Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-10-30 · Civilinė byla Nr. e2A-697-212/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-30
Bylos Nr.
e2A-697-212/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
M. K.
Civilinė byla Nr. e2A-697-212/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02969-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.8.9; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal nagrinės ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6130-812-2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo M. K. 410,37 Eur negrąžinto kredito, 83,69 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 409,57 Eur mokėjimo palūkanų už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 20 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.

2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas UAB „4 Finance“ ir atsakovas M. K. 2012-01-03 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9969145001 bei 2012-03-11, 2012-03-26, 2012-05-07 ir 2012-06-09 sudarė vartojimo kredito sutarties Nr. 9969145001 priedus, pagal kuriuos atsakovui buvo suteiktas 436,28 Eur vartojimo kreditas 12 (dvylikos) mėnesių terminui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 231,06 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

3. UAB „Legal Balance“ ir UAB „4 Finance“ 2017-06-29 sudarė paskolų portfelio pardavimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis.

4. Ieškovė 2017-07-03 atsakovui elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Tačiau atsakovas iki šiol sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. K. 410,37 Eur negrąžinto kredito dalį, 83,69 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, 85,76 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 90,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „4finance“ ir atsakovas 2012 m. sausio 3 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9969145001 (toliau – Sutartis), pagal kurią, šalys susitarė, kad pradinė kreditorė paskolins atsakovui 289,62 Eur sumą 12 mėnesių terminui. Remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2012 m. kovo 11 d. atsakovo prašymu jam suteikta papildoma 32,73 Eur kredito suma, 2012 m. kovo 26 d. – 144,81 Eur kredito suma, 2012 m. gegužės 7 d. – 43,44 Eur kredito suma ir 2012 m. birželio 9 d. – 30,12 Eur kredito suma, iš viso – 540,72 Eur kredito suma, kurią atsakovas kartu su 231,06 Eur bendra vartojimo kredito kaina įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių terminą. Atsakovui nepadengus įsiskolinimo, 2017 m. birželio 29 d. UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „4finance“ atlygintinai perleido UAB „Legal Balance“ naudai visas reikalavimo teises pagal aukščiau nurodytą vartojimo kredito sutartį atsakovo atžvilgiu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka ieškovė 2017 m. liepos 3 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Atsakovas savo prievolės ieškovei neįvykdė.

7. Sutarties šalys susitarė, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma, kurios procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties specialiosiose sąlygose (4.1 punktas). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta bendra kredito kainos metinė norma – 131,90 proc. Ieškovė paskaičiavo 87,15 proc. dydžio palūkanas, Sutartyje apibrėžtas kaip vartojimo kredito metinė palūkanų norma.

8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl palūkanų priteisimo atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį – šalis sieja vartojimo kredito sutartiniai santykiai, kur atsakovas yra vartotojas. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos, mokėtinos esant Sutarties pažeidimui, atlieka kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms. Kreditorė yra juridinis asmuo, besiverčiantis komercine veikla. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad suteikdama kreditą atsakovui pradinė kreditorė UAB „4finance“ patikrino jo finansines galimybes grąžinti kreditą nustatytu terminu, taip prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Ieškovė nepagrindė, kad dėl kredito negrąžinimo ji patiria didesnius nei minimalūs, nuostolius. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia vartotojo teises, todėl sumažino iki Vartojimo kredito įstatyme numatyto netesybų dydžio 18,25 procentų (0,05 proc. x 365 dienos). Viso per ieškovės nurodytą negrąžinto kredito laiką po Sutarties nutraukimo - 418 dienų, iš atsakovo priteisė 85,76 Eur (410,37 x (18,25 proc./365 dienų) x 418 dienų) palūkanų kaip atlyginimą už naudojimąsi kredito suma po Sutarties nutraukimo.

9. Ieškovė savo prievolę įvykdė tinkamai, atsakovas pretenzijų nereiškė ir su ieškove tinkamai neatsiskaitė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovės reikalavimą laikė įrodytu prie ieškinio esamais dokumentais. Iš atsakovo priteisė 410,37 Eur negrąžintas kreditas, 83,69 Eur kredito mokestis ir 85,76 Eur palūkanos už naudojimąsi kreditu po Sutarties nutraukimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą už akių dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. K. 409,57 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos; pakeisti sprendimą už akių dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 141 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą 2018 m. liepos 3 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei iš atsakovo 15 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą.

11. Apeliantė nurodo, jog teismas tinkamai neidentifikavo apelianto prašomų priteisti sumų rūšies, kilmės bei paskirties. Apeliantas teismo neprašė priteisti nei nuostolių, nei netesybų, nei kompensuojamą funkciją atliekančių palūkanų. Ieškinyje aiškiai buvo nurodoma, kad prašo priteisti bendros vartojimo kredito kainos iki sutarties nutraukimo sumą bei mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo sumą. Tačiau teismas, neatsižvelgęs į teismų praktiką dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, savo iniciatyva apelianto prašytas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas ir jas sumažino. Teismas, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) 11 str. 8 d., netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo.

12. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką. Teismas tiesiog preziumavo faktą, kad visais atvejais palūkanos, kurios skaičiuojamos po kredito grąžinimo termino pabaigos yra kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos. Atsakovas pats įsipareigojo sutarties neįvykdymo atveju toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios sutartyje numatytos – 131,90 proc.

13. Apeliantė geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 131,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 87,15 proc. metinę palūkanų normą. Kadangi atsakovas tinkamai ir laiku sutarties nevykdė ir sutartis buvo nutraukta, po sutarties nutraukimo mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiavosi toliau. Nei sutartis, nei CK, nei VKĮ nenumato mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, kadangi pagal bendrą taisyklę, laikoma, kad tol kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas ne tik sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo dienos normą, bet ir geranoriškai šias palūkanas paskaičiavo tik už 418 kalendorinių dienų, nors atsakovas pagal sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 4 metus.

14. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutarties specialiosiose sąlygose įtvirtintame mokėjimo grafike paskaičiuota bendra vartojimo kredito kaina, preziumuojant, kad visos įmokos bus mokamos laiku. Bendra vartojimo kredito kaina yra paskaičiuota taip, jeigu sumokama įmoka, tai sekančiai įmokai bendra vartojimo kredito kaina yra perskaičiuojama pagal likusią negrąžintą kredito sumą. Apeliantės nuomone, kredito gražinimo termino pabaigos momentas yra svarbus tik tam, kad būtų aišku nuo kurios dienos pradedamos skaičiuoti kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, kadangi jos negali būti skaičiuojamos anksčiau kaip tik po prievolės įvykdymo termino pasibaigimo. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimui kredito grąžinimo termino pabaigos momentas jokios įtakos nedaro, kadangi skolininkas ir toliau po kredito grąžinimo termino pabaigos naudojasi kreditoriaus paskolinta suma. Kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas skolininkas privalo mokėti vien už termino įvykdyti prievolę praleidimą, o mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi paskolinta pinigų suma.

15. Teismas skundžiamame sprendime neskiria mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, kurios Lietuvos teismų jurisprudencijoje traktuojamos kaip atlygis už naudojimąsi pinigais, paskirties ir netesybų, kurios yra skirtos kompensuoti minimaliems kreditoriaus patirtiems nuostoliams negautų pajamų pavidalu vien už įvykdyti prievolę termino praleidimą. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas ieškinyje išdėstytus argumentus, sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio.

16. Mažindamas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydį, teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 str. 8 d. ir apeliantės prašomas priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas prilygino netesyboms. Priešingai nei nurodo teismas, remdamasis VKĮ 11 str. 8 d., net ir dabartinis teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. Sutarties sudarymo metu galiojusiame VKĮ 21 str. 2 d. (Suvestinė redakcija (2015-01-01 - 2016-01-31) buvo nurodoma, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, jog sutartyje įtvirtinta 131,90 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 str. 1 d. reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 87,15 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

17. Atsakovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė sutartyje nustatytus įsipareigojimus žinodamas, kad yra atsakingas už sutarties vykdymą, laiku negrąžinto kredito ir nesiėmė jokių veiksmų, kad skola būtų grąžinta ar mokėjimai atidėti vėlesniems terminams, todėl yra pats atsakingas už didelę mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą.

18. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, apeliantė prašo priteisti mokėjimo, o ne kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo, apeliantei priteistina visa mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties nutraukimo suma 409,57 Eur, taikant 87,15 proc. metinę palūkanų normą. Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista.

19. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

21. Apeliantė ginčija sprendimo dalį dėl sumažintų palūkanų. Byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ 2012 m. sausio 3 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9969145001 su atsakovu M. K., kurios pagrindu ir papildomomis sutartimis suteikė atsakovui 540,72 Eur vartojimo kreditą. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2013 m. birželio 3 d., tačiau sutartinių įsipareigojimų neįvykdė.

22. Pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir UAB „Legal Balance“ 2017 m. birželio 29 d. sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido, o UAB „Legal Balance“ įgijo teisę reikalauti iš atsakovo M. K. įvykdyti neįvykdytas prievoles pagal sutartį. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. raštu pranešė atsakovui apie kreditoriaus pasikeitimą ir pareikalavo įvykdyti savo prievolę.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, nepagrįstai sumažino palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas neprašė sumažinti palūkanas bei neginčijo sutarties sąlygų, todėl teismas negalėjo keisti šalių sutartinius santykius.

24. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.

25. Taigi, apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo savo iniciatyva mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, atmestini. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas sutartines palūkanas, tinkamai savo išvadą motyvavo, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.). Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinis teismas daro išvadą, kad mokėjimo (pelno) palūkanos yra prievolės vykdymas natūra, šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas, taikant sutarčių teisės normas (CK 6.223 straipsnis, 6.228 straipsnis).

26. Nagrinėjamojoje byloje šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, todėl teismas galėjo savo iniciatyva vertinti sutarties sąlygas nesant atsakovo prašymo. Kadangi atsakovui M. K. suteiktas vartojimo kreditas, todėl mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti ribojamas specialiuosiuose įstatymuose, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime už akių. Minėta, šalių pagrindinė vartojimo kredito sutartis sudaryta 2012 m. sausio 3 d., sutartis buvo papildyta 2012-03-11, 2012-03-26, 2012-05-07 ir 2012-06-09. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio (VKĮ 21 straipsnio) 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Priežiūros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo prašymą, pateiktą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą (VKĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys, įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.). Pažymėtina, kad VKĮ 21 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d. numato palūkanų norma ne didesnę kaip 75 procentai.

27. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas M. K., pasirašydamas vartojimo kredito sutartį, sutiko su sąlyga, kad vartojimo kredito metinės palūkanos yra 88,93 proc., o bendra vartojimo kredito kainos metinė norma - 135,80 proc. (pagrindinėje sutartyje). Taigi, jei sudarytos sutarties sąlygas vertinti formaliai, sutarties sudarymo metu palūkanos neviršijo VKĮ 21 straipsnio galiojusios redakcijos nustatyto apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad negrąžinto kredito suma yra 410,37 Eur, o prašoma priteisti palūkanų suma yra 409,57 Eur, akivaizdu, jog palūkanos yra akivaizdžiai per didelės.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėja Zina Mickevičiūtė