- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- II-182-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01024-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- I. C.
- Nukentėjusysis
- D. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. C. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-21120-2023 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. C. 2023 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2023 m. rugpjūčio 24 d. 20:35 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį Volvo XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė stovintį automobilį Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, nepranešė nukentėjusiajam ar policijai, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 126, 219.1, 222 punktus, tuo padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23220172896 medžiagos 3–5 lapai).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-21120-2023 už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą I. C. skirta 10 Eur bauda, už 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 1100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, I. C. paskirta galutinė nuobauda – 1100 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 23220172896 medžiagos 1–2 lapai).
Šalies argumentai
I. C. su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. apie 20:30 val. savo automobiliu ji atvyko į parduotuvės aikštelę, kartu su ja vyko ir jos mažamečiai sūnūs. Statydama į laisvą automobilių stovėjimo vietą tarp dviejų automobilių ir savo automobiliu manevruodama, įvertino, kad nepavyks į šią vietą pastatyti dėl vietos trūkumo, todėl savo automobilį pastatė į kitą laisvą stovėjimo vietą. Nei prieš bandant įvažiuoti, nei nuvažiuojant iš pirminės stovėjimo vietos, nepajuto, kad kliudė šalia stovintį automobilį. Jos automobilis yra didelių gabaritų, ne lengvasis automobilis, ir todėl ji tikrai nepajuto jokio kontakto su kitu automobiliu. Policijos pareigūnas nutarime nurodo, kad iš filmuotos medžiagos, su kuria tarp kitko ji nebuvo supažindinta ir šios medžiagos nematė, matosi, kad jos kliudytas automobilis sujuda. Gali tik nuspėti, kad kitą automobilį kliudė tik stabdydama savo automobilį ir šis judesys sutapo su jos automobilio judesiu stabdant, todėl ir nepajuto šio kontakto. Savo automobilį pastatė į netoliese buvusią laisvą vietą ir su vaikais nuėjo į parduotuvę. Policijos pareigūnas nutarime nurodo, kad einant pro savo automobilį ji pažiūrėjo būtent į tą vietą, kuria kliudė kitą automobilį. Pažymi, kad apskritai, turbūt visi vairuotojai, pastatę automobilį ir nueidami nuo jo, visuomet pasižiūri į jį, tai automatiškas, įprastas žvilgsnis. Policijos pareigūnas tik galėjo bandyti spėti, kad ji žiūri į apgadinimo vietą, tačiau negalėjo juo remtis nutarime, kaip nenuginčijamu faktu. Jokio tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ji neturėjo – jos automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji turi teisę vairuoti šios kategorijos transporto priemones ir ši teisė jai nėra atimta. Pažymi, kad yra atsakinga vairuotoja, automobilyje vežė du savo mažamečius sūnus ir ji niekuomet nėra vairavusi automobilio išgėrusi alkoholio. Nuosekliai dėliojant jos veiksmus po šio eismo įvykio, akivaizdžiai matosi, kad ji net neįtarė, jog yra tokį įvykį sukėlusi ir tyčia, siekdama apsunkinti tyrimą, kad būtų nustatytas kaltininkas, šalinosi iš įvykio vietos. Policijos pareigūnas nenustatė jokių objektyvių duomenų, kad įrodytų, jog iš eismo įvykio ji pasišalino tyčia, nutarime rėmėsi tik prielaidomis ir spėjimais. Neneigia, kad galėjo sukelti šį eismo įvykį, nes gavus iš policijos pranešimą, kartu su vyru skubiai jį apžiūrėjo, rado menkus apgadinimus. Savo vyrui, kuris tai gali ir paliudyti, taip pat aiškino, kad nepajuto, jog šį įvykį sukėlė. Dėl