Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjai T. Ž., jos atstovui J. S., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atstovui R. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., L. Z., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Nustatyta, jog 2010 05 10 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-713-10 (b.l. 58,59) nuspręsta pareiškėjai T. Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą paskirti teikti advokatą L. Z.

2010 05 18 pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos VGTPT (b.l. 61,62), prašydama 2010 05 10 spendimu Nr. (1.31.)-TPA-713-10 paskirtą advokatą L. Z. pakeisti kitu advokatu.

2010 06 15 sprendimu (b.l. 63,64) pareiškėjos prašymas dėl advokato L. Z. pakeitimo netenkintas.

2010 06 07 pareiškėjai T. Ž. pasiūlyta iki 2010 07 21 pateikti metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, tinkamai deklaruojant turimą turtą ir nurodant jo vertę (b.l. 73).

2010 07 09 sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-157-10 (b.l. 91-95) pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2010 05 10 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-713-10. Sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priimtas, vadovajantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, o pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą- jeigu paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Kiekviena iš aplinkybių, numatančių savarankišką antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindą, yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiamą teisinę pagalbą. Išvardinti pagrindai yra suteikiančios teisinę pagalbą institucijos vertinimo rezultatas. Toks vertinimas dėl vertinamo dalyko savybių (kurios gali paaiškėti po to, kai priimtas sprendimas suteikti teisinę pagalbą) bei trumpo laiko priimti sprendimą dėl šios pagalbos suteikimo (ne vėliau kaip per 3 dienas nuo dokumentų gavimo dienos - Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis) gali būti atliktas bei jo rezultatai paaiškėti ir po sprendimo suteikti teisinę pagalbą priėmimo.

Kadangi aukščiau nurodytoje teisės normoje įtvirtinta pareiga nutraukti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, nagrinėjamos bylos atveju tikslinga nustatyti, ar konkrečiu atveju buvo teisinės prielaidos antrinės teisinės pagalbos nutraukimui.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau-VGTPĮ) 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą, asmuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad minėto 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta.

Nustatyta, jog kartu su 2010 04 30 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b.l. 45-49), Klaipėdos VGTPT pareiškėja pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už 2009 02 01-2010 01 31 ataskaitinį laikotarpį (b.l.54-57). Iš deklaracijos turinio matyti, kad deklaracijoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėja deklaravo 150 000 Lt vertės privalomą registruoti turtą ir 6980 Lt gautų pajamų (deklaracijos formos FR0001 23 ir 28 punktai).

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.

Nustatyta, jog 2010 04 08 raštu Nr. (1.22.)-SR-1149 ir 2010 05 10 raštu Nr. (1.7)-SR-1583 (b.l. 65,66) Klaipėdos VGTPT direktorius R. V. kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą, prašydamas suteikti informaciją apie T. Ž. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą. VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas pateikė duomenis, patvirtinusius, kad T. Ž. vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-72).

2010 06 23 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte (b.l. 79) pažymėta, kad T. Ž. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 nurodyti duomenys yra neteisingi, nes nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Teigiama, jog apie tai, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra neteisingi, T. Ž. buvo informuota raštu.

Sprendžiant klausimą, ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie jos turimą turtą, būtina analizuoti turto deklaravimo tvarką, kurią detalizuoja 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių taisyklių (akto redakcija galiojusi 2009 02 15 iki 2010 03 24) 8 punktą, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse turėtą turtą ir per tą ataskaitinį laikotarpį visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą, ataskaitinį laikotarpį turi nurodyti 12 paskutinių mėnesių, ėjusių prieš tą mėnesį, kurį buvo paduoti prašymai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar buvo kreiptasi dėl piniginės socialinės paramos. Pagal taisyklių 9.1 punktą turto deklaracijoje turi būti nurodomas ataskaitinių metų pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turėtas nekilnojamasis turtas, įskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisyklių 9.2-9.7 įvardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisyklių 14.1.1 punktas). Taisyklių III skyriuje “FR0001T priedo užpildymas” (Taisyklių 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi būti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse ataskaitinių metų (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turėtas nekilnojamasis turtas (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. Taisyklių 15.1. punkte paaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 9 straipsnį, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal CK 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimtį, yra:1) žemės sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabučiuose namuose, 4) patalpos. Pagal Taisyklių 150 punktą gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ar piniginę socialinę paramą bei piniginę socialinę paramą pageidaujančių gauti gyventojų šeimų nariai (nurodyti GTDĮ 7 straipsnyje), mokesčių inspekcijai turi pateikti du deklaracijos egzempliorius, vienas iš jų per 7 darbo dienas (nuo deklaracijos pateikimo dienos) su mokesčių inspekcijai žyma, kad deklaracija pateikta, grąžinamas gyventojui. Šį deklaracijos egzempliorių gyventojas pateikia institucijai, priimančiai sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, arba savivaldybei – dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Gyventojo pageidavimu gali būti pateikti trys deklaracijos egzemplioriai, tada du iš jų su gavimo žyma grąžinami deklaruotojui. Pagal taisyklių 156.1 punktą užpildytą deklaraciją turi pasirašyti turtą deklaruojantis gyventojas – kai pildoma vieno gyventojo deklaracija.

