- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-286-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45694-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- Z. Č.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Rimutei Dzimanavičienei, nuteistajai Z. Č., jos gynėjui advokatui Rimantui Jonynui, vertėjai Jelenai Kudriašovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo Z. Č. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. 00.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 7 d. 15.59 val., t. y. 2 dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Z. Č. nuteista už tai, kad ji turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pardavė narkotines medžiagas o būtent: ji, nenustatytomis aplinkybėmis (laiku ir vietoje), turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti neteisėtai įgijo 0,00021 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurias neteisėtai laikė savo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kai dalį turimos narkotinės medžiagos, o būtent 0,00018 g karfentanilio, 2017 m. rugsėjo 5 d. 22.00 val., šalia (duomenys neskelbtini), už 66 eurus pardavė S. G., o likusias narkotines medžiagas – 0,00003 g karfentanilio, neteisėtai laikė bute, (duomenys neskelbtini), kai 2017 m. rugsėjo 6 d. 00.20 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais savo veiksmais Z. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus darė išvadą, kad kaltinamosios Z. Č. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamosios S. G. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. R. ir A. R. parodymais, 2017-09-06 kratos protokolu, specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga. Skirdamas bausmę Z. Č. pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas minimaliai laisvės atėmimo bausmei. Žemesnės instancijos teismas, nustatęs, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos tikslu jas parduoti, kad buvo parduoti 12 lankstinukų su narkotine medžiaga, kad pas Z. Č. gyvenamojoje vietoje rasta dar du lankstinukai su tokia pat narkotine medžiaga ir 1121,60 eurų pinigų suma, įvertinus tai, kad S. G. patvirtino, kad ir anksčiau yra pirkusi narkotinės medžiagos iš Z. Č., tai, kad kratos metu bute rasti pinigai buvo smulkiomis kupiūromis, teismas darė išvadą, kad kratos metu bute rasti ir paimti pinigai yra gauti iš uždraustos veikos, t. y. prekybos narkotinėmis medžiagomis, ir turi būti konfiskuoti kaip baudžiamojo kodekso uždraustos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. Č. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį, apeliantę dėl įrodymų nepakankamumo išteisinti arba grąžinti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui peržiūrėti iš naujo.
3.1. Apeliantė nesutikdama su teismo išvadomis ir jai skirta bausme, nurodo, jog ji neturėjo tikslo parduoti narkotines medžiagas, ir kaip nurodė ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžio metu - nežinojo, kad iš matymo pažįstamai S. G. perdavė būtent narkotines medžiagas.
3.2. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu keletas įrodymų buvo sufabrikuoti pačių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, t.y. S. G. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ir parodymuose ikiteisminio tyrimo teisėjui S. G. teigė, kad ji paskambino Z. Č. ir susitarė, kad Z. Č. jai parduos tam tikrą kiekį narkotikų, ir kad Z. Č. jai nurodė susitikimo vietą – prie (duomenys neskelbtini) kiosko (teisminio nagrinėjimo metu S. G. šiuos savo parodymus paneigė, nurodydama, kad taip sakyti jai liepė policijos pareigūnai). Tai buvo netiesa. Nors Z. Č. tvirtina, kad turi telefoną, kuriuo naudojosi jau keletą metų, tačiau teigia, jog S. G. jai (Z. Č.) ikiteisminio tyrimo nurodytu laiku (2017-09-05 vakare) neskambino, telefono numerio S. G. nežinojo ir dėl narkotikų su Z. Č. nesitarė.
3.3. Taip pat pažymi, jog apeliantė Z. Č. savo bute narkotinių medžiagų niekada neturėjo ir nelaikė, pati jų kratos metu nematė ir negali paaiškinti iš kur jos galėjo atsirasti. Taip pat akcentuoja, kad kambaryje ji taip pat nelaikė folijos rulonėlių, kurių vieną galėjo turėti savo virtuvėje. Apeliantei įtarimą kelia ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai, kurie nenufotografavo šių svarbių įrodymų ir jų apeliantei neparodė, tik dokumentavo kratos protokole ir pateikė ekspertizei. Byloje nuotraukų su užfiksuotais daiktiniais įrodymais nėra. Pažymi, kad apeliantės pirštų atspaudų niekur nerasta ir nėra jokių kitų įrodymų patvirtinančių jos (Z. Č.) ryšį su šiais narkotikais ir folijos rulonėliais. Policijos pareigūnai po sulaikymo siūlė jai bendradarbiauti, tačiau atsisakius tai daryti, pažadėjo „pasodinti“. Šiuo metu ji yra kaltinama narkotikų platinimu dar dvejose bylose, kur save taip pat laiko nekalta, ir mano, kad visas šias bylas inicijavo ir įrodymus „pritempė“ pareigūnai vykdydami savo pažadą.