šio įvykio labai pergyveno ir tikėjosi, jog policijos pareigūnai atsižvelgs į jos nuoseklius parodymus ir priims teisingą sprendimą, bet panašu, kad buvo nueita lengviausiu keliu, sprendžiant ar tyčia pasišalino iš eismo įvykio, jie neįvertino nei padarytos žalos dydžio, automobilių kontaktų pobūdžio. Sutinka, kad savo automobiliu galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadino kitą automobilį, jos draudimo bendrovė padarytą žalą atlygins, tačiau iš eismo įvykio pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų, todėl mano, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas, nes ji padarė tik administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, o pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nepadarė.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo jo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad vaizdo įraše užfiksuotos nenuginčijamos aplinkybės, tai yra, kad kontakto metu abu automobiliai sujuda, kad tarp automobilių apskritai nėra jokio tarpo, kai įvyksta susidūrimas, taip pat svarbu paminėti, kad kontaktas įvyko Pareiškėjai manevruojant priekine eiga, todėl visas vaizdas, esantis prieš ją, jai yra puikiai matomas, todėl visą situaciją ji realiai matė, tai yra, kad jai įvažiuojant į stovėjimo vietą, ji kliudo kitą automobilį, ir kad pastarasis sujuda. Šioje situacijoje atidus vairuotojas turi pajausti kontaktą kliudžius kitą automobilį ir suvokti kas įvyko bei išlipti iš automobilio ir įvertinti situaciją. Pareiškėja, būdama automobilyje, ne tik, kad pilnai turėjo jausti, tačiau akivaizdu, kad jautė kontaktą ir smūgį į kitą automobilį bei suvokė dėl kokių priežasčių jos vairuojamas automobilis nustojo važiuoti priekine eiga, taip pat ir dėl kokių priežasčių tiek jos, tiek stovintis automobilis sujudėjo, kadangi paprastai nesant jokiam kontaktui su aplinkos veiksniais automobilis nesujuda taip, kaip užfiksuota vaizdo įraše. Taip pat svarbus momentas, kad Pareiškėja priešais save turėjo akivaizdžiai matyti, kad tarp jos automobilio ir kliudyto automobilio nėra jokio tarpo ir, kad savo automobiliu ji yra kliudžiusi kitą automobilį. Pareiškėja po kontakto į šalia kliudyto automobilio esančią vietą nesustojo, o nuvažiavo toliau. Vaizdo įraše 19:22 min. matyti, kaip jau Pareiškėja yra pasistačiusi savo vairuojamą automobilį ir išlipusi eina link savo automobilio priekinių keleivio pusės durelių, eidama link jų ir atidarant priekines keleivio pusės dureles, ji akivaizdžiai žiūri į savo automobilio priekinį dešinės pusės šoną, atidariusi automobilio priekines keleivio pusės dureles ji iš automobilio nieko nepasiima, dureles uždaro. Vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad Pareiškėja yra pasimetusi, atidaro priekines keleivio pusės dureles, jas uždaro, atidaro automobilio bagažinę, iš jos nieko nepasiima, ją uždaro. Po kiek laiko prie automobilio Audi, kurį kliudė Pareiškėja, prieina automobilio vairuotojas, kuris iš karto apžiūrinėja apgadinimus. Pareiškėja buvo šalia, todėl puikiai suvokė situaciją, tačiau nepriėjo prie automobilio Audi vairuotojo, neinformavo jo apie padarytą žalą ir iš įvykio vietos pasišalino. Institucija pabrėžia, kad Pareiškėjos vairuojamam automobiliui kliūtį sudarė ne tai, kad nebuvo vietos įvažiuoti į stovėjimo vietą, o tai, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį ir dėl to negalėjo tęsti manevro. Važiuojant automobilių pripildytoje aikštelėje priekine eiga ir stebint padėtį kelyje, kai priekyje esantis vaizdas yra realiai matomas, kas šiuo atveju ir buvo, vairuotojai paprastai elgiasi atidžiau ir bet koks įtarimas, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, buvo pagrindu apsispręsti: ar įsitikinti padarytu žalos dydžiu, ieškoti apgadinto automobilio savininko ir pildyti eismo įvykio dokumentus vietoje