Išanalizavus Taisyklių, reglamentuojančių turto deklaravimo tvarką, turinį, akivaizdu, kad jose išsamiai (su teikiamais deklaracijų ir priedų užpildymo pavyzdžiais) išdėstyta turto deklaravimo tvarka.

Vertinant, ar pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, pažymėtina, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiškinant žodžio sąmoningas reikšmę, jį prilygina žodžio tyčia reikšmei (sąmoningai, specialiai).

Kadangi nustatyta, jog 2010 06 07 pareiškėja buvo informuota (b.l. 23) apie Klaipėdos VGTPT gautą informaciją apie jos nuosavybės teise valdomus, tačiau nedeklaruotus nekilnojamojo turto objektus, paraginta pateikti tikrovę atitinkančią metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją ir įspėta apie tokios deklaracijos nepateikimo pasekmes, pareiškėjos veiksmai laikytini kaip sąmoningas veikimas, t.y. duomenų apie turimą turtą nepateikimas.

Pareiškėjos argumentas, kad už deklaracijoje nurodytų duomenų teisingumą yra atsakingas ją priėmęs asmuo, laikytinas nepagrįstu, nes metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas deklaruojantis turtą ir pajamas asmuo (VGTPĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos VGTPT prašymu patikrinęs pareiškėjos deklaracijose nurodytus duomenis ir nustatęs, kad jose neteisingai deklaruotas turtas, mokesčių administratorius apie tai informavo tiek Klaipėdos VGTPT, tiek pačią pareiškėją.

Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, jog Klaipėdos VGTPT turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą.

Nors nustatyta, jog 2010 07 07 Klaipėdos VGTPT buvo pateikta pareiškėjos metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (b.l. 25-28), kurioje yra nurodytas anksčiau nedeklaruotas pareiškėjos nekilnojamasis turtas, iš deklaracijos turinio matyti, jog joje deklaruojami duomenys už kitą- 2009 07 01-2010 06 30 ataskaitinį laikotarpį.

Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, kad, atsakovė pagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisinis vienetas, priėmęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, nepateikė piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinėmis teisėmis sąvokos. Minėta definicija, o ypač aspektas dėl piktnaudžiavimo, susijusi su valstybės garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teisės aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Kalbinio teisės aiškinimo būdu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti į jų vartojimo kontekstą, kuris lemia žodžio ar sakinio prasmę (kontekstinio aiškinimo taisyklė). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšmę pateikia kaip naudojimąsi kuo piktam, neleistiną naudojimąsi turimomis teisėmis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisėmis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisėmis piktam (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 964/2010).

Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja siekė antrinės teisinės pagalbos administracinio teisės pažeidimo byloje gavimo ir antrinė teisinė pagalba 2010 05 10 Klaipėdos VGTPT sprendimu Nr. ( 1.31)-TPA-713-10 pareiškėjai buvo suteikta, jai pateikus aukščiau nurodytąją metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją, kurioje sąmoningai buvo nurodyti neteisingi duomenys apie jos turimą turtą.

Kadangi nustatyta, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie turtą, laikytina, jog tuo ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu laikytinas pagrįstu.

Valstybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Civilinio kodekso (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr.VIII-1864 ) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta esminė valstybės prievolės dėl žalos atlyginimo atsiradimo sąlyga: ,,Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti“. Minėtame įstatymo straipsnyje „valdžios institucija“ apibūdinama kaip bet koks viešosios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitoks šių institucijų darbuotojas ir t. t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas CK 6.271 straipsnio 2 dalis), „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda esant būtinosioms šios atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems valdžios institucijų darbuotojų veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais atlyginimo institutas suponuoja inter alia tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš trijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos), žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.

Neturtinės žalos atlyginimas nustatytas CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti neturtinės žalos atlyginimo sąlygas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnis 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis numato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr.(1.31.)-TPD-157-10, kuriuo jai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Klaipėdos VGTPT 2010 05 10 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-713-10 pagrindu, teikimas.

Kadangi nepripažinta, jog atsakovės Klaipėdos VGTPT 2010 m. liepos 9 d. sprendimas yra neteisėtas, reikalavimas priteisti žalos atlyginimą laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Pareiškėjos reikalavimas už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą tarnauti žmonėms ir Konstitucijos pažeidimą nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą R. V. skirti baudą laikytinas nepagrįstu, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta teismo teisė skirti baudas už administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teismo nurodymų nesilaikymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.