Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2015-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-8735-841/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-28
Bylos Nr.
2-8735-841/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07276-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
UAB „Asta ir Liūtas“
Atsakovas
UAB „Vaiteksa“
Advokatai
Gintaras Žičkus, Inga Mekienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-8735-841/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07276-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, sekretoriaujant Janinai Morkūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovams direktoriui Naum Gleizer ir advokatei Ingai Mekienei, atsakovo atstovui advokatui Gintarui Žičkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Asta ir Liūtas“ ieškinį atsakovui UAB „Vaiteksa“, dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 6387,80 eurų skolą už pirktas prekes, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdyje ieškovo atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad prekes atsakovui perdavė pagal PVM sąskaitą -faktūrą, kurią laiko pagrindiniu dokumentu, po savaitės pirkimo- pardavimo sutartis buvo pasirašyta tik todėl, kad atsakovas prašė mokėjimą išdėstyti dalimis, teigia, kad dėl prekių kainos nesiderėjo, jų kaina su PVM 18851,80 eurų, atsakovas privalo sumokėti trūkstamą sumą, nes ieškovas deklaravo įrangos pardavimą mokesčių inspekcijai ir sumokėjo PVM, kurį dabar nori atgauti. Mano, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai. Kadangi jau pateikus ieškinį, atsakovas atliko 3116.00 eurų mokėjimą, prašo priteisti likusią dalį nesumokėtos sumos- PVM sumą 3271,80 eurų ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, paaiškino, kad atsakovas pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00001998 įrangą priėmė, tačiau dėl jos kainos vyko derybos, buvo susiderėta dėl mažesnės kainos, sutarta prekių kaina yra įrašyta pirkimo pardavimo sutartyje, ieškovas patvirtino, kad visą sumą gavo, iš gautos sumos turėtų išskaičiuoti ir sumokėti PVM valstybei. Pirkimo pardavimo sutartis yra oficialus dokumentas, pasirašytas abiejų šalių direktorių, o sąskaita-faktūra šiuo atveju atliko tik prekių priėmimo-perdavimo akto vaidmenį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų, nustatyta, kad 2015-04-01 pardavėjas UAB „Asta ir Liūtas“ gavėjui UAB „Vaiteksa“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00001998, kurioje nurodyti 12 siuvimo įrengimų, kurių kaina 15580,00 eurų, PVM (21 %) 3271,80 eurų, viso suma eurais- 18851,80 eurų. Sąskaitą faktūrą pardavėjo vardu pasirašė direktorius gamybai R. S., gavėjo vardu- A. V. (5 b.l.). 2015-04-07 UAB „Asta ir Liūtas“, atstovaujama direktoriaus Naum Gleizer ir UAB „Vaiteksa“, atstovaujama direktoriaus A. V. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.1, kurioje nurodoma, kad pardavėjas įsipareigoja parduoti prekes, o pirkėjas įsipareigoja prekes priimti ir už jas sumokėti, laikantis sutarties 3 p. ir 4 p. reikalavimų. 3 p. nurodyta sutarties kaina 15580,00 eurų, 4 p. suma išdėstyta į 5 lygias dalis pagal mokėjimų grafiką (6-7 b.l.). Atsakovas ieškovui atliko šiuos mokėjimus: 2015-05-14-3116,00 eurų, 2015-06-08 3116,00 eurų, 2015-07-14- 3116,00 eurų, 2015-08-14 – 3116,00 eurų (8-12 b.l.). 2015-08-19 ieškovas raštu pareikalavo atsakovą atsiskaityti pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00001998, bei sumokėti su paskutine įmoka 3271,80 eurų PVM, nes viso suma pagal minėtą sąskaitą-faktūrą yra 18851,80 eurų (13 b.l.). 2015-08-25 raštu atsakovas nurodė, kad pagal 2015-04-07 pirkimo-pardavimo sutartį iš ieškovo susitarė už 15580,00 eurų įsigyti PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 00001998 išvardintas prekes, paskutinio mokėjimo data numatyta 2015-08-31, po to, kai atsakovas atliks paskutinę įmoką, pagal sutartį, prašo ieškovo išrašyti sąskaitą faktūrą už nurodytas prekes bendrai 15580,00 eurų sumai bei iš šios sumos išskirti 2703,97 euro PVM sumą (14 b.l.). PVM sąskaita-faktūra Nr. 00001998 įregistruota ieškovo išrašomų sąskaitų-faktūrų registracijos žurnale, ieškovas ją deklaravo už balandžio mėnesį, yra susigrąžinęs 5551,00 euro PVM, į šią sumą įeina ir 3271,80 euro pagal minėtą sąskaitą-faktūrą (15-17 b.l.). Ieškovas 2015- metų kovo- birželio mėnesiais ne kartą pardavė atsakovui įvairios įrangos pagal PVM sąskaitas-faktūras, pirkimo pardavimo sutartys nebuvo sudaromos (37-43 b.l.). Paskutinį 3116,00 eurų lėšų pervedimą pagal PVM sąskaitą-faktūra Nr. 00001998 atsakovas atliko 2015-10-12, ieškovo atstovas patvirtino, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas yra sumokėjęs 15580,00 eurų (44 b.l.).

Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys skirtingai traktuoja du dokumentus- ieškovo 2015-04-01 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00001998 ir 2015-04-07 šalių pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau-PVMĮ) yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį– nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija) 1 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad PVMĮ nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Č. v. UAB „Makveža“, bylos Nr. 3K-3-256/2009). Pagal PVMĮ 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaitos faktūros privalomi rekvizitai nustatyti PVMĮ 80 straipsnyje, kurio 1 dalies 11 punkte įtvirtinta imperatyvioji teisės norma, kad šiame buhalterinės apskaitos dokumente turi būti nurodytas PVM tarifas (tarifai). Sistemiškai ir lingvistiškai nagrinėjant PVMĮ 79 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Akvakomfortas“ v. UAB „Autopikas“, bylos Nr. 3K-3-484/2009). Taigi, pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

Šioje byloje nenagrinėjami ieškovo pareigos mokėti PVM į valstybės biudžetą klausimai. Tačiau tuo atveju, kai abi pirkimo–pardavimo sutarties šalys – pardavėjas ir pirkėjas – yra PVM mokėtojai, tampa aktuali sutarties sąlyga dėl parduodamo turto kainos tuo aspektu, ar ši kaina yra su PVM, nes pirkėjas, sumokėjęs kainą, į kurią yra įskaičiuotas PVM, įgyja teisę į PVM atskaitą (PVMĮ 57 straipsnis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Medikona“ v. UAB „ Lucerna vaistinės“, bylos Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita–faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. ar šalis sieja pirkimo ir pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita–faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas. Toks PVM sąskaitos–faktūros teisinės reikšmės šalių sutartinių santykių aspektu aiškinimas atitinka Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką, kurioje yra pasisakyta, kad vien tik remiantis PVM sąskaita–faktūra negali atsirasti prievolė atskaityti PVM (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1989 m. gruodžio 13 d. sprendimas Genius Holding, C-342/87, Rink. 1989, p. 4227).

CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentuose konkrečiose bylose suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; ir kt.). Sutartys turi būti aiškinamos vienodai tiek joms galiojant, tiek ir joms pasibaigus. Jos turi būti aiškinamos sąžiningai (CK 6.193 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu šioje byloje atveju atsakovas pirko iš ieškovo įvairios įrangos, dalis sandorių nedidelėms sumoms buvo įforminti tik išrašant PVM sąskaitą faktūrą bei pagal ją atliekant mokėjimus. Pažymėtina, kad nė vienoje sąskaitoje-faktūroje nenurodytas jos apmokėjimo terminas. Šalys 2015-04-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje susitarė dėl 2015-04-01 išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 00001998 nurodytų prekių pirkimo, jų kainos bei apmokėjimo terminų.

Tarp šalių kilo ginčas aiškinant, kad 2015-04-07 sutartis buvo sudaryta tik dėl mokėjimų išdėstymo, o PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina nebuvo pakeista. Aiškinant sutarties turinį, kaina bendrąja prasme yra piniginė parduodamo daikto vertės išraiška. Pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitaria dėl tam tikros nustatytos pinigų sumos (kainos), kurią pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Tai, kad gavus iš pirkėjo nustatytą pinigų sumą už parduotą daiktą pardavėjui gali atsirasti tam tikros prievolės tretiesiems asmenims, niekaip neturi įtakos parduodamo daikto vertės piniginei išraiškai. Šalys, sudarydamos sutartį, gali įvertinti tokias aplinkybes ir nustatyti atitinkamą daikto kainą. Kita vertus, teismas konstatuoja, kad jei šalys 2015-04-07 sutartyje tarėsi tik dėl 2015-04-01 PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytos sumos išdėstymo, tai šalims visai nereikėjo sudarinėti pirkimo pardavimo sutarties- jos galėjo sudaryti susitarimą raštu dėl sutartos sumos išdėstymo dalimis. Todėl šiuo atveju teismas vertina, kad labiau tikėtina yra tai, kad šalys susiderėjo ir susitarė dėl mažesnės prekių kainos, kuri ir buvo įrašyta atskiru punktu pirkimo-pardavimo sutartyje, bei susitarta dėl jos išdėstymo. Tuo tarpu PVM suma yra iš viso sutartyje neišskirta ir neminima, nenurodomas jos sumokėjimo laikas, be to pažymėtina, kad išdėsčius 2015-04-01 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą lygiomis dalimis 5 mokėjimai būtų buvę po 3770,36 euro o ne po 3116,00 eurų.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad atsakovas su ieškovu pagal 2015-04-07 pirkimo- pardavimo sutartį yra atsiskaitęs, o ieškovo ieškinys nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pridedamus dokumentus- 968,00 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-267 str., 268-270 str., teismas

n u sprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Vaiteksa“, įmonės kodas 145630150, buveinės adresas Aido g. 16A, Šiauliuose iš ieškovo UAB „Asta ir Liūtas“, įmonės kodas 144143321, buveinės adresas Šatrijos g. 15, Šiauliuose, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, 968,00 eurų (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-09-11 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones-areštą atsakovo UAB „Vaiteksa“ turtui ne didesnei, kaip 6387,80 eurų sumai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Gražina Mataitienė