dėl padarytų apgadinimų, arba nekeliant jokio įtarimo, ramiai išvažiuoti toliau, tikintis jog niekas nepastebėjo įvykio. Pareiškėja pasirinko būtent pastarąjį elgesio variantą. Vien aplinkybės, kad įvykio metu Pareiškėja turėjo teisę vairuoti transporto priemones, galiojantį transporto priemonės draudimą, panašaus ar analogiško nusižengimo anksčiau nebuvo padariusi, negali būti vertinamos kaip šalinančios asmens atsakomybę dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo, kadangi minėtos aplinkybės savaime nepaneigia asmens tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-24-699/2017). Vertinant eismo įvykio medžiagoje esančius įrodymus nustatyta, kad apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo akivaizdūs, kontakto žymės yra akivaizdžiai matomos, tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinimai. Šiuo atveju, Institucijos nuomone, byloje yra nustatyta, kad Pareiškėja, apgadinusi svetimą turtą, suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes su nukentėjusiuoju ar į įvykio vietą kviesti policiją, šią pareigą sąmoningai ignoravo, tai yra tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Institucijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėja pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nusižengimai pilnai įrodyti ir tinkamai kvalifikuoti, apie padarytos žalos dydį byloje patvirtina draudimo išmokos potvarkis, kuriame nurodyta, kad padarytos žalos dydis yra 905,78 Eur. Institucijos nutarimu pareiškėjai paskirta bauda laikantis baudos skyrimo taisyklių, įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Ši nuobauda yra tinkama realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta I. C. palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad atvažiavus, parkuodamasi automobilį, galvojo, kad netilps, tuomet pasitvarkė ir pasistatė mašiną ten, kur norėjo, nes priekyje buvo vieta, kad paskui būtų paprasčiau išvažiuoti. Važiavo su vaikais, jie tuo metu mašinoj mušėsi, pykosi, buvo chaosas ir ji sąmoningai nepajautė to susidūrimo. Mano, kad tas susidūrimas įvyko būtent stabdymo metu ir ji tikrai nepajautė sujudėjusio automobilio, ji pasitvarkė automobilį kitoje vietoje ir nuvažiavo.
Ji tikrai nėjo pasižiūrėti, ar jos automobilis buvo apgadintas, kadangi iš tos vietos, kur ji buvo, net nebuvo įmanoma to matyti. Be to, vykdama į parduotuvę, ji visada automobilyje turi daugkartinius maišelius, kuriuos laiko arba automobilio priekinėse durelėse, arba bagažinėje. Šiuo atveju ji tiesiog ieškojo tų maišelių. Sąmoningai nesuvokė, kad atsitrenkė į kitą automobilį. Jei būtų atsitrenkusi, būtų nuvažiavusi, o ne pasistačius kažkur netoli to automobilio, kurį apgadino. Neturėjo jokio pagrindo pabėgti, jos automobilis apdraustas Kasko, ji turi ir civilinės atsakomybės draudimą.
Nukentėjusysis D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad išėjęs iš parduotuvės, jis iškart pamatė automobilio apgadinimus, dėl ko kreipėsi į policiją.
Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
KET 219.1 punkte numatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.
KET 222 straipsnis numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju pareiškėja I. C. neneigia to, kad vairuodama automobilį nepaliko saugaus tarpo iš šono, taip kliudydama kito asmens automobilį ir jį apgadindama, taigi neginčija to, kad ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Tačiau, pareiškėja teigia, kad tuo metu ji nesuvokė, jog kliudė ir apgadino kitą automobilį, dėl ko ir pasišalino iš įvykio vietos, apie tai nepranešdama nei nukentėjusiajam, nei policijai, taigi jos veiksmuose nebuvo tyčios ir dėl to Institucijos nutarimas dalyje dėl jos patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turėtų būti panaikintas ir byla jos atžvilgiu dėl šio pažeidimo nutraukta.
