- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- e2S-1247-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18131-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Picana“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Picana“ ieškinį atsakovei S. T., atstovaujamai įstatyminio atstovo V. T., dėl neteisėtai laikomų daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Picana“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės, atstovaujamos įstatyminio atstovo, daiktus natūra, o jų nesant, nurodytą kompensaciją pinigais: 1) 2 vnt. rašomų stalų - 40 eurų vertės; 2) 3 vnt. kėdžių - 60 eurų vertės; 3) Kompiuterio ekraną kameroms stebėti - 50 eurų vertės; 4) 1 spintą - 50 eurų vertės; 5) 25 vnt. kavinės stalų - 500 eurų vertės; 6) 50 vnt. kavinės kėdžių - 750 eurų vertės; 7) 4 minkštasuolius - 200 eurų vertės; 8) 2 sieninius veidrodžius - 112,37 eurų vertės; 9) paveikslą su komoda - 531,74 eurų vertės; 10) 2 rūbų pakabas - 60 eurų vertės; 11) Televizorių LG - 500 eurų vertės; 12) 360 vnt. taurių - 200 eurų vertės; 13) 120 vnt. lėkščių - 100 eurų vertės; 14) 200 vnt. peilių ir šakučių komplektų - 200 eurų vertės; 15) Konvekcinį pečių - 1500 eurų vertės; 16) Šešių degiklių dujinę - 500 eurų vertės; 17) Šaldomą stalą - 862,08 eurų vertės; 18) Gartraukį - ventiliaciją - 800 eurų vertės; 19) Didelį veidrodį - 100 eurų vertės; 20) Oro kondicionierių - 500 eurų vertės. Priteisti 363,00 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Kauno apylinkės teismas, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, 2020 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino.
Šalies argumentai
3. Atsakovė 2020 m. gegužės 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris, bylą nagrinėjančio teisėjo rezoliucija, atnaujinus terminą tokiam prašymui pateikti, buvo priimtas. Atsakovė prašė panaikinti teismo priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad ieškinio kopija ir teismo pranešimas nebuvo tinkamai įteikti, o ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 5 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
5. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškinio pareiškimo metu buvo nepilnametė. Įteikti procesinių dokumentų atsakovės tuometiniam įstatyminiam atstovui ieškinyje nurodytu jo adresu nepavyko. Teismui išreikalavus duomenis apie atsakovės įstatyminio atstovo teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotą gyvenamąją vietą, procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir šiuo adresu, tačiau jų įteikti taip pat nepavyko. Teismui išreikalavus duomenis iš VSDFV, duomenų apie atsakovės įstatyminio atstovo darbovietę gauta nebuvo. Nurodė, kad pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas gyvenamosios vietos ar kitu procesinių dokumentų įteikimo adresu, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo ir teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad procesiniai dokumentai atsakovei (jos tuometiniam įstatyminiam atstovui), nebuvo tinkamai įteikti.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė (jos tuometinis įstatyminis atstovas) per nustatytą terminą į civilinę bylą nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei prašymo pratęsti teismo paskirtą terminą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad įstatymo nustatytais atvejais prašo priimti sprendimą už akių. Todėl priimti sprendimą už akių nagrinėjamu atveju buvo ne tiktai teismo teisė, bet ir teismo procesinė pareiga (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog jos tuometinis įstatyminis atstovas 2018 m. gegužės mėnesį pakeitė panaudos objekto spynas ir taip užkirto ieškovui kelią naudotis patalpomis bei pasiimti savo daiktus, taip pat nepateikė visiškai jokių tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
Šalies argumentai
8. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė pateiktame pareiškime, papildytame 2020 m. birželio 4 d. į bylą pateiktais rašytiniais paaiškinimai, taip pat nurodė jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstas („atsakovės žiniomis“) prielaidas, dėl kurių ji nesutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimu už akių. Tačiau vien tik šalies nesutikimas su teismo priimtu sprendimu už akių, t.y. vien tik šalies nesutikimas su teismo jau atliktu įrodymų įvertinimu, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį negali sudaryti pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas vertino, kad atsakovė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į civilinę bylą nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Jokių naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovė pateiktu pareiškimu išreikalauti taip pat neprašė.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, bei priimti naują įrodymą prie civilinės bylos Nr. e2-13076-615/2020 medžiagos – 2018 m. spalio 2 d. Sutartį Nr. 001/18. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kauno apylinkės teismas turėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų variantų, minėtų CPK 288 str. 3 d., tačiau teismas nutardamas netenkinti atsakovės prašymo, priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį, kas turi būti vertinama kaip skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas.
