- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-13
- Bylos Nr.
- A-62-2460-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00620-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., L. Z., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. gegužės 5 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. (toliau – ir pareiškėja) prašymas skirti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. A7-(1)-67-549/2008, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme. Tarnyba 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-713-10 skyrė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, ją teikti buvo paskirtas advokatas L. Z.. 2010 m. liepos 9 d. Tarnybos sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-157-10 buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai, kadangi pripažinta, kad ji sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba.
II.
Pareiškėja T. Ž. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti 2010 m. liepos 9 d. Tarnybos sprendimą Nr. (l.31)-TPD-157-10, iš Tarnybos jai ir jos išlaikomam nepilnamečiui vaikui priteisti 10 000 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos, skaičiuotinas nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę nukreipiant į Tarnybos direktorių R. V. ir trečiuosius suinteresuotus asmenis, Tarnybos direktoriui R. V. paskirti baudą (b. l. 5-7).
Skunde pareiškėja nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-713-10 antrinė teisinė pagalba jai buvo suteikta ir ją teikti paskirtas advokatas L. Z.. Nors pareiškėja prieštaravo šio advokato paskyrimui ir prašė skirti kitą advokatą, Tarnyba piktybiškai atsisakė tai daryti, o 2010 m. liepos 9 d. visiškai nutraukė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir apkaltino pareiškėją neteisingu turto deklaravimu.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atsiliepime į skundą (b. l. 38-44) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti. Pažymėjo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nes pripažinta, kad ji sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (1.31)-TP-713-10 pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes buvo pateikti duomenys, jog pareiškėjos deklaruojamas turtas neviršija pirmojo asmens turto lygio ribos, bei jos deklaruojamos metinės pajamos neviršija pirmojo asmens pajamų lygio ribos. Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje (toliau – ir Deklaracija) už ataskaitinį 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpį pareiškėja sąmoningai neįrašė duomenų apie jos turimą žemės sklypą ir garažą. Pažymėjo, kad priimant ginčijamą sprendimą buvo atsižvelgta į aplinkybę, jog pareiškėjos neteisingų duomenų pateikimas nebuvo vienkartinis, nes tokiu būdu antrinę teisinę pagalbą buvo siekiama gauti ir kitose bylose. Nurodė, kad konstatavus, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, buvo pripažinta, kad pareiškėja piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punkte įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindai ir šios nuostatos Tarnybai yra privalomos. Nesant būtinųjų sąlygų žalos atlyginimui, reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl baudos skyrimo Tarnybos direktoriui R. V. yra nepagrįstas, nes teisinė atsakomybė asmeniui gali atsirasti tik dėl priešingo teisei, kalto veikimo ar neveikimo.
Trečiasis suinteresuotas L. Z. nurodė, jog sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, patvirtino, jog realiai teisinė pagalba nebuvo teikiama, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-662-1191/2009 nebuvo atnaujintas.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, o pagal to paties įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą – jeigu paaiškėja, kad asmuo piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija nustatė, kad kartu su 2010 m. balandžio 30 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 45-49), pareiškėja Tarnybai Deklaraciją už 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. ataskaitinį laikotarpį (b. l. 54-57). Iš Deklaracijos turinio matyti, kad Deklaracijoje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėja deklaravo 150 000 Lt vertės privalomą registruoti turtą ir 6 980 Lt gautų pajamų (Deklaracijos formos FR0001 23 ir 28 punktai). VĮ „Registrų centro“ Klaipėdos filialas pateikė duomenis, patvirtinusius, kad pareiškėjos vardu yra įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 67-72). 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) rašte (b. l. 79) pažymėta, kad pareiškėjos Deklaracijoje už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. nurodyti duomenys yra neteisingi, nes nedeklaruotas turimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija analizavo 2004 m. vasario 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų „Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) (Taisyklių redakcija galiojusi nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2010 m. kovo 24 d.) 8 punktą, 9.1 punktą, 9.2-9.7 punktus, 15 punktą, 150 punktą, 156.1 punktą, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – ir GTDĮ) 7 straipsnį ir nustatė, kad, pareiškėja 2010 m. birželio 7 d. buvo informuota apie Tarnybos gautą informaciją apie jos nuosavybės teise valdomus, tačiau nedeklaruotus nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėja buvo paraginta pateikti tikrovę atitinkančią Deklaraciją ir įspėta apie tokios Deklaracijos nepateikimo pasekmes, todėl pareiškėjos veiksmai laikytini kaip sąmoningas veikimas, t. y. duomenų apie turimą turtą nepateikimas. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie savo turtą, teisėjų kolegija sprendė, jog tokiais veiksmais ji piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl Tarnybos sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu buvo pagrįstas.
