 b. l.), o ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo apklaustas, nes tyrimas vyko kita kryptimi.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytoja apklausta nukentėjusiosios įstatyminė atstovė N. V. parodė (1 t., 87-94 b. l.), kad Deimantė yra jauniausia jos dukra. Deimantė serga epilepsija, jai nuo vaikystės nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, turi II neįgalumo grupę. Deimantė mokosi pagalbinėje mokykloje, darbo dienomis gyvena bendrabutyje, namuose praleidžia tik savaitgalius. Deimantė ramaus, uždaro būdo, labai nedrąsi, su svetimais stengiasi nebendrauti. Ji visada buvo apkūni, todėl motina nepastebėjo besikeičiančių jos kūno linijų ir nesuprato, kad dukra laukiasi. Vis dėlto, matydama didėjantį dukters pilvą, liudytoja paklausė, ar Deimantė nesilaukia, bet dukra tai neigė. Gali būti, kad Deimantė net nesuprato klausimo, nes jos supratimas apie lytinį gyvenimą menkas. Vasario pradžioje (tikslios datos neprisimena) liudytojai paskambino Deimantės mokytoja Ramunė iri paprašė leidimo atlikti Deimantės šlapimo testą; ji sutiko. Testo rezultatai buvo teigiami. Deimantei apsilankius pas ginekologą, paaiškėjo, kad ji 6 mėn. kaip nėščia. Tik tada Deimantė prasitarė, kad vasarą su draugėmis buvo išvykusi į Šiaulius ir ten vyras, vardu Darius, ją nurengė nuogai, kažką darė, dėl ko jai skaudėjo pilvą.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja apklausta nukentėjusiosios D. V. sesuo I. V. parodė, kad kaltinamąjį pirmą ir iki šiol vienintelį kartą matė prieš 3 m. rugpjūčio viduryje, kai mamos prašymu ieškojo sesers pas moterį, vardu Marijona, gyvenančią už 300-400 m. Sesuo naktį nemiegojo namuose ir tai buvo neįprasta. Kaimynės matė jos seserį laiptinėje prie durų pas Marijoną. Sesers ėjo ieškoti anksti ryte. Mama jau anksčiau ieškojo Deimantės, bet Marijona jos neįsileido, tik nuėjus dviese Marijona įsileido. Virtuvėj rado Marijoną su sugyventiniu, kaltinamąjį. Pastarasis gulėjo tik su apatinėm kelnėm. Trijulė tvirtino, kad Deimantės nematė. Marijona neigė, kad Deimantė pas ją buvo. Sesers ir/ar jos drabužių kambaryje nepastebėjo. Neradusios Deimantės išėjo namo. Mama ketino eiti ieškoti dukters į mišką. Po to atbėgo ir pasakė, kad Deimantę rado pas tą pačią kaimynę. Ji ten dar kartą nuėjo ir jie, matyt, nebespėjo jos paslėpti. Sesuo nieko nesakė nei jai, nei mamai. Deimantė atrodė išsigandusi, nors mušimo žymių ant jos kūno nesimatė. Anksčiau sesuo būdavo linksmesnė, viską išsipasakodavo. Apie sesers nėštumą sužinojo iš mamos, o ši - iš mokytojos. Buvo 5 mėn., kai sužinojo, kad Deimantė laukiasi. Nėštumo metu ji buvo labai rami. Po gimdymo Deimantės papilnėjo, subrendo. Vaikelis auga gerai, mažai serga, hiperaktyvus. Raidos sutrikimų kol kas nesimato. Kad sesuo skųstųsi dėl vaikelio, negirdėjo. Priešingai, Deimantė labai džiaugėsi, kad turi sūnų. Jai tai buvo atradimas.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja, nukentėjusiosios klasės auklėtoja, R. M. prašė remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos ji patvirtino kaip teisingus. Ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 115-118 b. l.) liudytoja parodė, kad Deimantė mėgo bendrauti, tačiau buvo konfliktiška. 2008 m. rugsėjį mokytoja atkreipė dėmesį, kad Deimantė tapo ramesnė, nustojo atsikalbinėti. Kad mokinė laukiasi, tuo metu neįtarė, nes Deimantė ir iki tol buvo apkūni. Vis dėlto 2009 m. sausio 13 d. Deimantei grįžus iš žiemos atostogų, kilo įtarimas, kad ji gali būti nėščia. Gavusi Deimantės mamos sutikimą, auklėtoja atliko nėštumo testą ir paaiškėjo, kad mokinė iš tiesų laukiasi. Auklėtoja žinią apie būsimą kūdikį pranešė Deimantei. Ji sureagavo ramiai, tik paklausė: „Kaip jis čia įlindo?“. Pasiteiravus Deimantės, kaip tai įvyko, ji nurodė, kad patėvis numovė jos kelnes ir, pasiguldęs į lovą, jai į tarpkojį kišo „savo daiktą“. Taip Deimantė kalbėjo, kol į mokyklą atvyko jos mama su vyresniąja seserimi. Deimantės mama paneigė dukters žodžius, prikaišiodama, kad ji vyko kažkur į Šiaulius, nakvojo su vyriškiu. Auklėtojos tvirtinimu, klasėje Deimantė artimų draugų neturėjo, apie aplinkybes šeimoje stengėsi nepasakoti ir apskritai yra linkusi meluoti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Teismo psichiatrijos 2009 m. birželio 25 d. ekspertizės akte (1 t., 62-64 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusioji trumpai, bet nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, o būtent: su pažįstamais nuvyko į Dariaus namus, buvo pirtyje, po to nuėjo miegoti, atsibudo, kai pajautė, kad prie jos lenda, priešinosi šaukdama ir stumdama Darių nuo savęs, bet jis buvo stipresnis, be to, buvo išsigandusi, nesuprato, ko šis iš jos nori. Apie tai ji niekam nepasakojo, nes draugės pagrasino, jog jai bus blogai. Šiuo metu laiminga turėdama vaiką, kuriam pati išrinko vardą, jos tėvai taip pat džiaugiasi anūku. Bijo Dariaus, neleistų jam matytis su sūnumi. [...] Toliau išvadoje teigiama, kad D. V. nustatytas intelekto sutrikimas, atitinkantis vidutinį protinį atsilikimą. 2008 m. vasarą D. V. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir todėl negalėjo suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, šių veiksmų nusikalstamo pobūdžio bei jiems pasipriešinti. Šiuo metu D. V. taip pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų teisingai valdyti, nors gali duoti parodymus apie faktinę įvykių pusę. D. V. atžvilgiu atlikta nusikalstama veika nesukėlė ilgalaikių emocinių išgyvenimų ar psichologinės traumos, nesukėlė jos psichinei būklei byloje tiriamo įvykio sąlygotų pasekmių.

