Telšių apylinkės teismo sprendimas

2025-09-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-4343-1118/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-15
Bylos Nr.
e2YT-4343-1118/2025
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01594-2025-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Žemgulienė
Pareiškėjas
J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4343-1118/2025Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01594-2025-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.6.2; 3.2.6.1 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 15 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Jūratė Žemgulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: valstybės įmonė (toliau - VĮ) Turto bankas, R. B., A. K., A. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad J. K. po motinos S. K. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų R. B., A. K. ir A. K. tėvas K. K., pagal dabartinį administracinį suskirstymą gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paliko palikimas, tame tarpe jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs 4,09 ha (3,32 + 0,77 = 4,09) bendro ploto žemės sklypas, esantis tame pačiame (duomenys neskelbtini), kurį lygiomis dalimis po 1/5 dalį paveldėjo mirusiojo sutuoktinė – pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų R. B., A. K. ir A. K. motina S. K., taip pat jo vaikai – pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys R. B., A. K. ir A. K., bei jiems visiems Akmenės rajono notarų biure buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime buvo nurodyta, jog jis turi būti įregistruotas tuometinėje nekilnojamojo turto registro įstaigoje, be to, tuometinėje žemėtvarkos tarnyboje, tačiau nei pareiškėjo bei minėtų suinteresuotų asmenų motina S. K., nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys R. B., A. K. ir A. K. šio paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat ir savo nuosavybės teisių į mirusio sutuoktinio/tėvo K. K. palikimą iki pat 2024/2025 metų niekur neįregistravo. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų motina S. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Savo mirties dienai S. K. jokio testamento nepaliko. Po pareiškėjo ir minėtų suinteresuotų asmenų motinos S. K. mirties faktiškai liko jos palikimas, t. y. jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su pareiškėju ir suinteresuotais asmenimis priklausiusi 1/5 dalis 3,3200 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalis 0,7700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), be to, kadangi suinteresuoti asmenys R. B., A. K. ir A. K. į šį jos palikimą nepretendavo bei jo atsisakė, todėl mirusiai motinai S. K. priklausiusiomis aukščiau paminėtomis žemės sklypų dalimis pagal pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų R. B., A. K. ir A. K. žodinį susitarimą toliau rūpinosi ir jomis naudojosi būtent pareiškėjas. Pareiškėjas po savo motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą, jį prižiūrėti, rūpintis juo kaip ir savu – atlikinėjo visus su šio nekilnojamojo turto faktiniu valdymu, naudojimu ir priežiūra susijusius veiksmus (toliau naudojosi motinai priklausiusiomis sklypų dalimis, jas prižiūrėjo, be to, tam tikrą laiką nuomojo). Tačiau, kadangi pareiškėjas nemanė, kad kada nors šį mirusios motinos palikimo faktą reikės jam įrodinėti, palikimo valdymo veiksmų specialiai neužfiksavo. Ir dabartiniu metu, kadangi suinteresuoti asmenys R. B., A. K. ir A. K. gyvena užsienyje, būtent pareiškėjas jų visų motinai priklausiusias minėtų žemės sklypų dalis valdo, naudoja, jomis rūpinasi ir jas prižiūri. Pažymi, kad pareiškėjas dėl šio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė taip pat ir dėl to, kad jo motinai, jam ir suinteresuotiems asmenims faktiškai priklausę žemės sklypai, kuriuos jie paveldėjo po jų tėvo mirties, nebuvo net įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Taip pat prašė civilinę bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

4. Suinteresuotiems asmenims R. B., A. K. ir A. K. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tinkamai (įteikti asmeniškai), tačiau suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškimą byloje nepateikė .

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

7. Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 1994 m. kovo 10 d. Akmenės rajono valdybos potvarkio Nr. 112 pagrindu pareiškėjo tėvas K. K. valdė 3,3200 ha žemės sklypą, objekto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,7700 ha žemės sklypą, objekto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties paliko palikimas, tame tarpe ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs 4,09 ha (3,32 + 0,77) bendro ploto žemės sklypas, esantis tame pačiame (duomenys neskelbtini), kurį lygiomis dalimis po 1/5 dalį paveldėjo mirusiojo K. K. sutuoktinė S. K. bei jo vaikai pareiškėjas J. K., A. K., A. K., R. B.. Tuo pagrindu minėtiems asmenims (duomenys neskelbtini) išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, tačiau nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą įregistruotos tik 2024/2025 m. Pareiškėjo bei suinteresuotų asmenų motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dienai ji jokio testamento nepaliko.

8. Iš aptartų duomenų matyti, kad po S. K. mirties faktiškai liko jos palikimas, t. y. jai bendrosios dalinės nuosavybės teise su J. K., A. K., A. K., R. B. priklausantis 1/5 dalis 3,3200 ha žemės sklypo ir 0,7700 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti Mažeikių rajono notarės R. L. patvirtinti suinteresuotų asmenų R. B. ir A. K. pareiškimai dėl palikimo atsisakymo, kuriuose nurodyta, kad A. K., R. B. mirus jų motinai S. K., jos palikimo nepriėmė, paveldėto turto nevaldo ir netvarko, pretenzijų į mirusiosios turtą nereiškia ir ateityje nereikš.

9. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad mirus motinai S. K., jai priklausiusiomis žemės sklypų dalimis rūpinosi ir jomis naudojosi būtent pareiškėjas, t. y. po savo motinos mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą, jį prižiūrėti, rūpintis juo kaip savu – atlikinėjo visus su šio nekilnojamojo turto faktiniu valdymu, naudojimu ir priežiūra susijusius veiksmus.

10. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais bei atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, pareiškime pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas J. K., priėmė savo motinos S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nepripažinus šio fakto, būtų neproporcingai pažeisti pareiškėjo interesai, jo teisėti lūkesčiai bei būtų padaryta didelė žala pareiškėjo turtiniams interesams. Todėl, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

11. Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

12. Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė motinos S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Jūratė Žemgulienė