10.2. Teismas klaidingai konstatavo, kad nebuvo pateikti nauji įrodymai, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Priešingai, atsakovės pateiktuose paaiškinimuose bei įrodymuose esanti informacija vienareikšmiškai daro įtaką sprendimo teisėtumui. Taip pat liudytoju buvo prašoma apklausti V. T., kuriam išimtinai žinomos visos aplinkybės.
10.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neturėjo įrodymų, bet vis vien patvirtino, kad visi ginčo daiktai priklauso ieškovei nuosavybės teise. Be to, priimdamas skundžiamą nutartį teismas paliko galioti ieškovės nurodytas subjektyvias daiktų vertes, kurios yra neteisingos ir nesant daiktų būtų išreikalauta iš atsakovės nereali daiktų vertė.
10.4. Teismas neturėjo teisės konstatuoti ginčo daiktų priklausymo ieškovei, nes ieškovė neišpildė vindikacinio ieškinio sąlygų, kitaip tariant neįrodė nuosavybės teisės turėjimo į ginčo daiktus.
10.5. Pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išimtinai rėmėsi ne byloje esančių įrodymų visetu, bet tik ieškovės pozicija dėl neva jai nuosavybės teise priklausančių daiktų. Tuo tarpu dėl dalies itin svarbių aplinkybių, teismas apskritai nepasisakė. Taigi teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė, neįvertinti atsakovės argumentai dėl ginčo daiktų priklausomumo.
Žemesnės instancijos teismas
10.6. Skundžiama teismo nutartimi priimtas sprendimas suteikia pirmenybę proceso formalumui, bet visiškai neužtikrina konstitucine vertybe laikomo teismo teisingo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės S. T. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti ieškovei UAB „Picana“ iš atsakovės S. T. bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atskirojo skundo 14 punkte nurodytas argumentas, kad paaiškinimai ir prašomas apklausti liudytojas V. T. būtų turėję esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, neturi teisinės reikšmės, kadangi pats V. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, patvirtino, kad daiktai, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Picana“ vadovei B. B., bei kad jis sutinka juos jai grąžinti. Laikytina, kad šis liudytojas jau yra pasisakęs dėl daiktų priklausymo UAB „Picana“ ir jo parodymai byloje nebūtų vertinami kitaip nei tai jau įvertino sprendimą už akių priėmęs pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
11.2. Atsakovės į bylą pateiktos ankstesnės panaudos sutartys šiuo atveju negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas dėl daiktų, kurie nurodytose patalpose ieškinio pareiškimo metu buvo 2017 m. sausio 1 d. sutarties pagrindu.
11.3. Atsakovė iš esmės neginčijo aplinkybės, jog jos tuometinis įstatyminis atstovas 2018 m. gegužės mėnesį pakeitė panaudos objekto spynas ir taip užkirto ieškovui kelią naudotis patalpomis bei pasiimti savo daiktus, taip pat nepateikė visiškai jokių tokią aplinkybę paneigiančių įrodymų.
11.4. Atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas, kadangi atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir kartu su pareiškimu į bylą nepateikė visiškai jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau išvardintų ieškovės į bylą pateiktų ir teismo sprendimu už akių jau įvertintų rašytinių įrodymų turinį.
11.5. Atsakovės teiginiai, kad dalis daiktų neva priklauso jai arba kad yra nuvertėję yra nepagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl laikytina, kad atsakovė neįrodė esant pagrindo tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
11.6. Nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo peržiūrėti priimtą sprendimą už akių, nes atsakovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybės teisę į sprendimu už akių ieškovei priteistą turtą, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo yra nepagrįstas, o ieškovė buvo pateikusi pakankamus įrodymus, kad teismas susiformuotų įsitikinimą, jog pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir įvertinus tuos įrodymus buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas.
11.7. Atsakovė atskirajame skunde cituoja teismų praktiką, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisako dėl įrodymų vertinimo taisyklių. Pažymėtina, kad atsakovės nurodyta teismų praktika kaip tik ir leidžia daryti išvadą, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymo vertinimo taisyklių nepažeidė.