3.4. Apeliantė nurodo, jog dėl visų šių sąsajų su narkotikais galimai yra kaltas Z. Č. vyras B. V., kuris prekiavo narkotinėmis medžiagomis, jas platino, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, pilnai pripažino savo kaltę ir šiuo metu yra už tai nuteistas ir atlieka bausmę. Jis savo nusikalstamus veiksmus slėpė, todėl Z. Č. nieko apie tai nežinojo iki to laiko, kol tiesiogiai nebuvo apkaltinta narkotikų platinimu. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ji nesakė, kad paketą, su jai nežinomu turiniu gavo iš vyro, o nurodė kitą asmenį, nes tuo metu B. V. gyveno su ja ir judviejų vaikais nuomojamame bute, todėl nieko neaiškindamas apie paketo turinį, jis paprašė išeiti į kiemą ir prie kiosko perduoti S. G. paketą, paimti pinigus ir atnešti jam, ką ji ir padarė. Be to, apeliantės teigimu ši aplinkybė, liudija ir tai, kad ji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį.
3.5. Pasak apeliantės, jos nurodomų faktų tikrumą įrodo tai, jog kaltinamoji S. G. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui 2017-09-07 paaiškino, kad dėl narkotikų įsigijimo ji skambino telefonu Z. Č. ir tarėsi su ja (I t. b.l. 117-118), telefoną iš kurio skambino pametė. Duodama savo parodymus teisminio nagrinėjimo metu S. G. nurodė kitas aplinkybes, kad dėl narkotinių medžiagų įsigijimo ji skambino telefonu Z. vyrui pravarde „C“, kuris jai liepė po 15 min. atvykti prie kiosko. Buvo susitarta dėl lankstinukų kiekio ir kainos (II t. b.l. 182). Tokį parodymų keitimą S. G. paaiškino tuo, kad taip jai sakyti nurodė policijos tyrėjai, kad nekišti „C“, ji (S. G.) tuomet buvo abstinencijos būklėje, todėl ir sakė taip, kaip nurodė pareigūnai, kad tik kuo greičiau būtų išleista. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai žinojo, jog B. V. turi pravarde „C“ įrodoma dokumentu, esančiu byloje: policijos pranešimas apie gautą informaciją (I t. b.l. 3). Be to, akcentuojama, jog tuo metu, kai buvo vykdomas jos (Z. Č.) sulaikymas, ji važiavo kartu su B. V., tuo pačiu taksi automobiliu, tačiau ji buvo sulaikyta, o B. V. paleidžiamas, net neapklausiamas, kaip visiškai nesusijęs su šiuo nusikaltimu, nors informaciją apie jo dalyvavimą šioje veikoje policija turėjo turėti.
3.6. Be to, nurodo, jog policijos pareigūnai buvo informuoti apie šį nusikaltimą iš anksto, nes sulaikydami S. G. ir S. T. pareigūnai žinojo, kad S. G. įsigijo 12 lankstinukų, S. T. paliudijo, kad kratos metu viešbutyje pareigūnai rado tik penkis lankstinukus su narkotikais ir iš karto paklausė, kur dar septyni, ir reikalavo juos atiduoti, už tai žadėdami leisti dalį jų suvartoti (II t. b.l. .189). Apklausiami policijos pareigūnai neatskleidė nei informacijos šaltinių, nei tyrimo detalių, kas leidžia abejoti jų parodymų tikrumu ir patikimumu.