Dėl žalos priteisimo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – ir CK) 6.245-6.250 ir 6.271 straipsniuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja žalos atlyginimo prievolę sieja su 2010 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-157-10, kuriuo jai buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos, suteiktos Tarnybos 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPA-713-10 pagrindu, teikimas. Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Tarnyba veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų.
Pareiškėjos reikalavimas už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą tarnauti žmonėms ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą R. V. skirti baudą, teisėjų kolegijos vertimu, laikytinas nepagrįstu, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nenumatyta teismo teisė skirti baudas už administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teismo nurodymų nesilaikymą.
IV.
Pareiškėja T. Ž. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 156-165) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismui, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantė, be pirmosios instancijos teismui išdėstytų argumentų, apeliaciniame skunde papildomai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė apeliantės procesines teises, t. y. teisę turėti advokatą ir nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl advokato paskyrimo šioje administracinėje byloje, taip pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnį, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos Sąjungos Tarybos 2003 m. sausio 27 d. direktyvą Nr. 2003/8/EB.
Apeliantė nurodo, kad jai kilo rimtų abejonių dėl L. Z., kaip advokato, kvalifikacijos ir teisinių žinių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, jog kilus interesų konfliktui, advokatas turėjo pareigą nusišalinti. Pirmosios instancijos teismas taip pat neanalizavo, kad advokatas L. Z. neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė teikti teisinę pagalbą, nors tokia pareiga jam buvo nustatyta Tarnybos sprendimu. Apeliantė taip pat pažymi, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 1 d. galiojančius teisės aktus 100 proc. antrinę teisinę pagalbą galėjo gauti asmenys, turintys vieną išlaikytinį, jeigu jų metinės pajamos buvo 11 000 Lt ir jie gyvena bute iki 429 000 Lt vertės, o gaunant 50 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą – 16 400 Lt vienam asmeniui ir vienam išlaikytiniui, jeigu jie gyvena iki 643 500 Lt vertės bute. Iš Tarnybai pateiktos 2009 m. sausio 13 d. apeliantės Deklaracijos, kuri buvo užpildyta Klaipėdos AVMI, darbo laikotarpiu nuo 2008 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo mėn. visą gautą pajamų sumą, atėmus mokesčius, per metus sudarė tik 14 130 Lt. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir to fakto, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo paskelbimo dienos 2010 m. lapkričio 8 d. apeliantė jokių pajamų nebuvo gavusi.
Apeliantė atkreipia dėmesį, jog pati Deklaracijos nepildė, tai atliko Klaipėdos AVMI specialistai M. A. ir N. B., dokumentai yra patvirtinti jų parašais. Apeliantė nurodo, kad visi duomenys apie gyventojo turtą ir pajamas yra prieinami viešame registre, mokesčių inspekcijos informacinėje bazėje ir kt., todėl jų nuslėpti faktiškai neįmanoma. Pagal Taisyklių 145 punktą ji neprivalėjo prie teikiamos Deklaracijos teikti jokių pažymų, sutarčių ar sandorius patvirtinančių dokumentų. Apeliantė tvirtina, kad Tarnyba ir pirmosios instancijos teismas nevertino, jog apeliantė turi teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms įstatymą, todėl antrinė teisinė pagalba apeliantei turėjo būti teikiama ir pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą. Apeliantė nurodo, jog Šiaulių valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi tomis pačiomis deklaracijomis, suteikė apeliantei antrinę teisinę pagalbą ir paskyrė advokatus L. Ž., Gintarą Gricių, J. K., E. G..
Dėl tariamo sąmoningo UAB „Liva“ darbo pajamų neįtraukimo į Deklaraciją apeliantė nurodo, kad įsidarbino UAB „Liva“ nuo 2010 m. birželio 1 d., t. y. pildytos Deklaracijos laikotarpio pabaigoje. UAB „Liva“ pranešimą apie apdraustuosius asmenis už ataskaitinį laikotarpį, t. y. už 2010 m. birželio mėn. pateikė tik 2010 m. liepos 15 d., todėl pagrįsta teigti, kad darbdavio duomenų už 2010 m. birželio mėn. dar neturėjo nei pati pareiškėja, nei Klaipėdos AVMI.