Teismo posėdyje apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių ekspertų G. B. paaiškino, kad aptariamu atveju esminę reikšmę turi medicininis kriterijus, t. y. įgimta silpnaprotystė su vidutinio protinio atsilikimo simptomatika. Keičiantis situacijoms, medicininis kriterijus išlieka svarbiausias, nes yra įgimtas. Gali nebent keistis adaptacija, bet tai nekeičia esminių dalykų. Situaciniai veiksniai mažiau reikšmingi. Medicininis kriterijus sąlygoja sugebėjimą numatyti socialines, psichologines, moralines pasekmes. Esant įgimtai silpnaprotystei, nukenčia ne tik pažintiniai procesai, mąstymas, atmintis, bet ir visa asmenybė. Sugebėjimas suprasti, kokia yra atliekamų veiksmų esmė, sąlygotas gebėjimo numatyti pasekmes, kaip tai atsilieps žmogaus gyvenimui, koks bus socialinis vertinimas. Esant įgimtai silpnaprotystei, šie dalykai neprieinami. Atliktų veiksmų pobūdį nukentėjusioji gali pasakyti, bet emociniame lygyje to negali suvokti, nes stokoja aukštesnių emocijų. Esant įgimtai silpnaprotystei, asmenybė nesusiformavusi, nebrandi.

