- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-400-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. Š., D.
- Atsakovas
- E. Š.
- Trečiasis asmuo
- Skuodo
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Almantas Padvelskis, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Aušra Maškevičienė, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, gestų kalbos vertėjai Liudai Venckuvienei, dalyvaujant ieškovui D. Š., ieškovo atstovui advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovui E. Š., atsakovo atstovui advokatui Algiui Staškūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui E. Š., patraukiant trečiuoju asmeniu Skuodo rajono notarų biurą, dėl palikimo privalomosios dalies ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. Š. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti jam teisę į privalomąją palikimo dalį, pripažįstant teisę į motinos 1/8 palikimo dalį. Nurodė, kad jo motina J. Š., gyvenusi D. Rūšupių kaime, Skuodo r.sav. J. Š. 2002-05-21 surašė testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį su ūkiniais pastatais ir žemės valda prie jų, esančius D. Rūšupių kaime, Skuodo r.sav., visą žemės ūkio paskirties žemę, esančią ten pat bei visą kitą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko jo broliui E. Š.. Teigia, kad nuo vaikystės yra kurčnebylys, jam nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, todėl jam motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, mano, kad jam turi būti pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu D. Š. ieškinį dėl pripažinimo teisės į privalomąją palikimo dalį atmetė. Nurodė, kad D. Š. materialinė padėtis 2009 m. kovo 1 d., kai mirė jo motina J. Š., buvo pakankamai gera, 2009 m. kovo 1 d. D. Š. keturių asmenų šeimos pajamos, įskaitant invalidumo pensijas, buvo 4542 Lt, t. y. visiškai pakankamos normaliam gyvenimui.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su apylinkės teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, kai asmuo palikėjo mirties dieną yra pilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos) ar sveikatos būklės (invalidumas). Teigia, kad invalidumas yra esminis požymis, rodantis jo, įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovo materialinė padėtis buvo pakankamai gera ir nereikėjo išlaikymo. Mao, kad teismas, spręsdamas išlaikymo reikalingumą, nepagrįstai kartu vertino ir sutuoktinės gaunamas pajamas bei mokamas tikslines pensijas ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas neįgaliems vaikams. Išlaikymo reikalingumas yra siejamas tik su asmens, o ne šeimos narių gaunamomis pajamomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinė skundą atsakovas prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teisingai teismas konstatavo, kad ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamos jo materialinių poreikių tenkinimui. Taip pat pagrįstai atsižvelgė ir į sutuoktinės gaunamas pajamas, nes gyvenimas santuokoje suponuoja ir tarpusavio išlaikymo pareigą. Be to nurodė, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gaunamas pajamas, turimą turtą ir turtines teises. Teigia, kad atsakovas prižiūrėjo sergančią mamą, o ieškovas neteikė jokios pagalbos ir mamos nelankė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Paveldėjimo teisiniuose santykiuose galioja bendrasis civilinės apyvartos dalyvių autonomijos principas – asmuo gali laisvai nuspręsti, kam po mirties atiteks palikimą sudarantis jo turtas, šią jo laisvę varžo tik imperatyviosios įstatymo normos (CK 1.137 straipsnis). Fizinis asmuo gali išreikšti valią dėl paveldėjimo, sudarydamas testamentą, ir savo nuožiūra patvarkyti paveldėjimo santykius: palikti turtą savo nuožiūra pasirinktiems įpėdiniams, suteikti teisę paveldėti arba ją atimti (CK 5.19 straipsnis). Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad testamento laisvės ribojimo būtinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas. Valstybė, įsikišdama į paveldėjimo santykius, užtikrina palikėjo artimiausių šeimos narių, kuriems būtina materialinė parama, be adekvačios priežasties nušalintų nuo palikimo, teisę į privalomąją palikimo dalį – jie paveldi, nepaisant testamento turinio. Teisę į privalomąją palikimo dalį turi CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas; ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu - reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. R. G.,bylos Nr. 3K-3-173/2009). Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus palikimo atsiradimo dieną asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui D. Š. motinos mirties dieną, t. y. 2009-03-01 priklausė nuosavybės teise šis nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 600 kv.m. žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-15). Ieškovas, nors būdamas nuo vaikystės neįgalus, įgijo staliaus specialybę ir visą gyvenimą dirbo. Nuo 2009-07-02 paskirta senatvės pensija (b. l. 45). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad mamos mirties dieną ieškovas buvo darbingas, gavo invalidumo pensiją, našlaičio pensiją ir pats save išlaikė ( b. l. 11-20). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad kitomis ligomis neserga ir nuo ausų jokių vaistų vartoti nereikia (b.l. 76). Taigi, ieškovas neturi jokių specialių poreikių, reikalaujančių papildomų lėšų. Dėl šių priežasčių kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo materialinė padėtis mirus motinai, buvo pakankami gera, turėjo pakankami pajamų, būtinų gyvenimo reikmėms tenkinti ir jam nereikėjo išlaikymo. Teismo posėdžio metu ieškovas taip pat neginčijo fakto, kad jo materialinė padėtis yra geresnė nei atsakovo (b. l. 79). Be to, pažymėtina, kad iš bylos medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, jog atsakovas gyveno kartu su motina ir ją iki pat mirties slaugė, pats niekur nedirbo, gyveno tik iš motinos pensijos ir vertėsi ūkiškai. Kad ieškovas būtų prisidėjęs prie motinos globos, byloje nėra jokių įrodymų. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, tenkinti ieškovo apeliacinį skundą nėra pagrindo (CK 1.5 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovo materialinė padėtis motinos mirties dieną buvo pakankamai gera, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl palikimo privalomosios dalies nustatymo, t. y. priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.