Apeliantė taip pat pažymi, kad ta pati pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija buvo jau keletą kartų neteisėtai, neteisingai, absoliučiai šališkai, neobjektyviai išnagrinėjusi apeliantės bylas tiems patiems atsakovams ir tais pačiais pagrindais, o visi tos teisėjų kolegijos spendimai buvo apskųsti apeliacine tvarka. Apeliantės manymu, nebuvo jokio teisėto pagrindo leisti tai pačiai teisėjų kolegijai vėl šališkai nagrinėti šią administracinę bylą.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, jog Lietuvos valstybę byloje atstovavo netinkamas atstovas. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį atstovais pagal įstatymą laikomi atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų vadovai, o įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais kiti darbuotojai, veikiantys neviršydami įgaliojimų, suteiktų remiantis įstatymu ar kitais teisės aktais. Šie asmenys pateikia teismui dokumentus, patvirtinančius jų pareigas. Apeliantė nurodo, jog Tarnybos direktorius R. V. pareiškė, kad jis atstovauja byloje Tarnybą pagal Tarnybos nuostatus, tačiau šio norminio teisės akto teismui nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepime (b. l. 172-173) su apeliantės apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. L. Z. nurodo, jog 2010 m. liepos 8 d. iš Tarnybos gavo prašymą pateikti duomenis apie patirtas išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą apeliantei pagal Tarnybos 2010 m. gegužės 10d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-713-10. L. Z. raštu atsakė, kad apeliantė dar nebuvo atvykusi, todėl realiai jai antrinė teisinė pagalba nebuvo teikiama ir dėl to jokios teisinės pagalbos teikimo išlaidos nepatirtos. Kitą dieną, t. y. 2010 m. liepos 9 d., buvo gautas Tarnybos sprendimas Nr. (1.31)-TPA-157-10 dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. L. Z. asmuo pažymi, kad, susipažindamas su bylos medžiaga, sužinojo, kad administracinio teisės pažeidimo byla dėl nedidelio chuliganizmo, kurioje buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą, Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta net 2008 m. gegužės 14 d., o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 2009 m. liepos 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi buvo išnagrinėtas ir atmestas apeliantės prašymas atnaujinti procesą šioje administracinio teisės pažeidimo byloje (b. l. 51-53).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ginčas byloje tarp šalių yra kilęs dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismo prašė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą įpareigoti nedelsiant priimti sprendimą dėl 100 proc. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo baudžiamojoje byloje, priteisti 20 000 litų neturtinės ir 10 000 litų turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, Tarnybos direktoriui R. V. skirti baudą.
Pirmosios instancijos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, motyvuodamas tuo, jog pareiškėja nevykdė pagrįsto Tarnybos prašymo pateikti patikslintą Deklaraciją, todėl Tarnyba priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą nutraukti jai antrinės teisinės pagalbos teikimą. Nenustačius neteisėtų Tarnybos veiksmų, kaip nepagrįstas atmestas ir pareiškėjos reikalavimas atlyginti jos patirtą žalą bei kitus išvestinius reikalavimus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (VGTPĮ 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
VGTPĮ 4 straipsnio 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Įstatymai nenustato mokesčių administratoriui ar Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pareigos ginčyti pareiškėjo pateiktą deklaraciją su neteisingais duomenimis apie pajamas. Konstatavus neteisingų duomenų pateikimo faktą, jis turi būti atitinkamai įvertintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimant sprendimą dėl asmens prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą. Iš bylos aplinkybių matyti, jog VĮ Registrų centras 2010 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (4.6.11.) RA-2049 Tarnybai pateikė informaciją, kad deklaruojamu laikotarpiu deklaruotas ne visas pareiškėjos turimas nekilnojamasis turtas (b. l. 67). Remdamasi šiuo raštu, Tarnyba 2010 m. birželio 7 d. raštu įspėjo pareiškėją, kad iki 2010 m. liepos 21 d. nepateikus Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, tinkamai deklaruojant turimą turtą ir jo vertę, teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas (b. l. 73).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingos teismo išvados apie jos sąmoningą tikrovės neatitinkančių duomenų Tarnybai pateikimą atmestinas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina, jog Tarnyba, priimdama sprendimą nutraukti teisinės pagalbos teikimą, pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras 2010 m. balandžio 21 d. rašte Nr. (4.6.11.) RA-2049 pateikta informacija apie ne visų pareiškėjos nuosavybės teise valdomų objektų deklaravimą. Tokia Tarnybos teisė numatyta ir VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje, pagal kurią ji gali iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ši įstatymo nuostata taikytina ir šiuo atveju. Be to, neteisingos informacijos teikimas pažeidžia bendruosius teisės ir specialiuosius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principus, VGTPĮ 4 straipsnyje įtvirtintas pareiškėjų pareigas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, administracinėje byloje Nr. A7-(1)-67-549/2008, nagrinėjamoje Klaipėdos miesto apylinkės teisme, netenkintinas. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nenustačius Tarnybos neteisėtų veiksmų ir nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti jai prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisingai pažymėjo, jog netenkinamas ir pareiškėjos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimai pripažinti nepagrįstais. Nesant pagrindo priteisti pareiškėjai neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas, nėra pagrindo tenkinti ir jos reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos. Taip pat kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl pareiškėjos reikalavimo už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą R. V. įstatymo nustatyta tvarka skirti baudą.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.