Kaip nurodė ekspertas, įvykio pasekmės nukentėjusiajai nėra ilgalaikės, jos labiau situacinio pobūdžio. Tai priklauso nuo asmenybės brandos. Jei aukštesnieji jausmai yra susiformavę , padaryta žala būna didesnė, ir atvirkščiai. Šiuo konkrečiu atveju dėl įgimtos silpnaprotystės ir nesugebėjimo suprasti esmės, kaip tai atsilieps jos gyvenime, Deimantė patyrė tik situacinę traumą. Ekspertizės metu nukentėjusioji jau buvo pagimdžiusi ir vaikelis kėlė labiau džiaugsmą, negu asocijavosi su patirta trauma. Neigiamas pasekmes vaikas gali sukelti, jeigu nebūtų įgimtos silpnaprotystės, jeigu asmenybė brandi. Retkarčiais nukentėjusiajai gali kilti situacinių, emocinių reakcijų, kurios iš esmės nepaveikia jos adaptacijos gyvenime. Pagrindinius sunkumus nukentėjusiosios gyvenime lemia jos liga, o ne patirto įvykio pasekmės.

Psichologinę traumą apibūdina trys veiksniai: padidintas dirglumas, prisiminimų įkyrumas, susiaurėjęs emocinis gyvenimas, kai žmogus nevisavertiškai gyvena. Ekspertai Deimantei nenustatė reikšmingos traumos. Įkyrūs prisiminimai jos neslegia.

Asmenybės vertinimas priklauso nuo bendravimo gilumo. Bendraujant betarpiškai pamatyti, kad asmuo turi negalią, galima esant dideliam protiniam atsilikimui. Esant lengvam ar vidutiniam protiniam atsilikimui, mažai bendraujant gali ir nesusidaryti toks vaizdas. Norint įvertinti pažintinio proceso sutrikimo kokybę, reikia kvalifikuoto įvertinimo.

Atkreipus dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje, kada buvo atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė, byloje buvo surinkta duomenų, jog D. V. lytiškai santykiavo su kitais asmenimis, nei tas, kuris patrauktas kaltinamuoju, ekspertas pažymėjo, kad, kalbant apie kitas situacijas, medicininis kriterijus išlieka dominuojantis. Pasikeitusi situacija leistų kalbėti apie kitokias nukentėjusiosios galimybes priešintis, tačiau tam reiktų kitos ekspertizės. Skirti kitą teismo psichiatrijos ekspertizę nukentėjusiajai teisminio nagrinėjimo dalyviai neprašė.

Teisiamajame posėdyje apžiūrėta (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos specialiosios klasės moksleivių, tarp kurių yra nukentėjusioji, nuotrauka, daryta 2007-2008 m. (1 t., 121 b. l.).

Nukentėjusiajai D. V. nuo 2008 m. gegužės 2 d. iki 2011 m. liepos 5 d. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (1 t., 2 b. l.).

Šiaulių rajono pedagoginės psichologinės tarnybos 2008 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 130 (1 t., 3-4 b. l.) teigiama, kad nukentėjusiajai diagnozuotas kompleksinis sutrikimas, t. y. intelekto (vidutinis protinis atsilikimas), lėtiniai somatiniai ir neurologiniai (epilepsija) sutrikimai.

Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos direktorė 2009 m. sausio 26 d. rašte (1 t., 6 b. l.) nurodė, kad nukentėjusioji D. V. mokosi 8 klasėje, gyvena mokyklos bendrabutyje ir tik savaitgaliais grįžta namo. Pastebėję pakitusias D. V. kūno formas įtarė ją esant nėščią, nors Deimantė tai neigė. Klausinėjama apie menstruacijas, ji meluodavo, kad jos buvo savaitgalį ar atostogų metu, o kai ji būdavo namuose; mamai sakydavo priešingai – kad menstruacijos buvo, jai būnant mokykloje. Vis labiau stiprėjant įtarimams ir mamai leidus, pedagogai atliko nėštumo testą. Jis pasirodė teigiamas. Deimantė pasakojo, kad vasaros atostogų metų prie jos lindo jaunuolis, kurio vardo neprisimena, minėjo Arvydo, Alvydo vardus. Klausinėjama blaškėsi, pasakojo įvairias versijas ir vis tvirtino, kad „su niekuo nemiegojo lovoje“. Ginekologas 2009 m. sausio 16 d. nustatė Deimantei 26 nėštumo savaitę.