3.7. Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus nuteistoji Z. Č. mano, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino iš kur atsirado narkotinės medžiagos, nepagrįstai netenkino gynėjo prašymo apklausti B. V., nes įvertinus šias aplinkybes nebūtų pakakę įrodymų priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Atkreipia dėmesį, kad Z. Č. neteista, charakterizuojama teigiamai, turi gausią šeimą - 8 vaikus, iš kurių mažiausiai 10 mėnesių, gyvena tvarkingai, turi pakankamai pajamų šeimai išlaikyti, turi socialinį butą. Taip pat mano, jog byloje nėra duomenų, kad buvę pas ją (Z. Č.) bute pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos, nes byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad šiuos pinigus ji gavo iš savo vaikų senelio (pirmojo vyro tėvo) M. J. (II t. b.l. 36 ), todėl mano, kad net priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, teismas neturėjo pagrindo jai ir vaikams priklausančių pinigų konfiskuoti.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad apeliantė ginčija savo kaltę, nesutinka su teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų vertinimu, kelia reikalavimą ją išteisinti dėl įrodymų nepakankamumo arba grąžinti bylą apylinkės teismui peržiūrėti iš naujo. Mano, jog ji buvo nepagrįstai pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes šios nusikalstamos veikos nepadarė. Mano, jog teismas grindė nuosprendį nenuosekliais bei abejotinais kitų nuteistųjų bei liudytojų parodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Taip pat nesutinka su taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimu.
8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl kaltės yra deklaratyvūs, iš esmės argumentuojami ginčijant bei nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu ir patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu ir netinkamu BK 260 straipsnio 1 dalies taikymu. Priešingai nei teigiama nuteistosios Z. Č. apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje apklaustų asmenų parodymus, išanalizavo rašytinius įrodymus, sugretino šiuos duomenis tarpusavyje ir jų visumoje, todėl pagrįstai sprendė, jog Z. Č. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. Kaip nustatyta byloje nuteistoji Z. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltės nepripažino, tvirtino, jog ji neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, nepardavė jų, nes neva, jos bute rastas narkotines medžiagas paliko E. S., o paprašyta iš matymo pažįstamo asmens vardu „J.“, ji S. G. perdavė kvepalus, suvyniotus į servetėlę. Pirmosios instancijos teismui atmetus tokią apeliantės versiją ir kolegijai neturint jokio pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadoms šioje dalyje (dėl ko šie žemesnės instancijos teismo motyvai nebekartojami), apeliaciniame skunde nuteistoji iškėlė naują versiją, tvirtindama, jog dėl šių sąsajų byloje yra kaltas jos sugyventinis B. V., kuris prekiavo narkotinėmis medžiagomis, jas platino, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, už ką šiuo metu yra nuteistas ir atlieka bausmę. Tokių parodymų keitimą apeliantė grindžia tuo, kad ji pasinaudojo teise neduoti parodymų prieš savo artimą giminaitį, todėl nesakė, kad paketą, su jai nežinomu turiniu gavo iš sugyventinio, o nurodė kitą asmenį, nes tuo metu B. V. gyveno su ja ir judviejų vaikais nuomojamame bute, kuris nieko neaiškindamas apie paketo turinį paprašė jos išeiti į kiemą, t.y. prie kiosko, ir perduoti S. G. paketą, paimti pinigus ir atnešti jam, ką ji ir padarė. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismui neišsiaiškinus iš kur atsirado narkotinės medžiagos ir nepagrįstai netenkinus gynėjo prašymo apklausti B. V., tvirtina, jog ji buvo išprovokuota nusikalsti B. V., todėl yra nuteista nepagrįstai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
10. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Z. Č. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti bei jas pardavė šioje byloje taip pat nuteistai S. G., kuri apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Narkotinių medžiagų pardavimas S. G. nustatytas kaltinamosios (nuteistosios) S. G. parodymais, duotais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų D. R. ir A. R. parodymais, 2017-09-06 kratos protokolu, specialisto išvadomis ir kita bylos medžiaga.
