Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. ir jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdyba) atstovei Ramintai Zakarauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdyba) teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdyba) (toliau – ir Valdyba) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas pratęsti asmeniui, prisistatančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, A. K., gimusiam 1982 m. liepos 11 d., (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą VSAT Valdyboje iki 2026 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau nei išnyks Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai (toliau – ir Teikimas).

2.1. 2025 m. spalio 1 d. apie 21.00 val. Sangrūdos sen., Vaiponiškių kaimo ribose buvo sustabdytas lengvasis automobilis, kurį vairavo Latvijos Respublikos pilietis ir kaip keleiviai vyko 7 tamsaus gymio asmenys, kurie prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) piliečiais. Tarp vykusių keleivių buvo ir Užsienietis, kuris neturėjo dokumentų, patvirtinančių jo asmens tapatybę ir pilietybę, taip pat neturėjo teisėtą būvimą ir atvykimą į Lietuvos Respubliką patvirtinančių dokumentų. Tą pačią dieną Užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. ir perduotas VSAT Valdybai.

II.

III.

6. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Užsienietis remiasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva), Europos Sąjungos teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusia su užsienio asmens sulaikymo terminu.

6.3. Tik bendrais bruožais nurodžius viešosios tvarkos ir vidaus saugumo sutrikimų riziką, kurią gali sukelti masinis tarptautinės apsaugos prašytojų antplūdis, tačiau teisiškai neįrodžius būtinybės nukrypti nuo Europos Sąjungos teisės normomis nustatytų garantijų, susijusių su tarptautinės apsaugos prašytojų sulaikymu, negalima remtis viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo išlyga, bet kuris tarptautinės apsaugos prašytojas gali būti sulaikomas, kai to reikia dėl nacionalinio saugumo ar viešosios tvarkos apsaugos, tačiau tam reikia įrodyti, kad asmeninis atitinkamo tarptautinės apsaugos prašytojo elgesys kelia tikrą, esamą ir pakankamai rimtą grėsmę kuriam nors iš pagrindinių atitinkamos valstybės narės visuomenės interesų arba jos vidaus ar išorės saugumui.

6.4. Prieglobsčio prašytoją leidžiama sulaikyti ribotam pirminiam laikotarpiui, siekiant pirminio pokalbio kontekste išsiaiškinti jų tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo motyvus ir toks sulaikymas gali būti pagrįstas tik tada, jeigu tokios informacijos nepavyko gauti netaikant sulaikymo. Prieglobsčio prašytojo sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir negali būti naudojama siekiant pagrįsti sulaikymą visai statuso nustatymo procedūrai ar sulaikymui neapibrėžtam laikotarpiui.

6.5. Užsieniečio laisvė apribota daugiau nei šešis mėnesius (nuo 2025 m. spalio 1 d.), todėl remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio nuostatomis laisvės ribojimas turi būti pagrįstas ypatingomis ir išskirtinėmis aplinkybėmis neatsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

6.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (nurodomi konkretūs bylų numeriai) buvo priimti sprendimai, kuriais užsieniečiams suteikta galimybė palikti kalėjimo teritoriją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog formalaus institucijos nurodymo, jog asmuo nebendradarbiauja, nepakanka, kad pagrįsti kraštutinę jo laisvę ribojančią priemonę neprotingai ilgą laiką. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų Užsieniečio nebendradarbiavimą su institucija.

6.7. Įstatyme numatyti tikslai akivaizdžiai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis priemonėmis, o kraštutinė Užsieniečio teises ženkliai ribojanti priemonė yra nepagrįsta ir nežmoniška asmens atžvilgiu.

6.8. Byloje nėra jokių faktinių duomenų apie konkretų šio asmens keliamą pavojų viešajai tvarkai ar nacionaliniam saugumui.

6.9. Kaip Direktyvos 15 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, 8 straipsnio 2 dalyje ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai 28 straipsnio 2 dalyje, atitinkamas trečiosios šalies pilietis negali būti sulaikytas, jei galima veiksmingai taikyti švelnesnę prievartos priemonę.