Iš gimimo liudijimo (1 t., 37 b. l.) matyti, kad D. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus Edgaro.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos 2012 m. sausio 11 d. specialisto išvadoje Nr. S 4/12 (01) (1 t., 33-34 b. l.) pažymėta, kad kaltinamasis yra D. V. vaiko E. V. tėvas su 99,99999 % tikimybe.

Nukentėjusioji D. V. 2009 m. kovo 4 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 69-72 b. l.) pasakojo turėjusi lytinių santykių su Dariumi; 2011 m. gruodžio 14 d. apklausoje (1 t., 73-76 b. l.) – su Adomu, 2012 m. kovo 6 d. apklausoje (1 t., 77-79 b. l.) – su kaltinamuoju, Artūru, Dariumi, Adomu.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012 m. vasario 22 d. protokole (1 t., 109-110 b. l.) užfiksuota, kad M. P. neatpažino M. S. kaip asmens, kuris buvo pas ją atėjęs su P. S. ir kuris bučiavosi su D. V..

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012 m. kovo 6 d. protokole (1 t., 85-86 b. l.) užfiksuota, kad nukentėjusioji neatpažino M. S. kaip asmens, kuris buvo pas M. P. ir su kuriuo ji lytiškai santykiavo.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012 m. kovo 23 d. protokole (1 t., 96-97 b. l.) užfiksuota, kad liudytoja N. V. atpažino M. S. kaip asmenį, kurį matė 2008 m. vasarą pas M. P. bute ir kuris buvo atėjęs į jos namus, norėdamas pamatyti Deimantę.

2012 m. balandžio 11 d. atliktas įtariamojo parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b. l. 136-140 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

BK 149 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę už lytinį santykiavimą su žmogumi prieš šio valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Taigi vienoje normoje įtvirtintos dvi skirtingos išžaginimo formos: 1) lytinis santykiavimas prieš nukentėjusiojo valią, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę priešintis; 2) lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, t. y. kai jis negali pasipriešinti. BK 149 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už išvardintus veiksmus, atliktus su nepilnamečiu.

Kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad jis lytiškai santykiavo su nepilnamete prieš jos valią, panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas tuoj pat jį panaudoti bei pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl jos psichinės ligos ir apsvaigimo nuo alkoholio. Nepaisant kaltinime esančių loginių prieštaravimų, kad nukentėjusioji priešinosi kaltinamojo veiksmams ir tuo pat metu negalėjo pasipriešinti (lot. allegans contraria non est audiendus – liet. negalima to paties ir teigti, ir neigti), teismas nepripažįsta nė vieno kaltinime minimo išžaginimo pasireiškimo būdo.

Fizinio ir psichinio smurto panaudojimas apima ne bet kokius, o tokius aktyvius neteisėtus kaltininko veiksmus, kuriais jis palaužia nukentėjusiojo valią, pvz., suriša rankas, smaugia, baugina ir pan.

Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis lytinio akto metu lengvai sudavė ranka per veidą, o, pasibaigus lytiniam aktui, liepė tylėti. Dėl mažareikšmiškumo, intensyvumo stokos, o svarbiausia – laiko aspektu sudavimo ranka per veidą negalima vertinti kaip fizinio smurto panaudojimo, nes net jeigu toks faktas ir buvo, tai jis, remiantis nukentėjusiosios žodžiais, buvo lytiškai santykiaujant su kaltinamuoju, o ne prieš lytinio akto pradžią, todėl esant formaliai nusikaltimo sudėčiai ši aplinkybė BK 149 straipsnio prasme juridinės reikšmės neturi. Liepimas tylėti gali turėti numanomą, užslėptą mintį dėl fizinio smurto panaudojimo, jei nukentėjusysis nepaklus kaltininko nurodymams lytiškai santykiauti. Anot nukentėjusiosios, kaltinamasis liepė tylėti baigus lytiškai santykiauti. Vadinasi, liepimas tylėti nebuvo nukreiptas nuslopinti nukentėjusiojo valią, todėl negali būti traktuojamas kaip grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jeigu ji atsisakytų santykiauti su kaltinamuoju.

Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl fizinės ar psichinės būklės ypatumų arba kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos negali suvokti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės arba, nors ir suvokia, dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o pastarasis tai supranta ir tuo pasinaudoja.

Kai lytiškai santykiaujama su nuo alkoholio apsvaigusiu asmeniu, bejėgiška būkle gali būti laikomas toks apsvaigimo laipsnis, kai asmuo dėl to negali suvokti aplinkos, su juo atliekamų veiksmų esmės arba pasipriešinti. Lytinis santykiavimas su psichikos ligoniu, neveiksniu asmeniu, žinant, kad jis toks yra, laikomas išžaginimu pasinaudojant bejėgiška būkle. Tačiau jei psichikos sutrikimų turintis asmuo suvokia lytinio santykiavimo prasmę, tokia jo būklė nelaikoma bejėgiška.

Pasak nukentėjusiosios, ji išgėrė dvi stiklines. Ko gėrė – pasakyti negalėjo, tačiau teigia, kad nuo gėrimo jai apsvaigo galva. Kaltinamasis nurodė, kad su draugu atsinešė alaus, kurį susirinkusi kompanija, įskaitant nukentėjusiąją, gėrė. Liudytojos M. S. P. teigimu, nukentėjusioji truputį išgėrė 5 laipsnių stiprumo alaus.

Prieš pat lytinio akto pradžią nukentėjusioji orientavosi laike ir erdvėje, nes žinojo, kad buvo svečiuose pas kaimynę, miegojo jos virtuvėje esančioje lovoje, buvo tamsu, šviesos kaltinamasis neįjungė. Nukentėjusioji detaliai nurodė, kuo ji ir kaltinamasis vilkėjo, ką kaltinamasis sakė ar darė prieš lytinį aktą, jo metu ir po to. Tokiu atveju nėra faktinio pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis pasinaudojo bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte užfiksuota, kad 2008 m. vasarą nukentėjusioji sirgo ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – vidutiniu protiniu atsilikimu, todėl negalėjo ir negali suprasti su ja atliktų veiksmų esmės, veiksmų nusikalstamo pobūdžio. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas teigė, kad esant dideliam protiniam atsilikimui pabendravus galima matyti, jog asmuo turi psichinę negalią. Esant lengvam, vidutiniam protiniam atsilikimui, mažai bendraujant toks vaizdas gali ir nesusidaryti.

Turint omenyje, kad prieš įvykį kaltinamasis su nukentėjusiąja nebuvo pažįstami, įvykio dieną susitiko pirmą kartą, bendravo palyginti trumpai (vieną vakarą) ir paviršutiniškai (bendromis temomis, šiek tiek kalbėjosi apie nukentėjusiosios asmeninį gyvenimą), nukentėjusioji sirgo ir serga vidutiniu (t. y. ne sunkiu) protiniu atsilikimu, fizinių defektų, kurie galėtų vizualiai rodyti ją esant protiškai neįgalią, neturi, kaltinamojo išsilavinimą (baigė 9 klases), ir nesant objektyvių priešingų įrodymų, konstatuotina, kad kaltinamasis neturėjo galimybių suvokti, jog nukentėjusioji, su kuria jis siekė lytinės sueities, turi psichikos sutrikimų, o kartu negalėjo pasinaudoti bejėgiška tokio asmens būkle.