Teismas, įvertinęs skundo motyvus ir atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, jog skundo argumentai nepagrįsti, nes paneigti byloje surinktais ir ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, todėl skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip I. C., statydama automobilį stovėjimo aikštelėje, savo priekine dešine automobilio puse atsitrenkia į nukentėjusiojo automobilį, po ko abu automobiliai sujuda, o iškart po smūgio, supratusi, kad atsitrenkė į kito asmens automobilį, kuris kliudė jai toliau tęsti judėjimą tiesia kryptimi, važiuodama atbuline eiga, pasitaisė savo automobilį ir nuvažiavo į kitą, priešais ją esančią automobilių stovėjimo vietą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip I. C., išlipusi iš automobilio, atsidaro jo galines kairės pusės dureles, tada atidaro priekines keleivio pusės dureles, po ko atsidaro bagažinę, taip galimai apžiūrėdama savo automobilio apgadinimus, ir nors pareiškėja teigia, kad priekinėse automobilio keleivio pusės durelėse arba bagažinėje ji laiko daugkartinius maišelius, kurių šiuo atveju ir ieškojo, tačiau iš vaizdo medžiagos matyti, kad jokių maišelių nei iš vienos, nei iš kitos vietos I. C. nepasiima. Galiausiai vaizdo įraše matoma, kaip prie savo automobilio prieina nukentėjusysis su šeima, jie apžiūrinėja nukentėjusiojo automobilį, tarpusavyje kalbasi, o pareiškėja, uždariusi bagažinės dureles, nueina nuo automobilio parduotuvės link, praeidama pro nukentėjusįjį, neabejotinai galėdama matyti ir girdėti jo ir jo šeimos vykstantį pokalbį bei tai, kad jie apžiūrinėja savo automobilį, pro kurį pareiškėja kątik pravažiavo, galėdama suprasti, kad ji neabejotinai kliudė nukentėjusiojo automobilį. Sutiktina ir su Institucijos išsakyta pozicija, kad pareiškėja kitą automobilį kliudė savo automobilio priekiu, dėl ko jai be abejonės turėjo būti matoma, girdima ir netgi jaučiama tai, kad ji atsitrenkė į kitą automobilį, tuo labiau, kai po smūgio abu automobiliai sujuda taip, kad tai galima matyti net ir vaizdo medžiagoje. Visos šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja neabejotinai suvokė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, suprato, kad dėl to kitas automobilis galėjo būti apgadintas ir taip galėjo būti padaryta žala ne tik jos pačios, bet ir kito asmens turtui, tačiau, tai suvokdama, sąmoningai perstatė automobilį į kitą vietą ir iš įvykio vietos pasišalino, apie tai neinformuodama nukentėjusiojo ar policijos, t. y. kad ji veikė tyčia.
Iš byloje esančių foto nuotraukų matoma, kad smūgio metu tiek pačios pareiškėjos, tiek nukentėjusiojo automobilis buvo apgadinti (b. l. 19–23).
Iš draudimo bendrovės Compensa Vienna Insurance Group, ADB, 20223 m. rugsėjo 13 d. išmokos potvarkio pagal draudimo sutartį Nr. 23/300-27699/1, matyti, kad D. M. dėl 2023 m. rugpjūčio 24 d. įvykio metu jo automobiliui Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų, išmokėta viso 905,78 Eur dydžio išmoka (b. l. 32)
Pažymėtina, kad atsakomybei pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį kilti reikalinga įrodyti ne tik tai, kad asmuo po eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET, bet ir tai, kad eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiuo atveju nustatyta, kad I. C. veiksmais nukentėjusiajam padaryta 905,78 Eur dydžio žala, taigi nukentėjusiajam padaryta žala yra didesnė nei 15 MGL (750 Eur) ir atitinka ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėtį.
Iš aptartų duomenų akivaizdu, kad I. C., vairuodama automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, taip kliudė nukentėjusiojo D. M. automobilį, padarydama didesnę nei 15 MGL turtinę žalą ir nepranešusi apie tai nei nukentėjusiajam, nei policijai, pasišalino iš įvykio vietos, tokiais savo veiksmais padarydama ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, I. C. anksčiau administracine tvarka bausta vieną kartą, baudą sumokėjus, taigi pareiškėjai, patraukus ją administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį, pagrįstai paskirtos minimalios straipsnių sankcijose numatytos baudos, o taip pat ir teisinga bei proporcinga galutinė nuobauda – 1100 Eur bauda, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nepadarė ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda pareiškėjai skirta teisingai, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais,
nutaria:
I. C. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-21120-2023 palikti nepakeistą.
Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 23220172896 medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.