6.10. Išnykus sulaikymo teisėtumo sąlygoms, atitinkamas asmuo turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.

7.2. Prieglobsčio prašytojų prašymų nagrinėjimas yra priskirtas Migracijos departamento kompetencijai, o VSAT dalyvauja tik tose procedūros stadijose, kurios susijusios su sulaikymo ar alternatyvių priemonių taikymo, sprendimų vykdymo kontrole, tačiau neturi teisinių įgaliojimų daryti įtaką prieglobsčio bylos nagrinėjimo eigai ar apimčiai.

7.3. Užsienietis prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas apgyvendintu laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, vėliau, gavęs leidimą laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, bandė neteisėtai išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ir tokiais savo veiksmais galėjo sutrukdyti kompetentingai Lietuvos institucijai išnagrinėti ir priimti sprendimą prieglobsčio byloje, todėl toks Užsieniečio elgesys rodo piktnaudžiavimą prieglobsčio procedūra.

7.4. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nepasiektų Įstatymo tikslų, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pratęsė Užsieniečiui taikomą sulaikymą.

7.5. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti, sveikatos priežiūra, socialinės bei psichologinės paslaugos.

7.6. Pagal Įstatymo nuostatas Užsieniečio bandymas pasitraukti į kitą valstybę narę laikytinas sąmoningu teisės normų nepaisymu ir rodo, kad Užsienietis nesilaiko nei nacionalinio, nei Europos Sąjungos teisės aktų. Kaip numatyta Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 7 punkte, prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu be Migracijos departamento leidimo neišvykti iš Lietuvos Respublikos.

7.7. Užsienietis, būdamas informuotas apie jam nustatytus įpareigojimus, sąmoningai siekė juos pažeisti, išvykdamas iš laikino apgyvendinimo vietos teritorijos ir siekdamas neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinis ar formalus nusižengimas – tai sąmoningas ir piktavališkas institucijų sprendimų nepaisymas, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje apibrėžtą nebendradarbiavimo ir piktybiškumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Valdybos Teikimas ir pratęstas sulaikymas Užsieniečiui iki 2026 m. liepos 5 d., bet ne ilgiau nei išnyks užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo pagrindai, teisėtumas ir pagrįstumas.

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas gali būti užtikrintas tik apribojus Užsieniečiui judėjimo laisvę, nes priešingu atveju Užsienietis gali neteisėtai išvykti iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, tuo sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, o tai yra pagrindas sulaikyti Užsienietį.

10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

11. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Užsienietis 2025 m. spalio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį, todėl jis yra prieglobsčio prašytojas.

12. Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šio straipsnio 1–14 punkte nurodytos aplinkybės.

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

15. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT (1 p.); užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą (2 p.); patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti (3 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (5 p.).

16. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo proporcingumo, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečio, kuris yra prieglobsčio prašytojas, tapatybė nenustatyta, jis į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nėra įsiteisėjęs Migracijos departamento 2026 m. kovo 13 d. sprendimas dėl Užsieniečiui nesuteikto prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiuntimo ir uždraudimo atvykti, nesilaikė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taisyklių, t. y. Užsienietis būdamas apgyvendintas laikino apgyvendinimo įstaigoje, gavęs leidimą iš laikino apgyvendinimo vietos vadovo, paliko laikino apgyvendinimo vietą ir nustatytu laiku nesugrįžo, ir buvo sustabdytas bandant neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pratęsta judėjimo laisvę apribojanti priemonė (sulaikymas) buvo objektyviai būtina Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti, nes, priešingu atveju, Užsienietis, turėdamas laisvą judėjimą, gali išvykti į kitas ES valstybes ar pasislėpti vengdamas grąžinimo / išsiuntimo į kilmės šalį, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę ES teritorijoje ir sutrukdydamas priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties.

17. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

teisėjų kolegija nutaria:

Asmens, prisistatančio (duomenys neskelbtini) Fpiliečiu, A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.