Byloje nėra ginčo dėlto, kad kaltinamasis nežinojo tikslaus nukentėjusiosios amžiaus. Vis tik, prieš žengdamas tokį žingsnį, kokį padarė kaltinamasis, atsargus ir atidus žmogus pasidomėtų, kiek partnerei metų, užuot pasikliovęs spėjimu, kad ji yra sulaukusi šešiolikos. To nepadarius, tenka su tuo susijusių neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

Iš nukentėjusiosios fotonuotraukos teismas sprendžia, kad nukentėjusioji iš veido bruožų, kūno konstitucijos atrodė ne visai kaip vaikas, bet dar ir nevisiškai subrendusi. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad išsiblaivius, dienos šviesoje nukentėjusioji atrodė jaunesnė, nei jis iš pradžių galvojo. Taigi nustačius, kad kaltinamasis lytiškai santykiavo su šešiolikos metų neturinčia nukentėjusiąja, ir nenustačius išžaginimo požymių, kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 149 straipsnio 3 dalį perkvalifikuojama į nusikalstamą veiką pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už tai, kad pilnametis asmuo lytiškai santykiauja ar kitaip tenkina lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo požymių.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis veikė vedinas daugiau pozityvių nei vien žemų, negatyvių paskatų, nes, jo teigimu, nukentėjusioji jam patiko, norėjo su ja draugauti, ką patvirtina kaltinamojo elgesys po nusikaltimo padarymo. Dėl tos pačios priežasties teismas mano, kad ta aplinkybė, jog kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir jos nelaiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaltinamasis apgailestavo, kad nukentėjusiajai galėjo padaryti skriaudos, teismo posėdyje atsiprašė jos. Tai traktuojama kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žiemelio seniūnija (1 t, 176 b. l.) kaltinamąjį apibūdino neutraliai: šeimoje kartu gyvenančių šeimos narių nėra, seniūnija nusiskundimų neturi. Kaip minėta, kaltinamasis baigė 9 klases, yra nevedęs, turi du sūnus (1 t., 148 b. l.), anksčiau dirbo (1 t., 179 b. l.). Į Pakruojo rajono PSPC Psichikos sveikatos centro psichiatro įskaitą neįrašytas (1 t., 181 b. l.). Teistas 4 kartus, bausmę atliko, teistumas neišnykęs (1 t., 149-151, 156-170 b. l.); yra baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., 171-174 b. l.).

Remiantis BK 27 ir 56 straipsnio nuostatomis, nėra pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnę sankcijos rūšį negu laisvės atėmimo bausmė. Kita vertus, nors teismas pripažino, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą vienai iš subtiliausių įstatymų leidėjo ginamų vertybių - žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet padaryto nusikaltimo pavojingumas, įvertinus neteisėtų veiksmų pobūdį (kaltinamasis neįsitikino nukentėjusiosios amžiumi), žalą (nukentėjusioji anksčiau turėjo lytinių santykių patirties, tai nebuvo pirmas kartas), yra mažesnis palyginti su rūšiniu šios nusikaltimų grupės pavojingumu. Įvertinęs visus aspektus, teismas laisvės atėmimo bausmės dydį parenka mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamasis 2012 m. balandžio 3 d. 10²⁰ val. laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka (1 t., 126-129 b. l.), nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki šiol – laikomas suimtas (1 t., 114 b. l.; 2 t., 20, 30-32, 56, 91 b. l.). Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas laikas, kaltinamojo išbūtas esant laikinai sulaikytam ir laikomam suimtam, vieną sulaikymo, suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, t. y. santykiu 1:1 (BK 66 str. 2 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. V. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 49-51 b. l.). Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad kaltinamasis prieš jos norą ir valią, moralines nuostatas atliko fizinės ir psichinės prievartos veiksmus, pasinaudojo prasta jos sveikatos būkle, privertė išgyventi skausmą, baimę. Dėl įvykdyto nusikaltimo nukentėjusioji kenčia psichologinį spaudimą, įtampą, nerimą, tapo jautri, dirgli, greitai susinervina, negali susikaupti, sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybės. Nors yra jauna ir netekėjusi, vengia viešumo, nebetiki žmonėmis, iš vaikinų tikisi apgaulės, psichologinio spaudimo, smurto. Prieš savo valią ir norą nukentėjusioji tapo motina, jaudinasi dėl vaiko sveikatos ir gyvybės, nes pastojo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kaltinamasis nusikaltimo metu taip pat buvo girtas. Nukentėjusiajai sunku atrasti savyje jėgų gyventi įprastą gyvenimą. Dėl socialinių įgūdžių stokos sunku auginti kūdikį.