11.8. Ieškovei inicijavus bylą, tuo metu nepilnametės atsakovės atstovas tėvas V. T., sąmoningai vilkino procesą (žinodamas apie UAB „Picana“ reikalavimą dar nuo 2019 m. pradžios ir anksčiau), 2019 m. gegužės 29 d. atsisakė priimti pretenziją, net ir ieškovės vadovei B. B. įteikiant ją antstolio akivaizdoje (tai konstatuota antstolio S. U. 2019 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole).
11.9. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui naują įrodymą (kurio nebuvo pateikusi kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo) – 2018 m. spalio 2 d. nuomos Sutartį Nr. 001/18, sudarytą tarp V. T. ir neva UAB „Picana“ vadovo A. D., tačiau toks įrodymas apskritai neturėtų būti apeliacinės instancijos teismo priimtas, kadangi teikiamas pavėluotai. Atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad pavėluotai teikiamas įrodymas turi būti apeliacinės instancijos teismo priimtas ir vertinamas.
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų.
14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – 2018 m. spalio 2 d. Sutartį Nr. 001/18, kurį prašo priimti ir vertinti su kitais byloje esančiais įrodymais. Nurodo, jog teikiamo įrodymo negalėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, kadangi atsakovė nežinojo apie 2018 m. spalio 2 d. Sutarties Nr. 001/18 sudarymo faktą (egzistavimą) ir jos neturėjo, todėl yra akivaizdu, kad atsakovė prašomu priimti nauju įrodymu bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nedisponavo, o tokio įrodymo patiekimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsakovės nuomone, prašomas priimti naujas įrodymas proceso neužvilkins bei padės objektyviai ir teisingai išspęsti tarp šalių kilusį ginčą, o tokio naujo įrodymo pateikimas tik apeliacinėje instancijoje ir tik tokiu metu yra pagrįstas aukščiau nurodytomis pateisinamomis priežastimis, todėl įrodymas turėtų būti priimtas.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktas įrodymas – 2018 m. spalio 2 d. Sutartis Nr. 001/18, galėjo būti pateiktas pirmos instancijos teismui pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu, kadangi apeliantė atskirajame skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių jai nebuvo žinoma apie jos prašomą priimti Sutartį, nei kada ir kokiomis aplinkybėmis ji sužinojo apie sudarytą 2018 m. spalio 2 d. Sutartį Nr. 001/18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateikto įrodymo nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jo nepasisako.
Dėl ginčo esmės.
17. Įstatymas numato, kad sprendimas už akių gali būti priimamas, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
18. Sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma, tai vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
19. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, o atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Tokiu būdu, sprendimo už akių peržiūrėjimui reikšmingos dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kita vertus, vien teismo sprendimo nepagrįstumas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą).
20. Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė neginčija, jog procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai ir atsiliepimo į ieškinį ji nepateikė nesant jokių objektyvių priežasčių. Nurodytos aplinkybės patvirtina sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimą.
21. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas, jeigu šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinęs atsakovės argumentus, kad priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė neišpildė vindikacinio ieškinio sąlygų, kitaip tariant neįrodė nuosavybės teisės turėjimo į ginčo daiktus, apeliacinės instancijos teismas pažymi kelias reikšmingas aplinkybes.
22. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 18 punktas). Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).
23. Pirma, iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė pateikė įrodymus, kuriais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė nuosavybės teisės turėjimą į ginčo daiktus: 2017 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 17/01 kopiją; 2014 m. rugsėjo 30 d. UAB „Krina“ PVM sąskaitos - faktūros kopiją; 2014 m. rugsėjo mėn. UAB „Krina“ atliktų statybos darbų priėmimo akto kopiją; 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos dujų PVM sąskaitos - faktūros kopiją; 2014 m. lapkričio 4 d. Lietuvos dujų atliktų darbų perdavimo ir priėmimo akto (14) Nr. 915 R kopiją; 2019 m. gegužės 29 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją; AB SEB bankas UAB „Picana“ sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 24 d.; 2019 m. sausio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01- 68449-18 kopiją; 2014 m. spalio 3 d. UAB „Gastrotechnika“ PVM sąskaitos faktūros Nr. 0003283 kopiją; 2016 kovo 9 d. UAB „ARKIETĖ“ PVM sąskaitos faktūros Nr. KAS- 0023767 kopiją; 2013 m. gruodžio 16 d. „IKEA“ PVM sąskaitos faktūros Nr. POS-13-011651 kopiją; 2014 m. spalio 9 d. „IKEA“ PVM sąskaitos faktūros Nr. POS-13-038474 kopiją; UAB „Picana“ ilgalaikio turto žiniaraščio kopijas. Tuo tarpu atsakovė nei prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei prie atskirojo skundo jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad ieškovės ieškinyje nurodyti daiktai jai nepriklauso nuosavybės teise, nepateikė. Atsakovės į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas bei 2013 m. spalio 1 d. - 2017 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia ieškovės nuosavybės teisės turėjimo į ginčo daiktus (CPK 178 straipsnis).
