Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamąja byla Nr. 1-138-633/2017, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas L. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 6 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje L. J. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui Algiui Vieraičiui, kuris 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi nusišalino nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nusišalinimas grindžiamas tuo, kad byloje nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas L. J. yra Vilkaviškio rajono apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios K. J. sūnus. Be to, K. J. yra transporto priemonės, kuria L. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, savininkė ir valdytoja, todėl ji turi tiesioginį suinteresuotumą bylos nagrinėjimo baigtimi. Teisėjas taip pat nurodė, kad jį ir K. J. sieja ne tik profesiniai, bet ir geri asmeniniai santykiai, o tai gali sukelti interesų konfliktą. Teisėjo teigimu, nurodytos aplinkybės gali kelti abejonių teisėjo nešališkumu ir kitiems proceso dalyviams.

2017 m. balandžio 11 d. nutartimi laikinai Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas einantis teisėjas Laimutis Vaitkus, remdamasis iš esmės analogiškais argumentais, nušalino Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjus nuo pirmiau paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui.

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, baudžiamoji byla, kurioje nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltinamas L. J., yra teisminga Vilkaviškio rajono apylinkės teismui. Tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikšmingus valstybės saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas teisės į nešališką ir teisingą teismą užtikrinimas.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nei vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas.

Nagrinėjamu atveju paaiškėjusios aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas L. J. yra Vilkaviškio rajono apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios K. J. sūnus, kad K. J. yra transporto priemonės, su kuria L. J. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, savininkė, gali sukelti proceso dalyviams abejonių Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, ši aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu. Pastaruoju aspektu objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas nėra susiformavęs išankstinės ir galimai nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui palankios nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties. Siekiant pašalinti bet kokias galimas abejones dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Sprendžiant klausimą, kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų būti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Šakių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra (duomenys neskelbtini) mieste ar rajone, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, yra mažesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-138-633/2017, kurioje L. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, perduoti nagrinėti Šakių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Šakių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti l. e. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėjui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.