Su civiliniu ieškiniu kaltinamasis sutiko iš dalies. Jo nuomone, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma per didelė. Savo elgesį vertina blogai; neatmeta, kad nukentėjusiajai galėjo padaryti neturtinę žalą, kurią įkainoja 5 000 – 10 000 Lt.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, asmens sveikatai ar atimant asmeniui gyvybę bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala apima asmeniui sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, tad jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtina tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sąrašą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės aplinkybes bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pagal vieningą teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju.

Aptariamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis prieš nukentėjusiąją būtų panaudojęs brutalų ir kitokį fizinį arba psichinį smurtą, būtų pasinaudojęs jos psichine negalia, tačiau sutinka, kad ji nusikaltimo metu galėjo išgyventi baimę, skausmą. Be nukentėjusiosios teiginių, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų iš medicininių dokumentų, kad ji kenčia psichologinį spaudimą, įtampą, nerimą, tapo jautri, dirgli, greitai susinervina, negali susikaupti, sutriko miegas ir kad tai atsitiko po šio nusikaltimo. Nors nukentėjusiosios sesuo I. V. nurodė, kad anksčiau Deimantė buvo linksmesnė, viską išsipasakodavo, jos žodžius paneigia tas faktas, jog ji nieko nežinojo apie sesers intymų gyvenimą, buvusį iki nagrinėjamo nusikaltimo; taip pat motinos N. V. parodymai, kad Deimantė yra uždaro būdo. Remdamasis protingumo kriterijumi, teismas mano, kad įvykdytas nusikaltimas galėjo padaryti nukentėjusiosios savijautai žalos, bet neaišku, kokią įtaką jos emocinei, dvasinei būklei turi paskutinis įvykis iš kelių pasikartojančių scenarijų, nes, pasak nukentėjusiosios, ji nuolat tampa seksualinio išnaudojimo auka. Taip pat neaišku, apie kokias pažeistas moralines nuostatas ieškinyje kalba ieškovė, nes jos nebuvo detalizuotos. Eksperto teigimu, nukentėjusiosios asmenybė nesusiformavusi, infantiliška, stokoja aukštesniųjų jausmų, taigi ir supratimo apie juos ir moralines vertybes. Teismas laiko pagrįstu teiginį, kad nukentėjusioji tapo motina prieš savo valią, socialiai ir biologiškai būdama pernelyg jauno amžiaus. Bet teismas nenustatė, kad ji jaudintųsi dėl vaiko sveikatos, juolab gyvybės. Nukentėjusiosios sesuo I. V. parodė, kad vaikelis auga gerai, mažai serga, yra guvus, raidos sutrikimų kol kas nesimato; ji negirdėjo, kad sesuo skųstųsi dėl sūnaus. Ekspertizės metu nukentėjusioji tvirtino, kad džiaugiasi turėdama sūnų.

Atsižvelgęs į eksperto išvadą, kad nusikaltimo pasekmės nukentėjusiajai nėra ilgalaikės, jos - situacinio pobūdžio, pagrindinius sunkumus nukentėjusioji patiria dėl savo psichinės ligos, o ne skaudžių išgyvenimų, teismas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo sumą mažina iki 8 000 Lt, likusią ieškinio dalį atmeta kaip de facto nepagrįstą (BPK 113 str. 2 d., CPK 178 str.).

Be to, iš kaltinamojo į valstybės pajamas priteisiamos nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos – 320 Lt (2 t., 48, 89 b. l.) (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, - (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos specialiosios klasės moksleivių nuotrauka, daryta 2007-2008 m., kuri saugoma pakete Nr. 1 prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinama teisėtam savininkui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-305 ir 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką, kaltinamojo išbūtą esant laikinai sulaikytam ir laikomam suimtam (t. y. nuo 2012 m. balandžio 3 d. iki 2013 m. sausio 24 d.), vieną laikino sulaikymo, suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. S. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Civilinės ieškovės D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. S. 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. S. į valstybės biudžetą 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) civilinės ieškovės D. V. atstovavimo išlaidų.

(duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos specialiosios klasės moksleivių nuotrauką, darytą 2007-2008 m., kuri saugoma pakete Nr. 1 prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.