24. Antra, atsakovė atskirajame skunde teigia, jog priimdamas skundžiamą nutartį teismas paliko galioti ieškovės nurodytas subjektyvias daiktų vertes, kurios yra neteisingos ir nesant daiktų būtų išreikalauta iš atsakovės nereali daiktų vertė, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pagal CPK 272 straipsnį priteisdamas turtą natūra, teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė daiktų vertes pagal ieškovės nurodytus jų įsigijimo dokumentus (pirkimo kainą) bei ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraščio – vertinimą, nes atsakovė nepateikė leistinų įrodymų, kad ginčo daiktų vertė yra kitokia. Kilnojamojo turto vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų pateiktais duomenimis, jų įsigijimo dokumentais ar kitais įrodymais, kuriuose nurodomi tokio įvertinimo pagrindai.
25. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad nebuvo pateikti nauji įrodymai, kurie gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kad atsakovės pateiktuose paaiškinimuose bei įrodymuose esanti informacija vienareikšmiškai daro įtaką sprendimo teisėtumui. Taip pat, kad byloje apklausus V. T., jo paaiškinimai būtų turėję esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad atsakovė prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė Nekilnojamojo turto registro išrašą bei 2013 m. spalio 1 d. - 2017 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Iš atsakovės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas atsakovės pateiktus įrodymus vertino visų bylos aplinkybių kontekste ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu pagrįstai sprendė, jog ieškinys nagrinėjamu atveju buvo pareikštas dėl daiktų, kurie nurodytose patalpose ieškinio pareiškimo metu buvo 2017 m. sausio 1 d. sutarties pagrindu (šią sutartį į bylą pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovė), todėl kitos, ankstesnės, atsakovės į bylą pateiktos panaudos sutartys šiuo atveju negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, iš byloje pateiktos 2019 m. gegužės 29 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopijos bei 2019 m. sausio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01- 68449-18 kopijos matyti, kad buvęs atsakovės įstatyminis atstovas V. T. ir ieškovė konfliktuoja. Pats V. T. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jo parodymai yra užfiksuoti 2019 m. sausio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje, todėl vertintina, jog V. T. parodymai nebūtų turėję esminės įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netgi neprašė apklausti jos tėvą V. T., nenurodė, kad šio asmens parodymais ketina grįsti savo atsikirtimus į ieškinį.
26. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad Kauno apylinkės teismas turėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų variantų, nurodytų CPK 288 straipsnio 3 dalyje, tačiau teismas nutardamas netenkinti atsakovės prašymo, priėmė neteisėtą skundžiamą nutartį, kas turi būti vertinama kaip skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir pritaria ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytai pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas ir pasirinko vieną iš dviejų variantų, nurodytų CPK 288 straipsnio 3 dalyje, t. y. vadovaudamasis CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktu nutarė atsakovės pareiškimo dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Pažymėtina, jog iš skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarties turinio matyti, kad joje išsamiai išdėstyti atsisakymo tenkinti atsakovės pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo motyvai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties naikinti nėra teisinio pagrindo.
27. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netenkindamas atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išimtinai rėmėsi ne byloje esančių įrodymų visetu, bet tik ieškovės pozicija dėl neva jai nuosavybės teise priklausančių daiktų, liko neatskleista bylos esmė, neįvertinti atsakovės argumentai dėl ginčo daiktų priklausomumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo atsižvelgta į įrodymų visumą, todėl nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.
28. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo išspręstas tinkamai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįrodė sprendimo už akių neteisėtumo ir pagrįstumo, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė UAB „Picana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (8.16 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį, įvertinusi bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir kokybę, sprendžia, jog teisinga ir protinga ieškovei UAB „Picana“ atlyginti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės S. T. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Picana“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.