11. Nepagrįsti apeliantės ir gynybos išsakyti argumentai apeliacinės instancijos teisme, kad ji buvo provokuojama nusikalsti sugyventinio B. V.. Teismų praktikoje provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Kaip matyti iš apeliantės Z. Č. parodymų duotų teisme, ji neneigdama, jog kaltinime nurodytu metu buvo prie Maxima parduotuvės Šaltkalvių g., nurodė, jog tuo metu sugyventinio B. V. namie nebuvo. 2017-09-05 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK antrojo veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 veiklos skyriaus pareigūnai disponavo informacija ((duomenys neskelbtini)), kad 2017-09-05 vakare B. V., pravarde „C.“ ir Z. Č., Vilniuje, šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prie kioskų platino narkotines medžiagas. Minėtas narkotines medžiagas iš namų atsinešdavo paduoti klientams dviese arba po vieną (t.1, b.l. 5). Tokias aplinkybes policijos pareigūnai D. R. ir A. R. patvirtino ir teisme. Be to, šių liudytojų parodymais ir jų disponuojama informacija nustatyta, kad 2017-09-05 apie 22.00 val. Z. Č., išėjusi iš savo gyvenamosios vietos ir priėjusi prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), S. G. perdavė narkotines medžiagas, aplinkui nieko nebuvo. Z. Č., padavusi narkotines medžiagas grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-09-05 apie 23.40 val. Z. Č. išėjo iš gyvenamojo namo ir įsėdo į taksi automobilį kartu su vyru ir nepilnamečiu vaiku. Taksi automobilis su minėtais asmenimis pajudėjo link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnams būnant prie minėtos parduotuvės 2017-09-06 apie 00.00 val. atvažiavo taksi automobilis iš kurio išlipo Z. Č., jos sugyventinis (B. V.) ir nepilnametis berniukas. Sulaikant S. G. ši paaiškino, kad narkotines medžiagas ji įsigijo iš Z. Č., todėl Z. Č. buvo sulaikyta (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 52), po ko įtariant Z. Č. padarius nusikaltimą, pas ją namuose buvo atlikta neatidėliotina krata (t. 1, b.l. 16-20), kurios metu buvo rasta po sofa polietileninis maišelis su 2 folijos lankstinukais, kuriuose, kaip nustatyta specialisto išvadoje buvo 0,00003 g. narkotinės medžiagos karfentanilio (t. 1, b. l. 41-43) ir kurios teisėtumas 2017-09-08 patvirtintas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b.l. 23).
12. Taigi tokie duomenys bei liudytojų parodymai patvirtina, jog būtent Z. Č. buvo stebima šiai nežinant, kadangi pareigūnams iš anksto buvo žinoma, kad jie sulaikinėja asmenį, kuris neteisėtai disponuoja ir platina narkotines medžiagas, todėl B. V. duomenys nebuvo nustatinėjami, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė gynybos prašymą (pareikštą tik bylą baigiant nagrinėti iš esmės) apklausti B. V., nes šio asmens parodymai šioje byloje nebūtų reikšmingi. Be to, liudytojų D. R. ir A. R. parodymai sutampa ir su nuteistosios S. G. parodymais, duotais tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet ji nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, jog narkotikus pirko pas Z. Č., kuri į sutartą vietą atėjo su 13-14 metų mergaite, ji (S. G.) Z. Č. padavė pinigus, po ko Z. Č. atviroje vietoje jai nurodė paimti narkotikus, suvyniotus į servetėlę folijos lankstinukuose šalia uždaryto kiosko. Savo parodymus, jog narkotikus pirko iš Z. Č., nuteistoji S. G. patvirtino ir atpažinimo pagal fotonuotraukas metu (t. 2, b. l. 82-84). Nagrinėjamu atveju nuteistosios Z. Č. veiksmų vertinimui neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistoji S. G. asmeniškai telefonu dėl narkotikų pardavimo su Z. Č. nesitarė, nes bylos įrodymų visuma yra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nurodytomis aplinkybėmis būtent Z. Č. pardavė narkotinę medžiagą S. G. ir tokiu būdu ją neteisėtai platino. Įvertinus Lietuvos informacinėje teismų sistemoje LITEKO esančius duomenis apie nuteistosios sugyventinio B. V. teistumą kartu su apeliante Z. Č. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 nuosprendis, pakeistas 2019-04-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu dėl Z. Č. paskirtos bausmės, t.y. šiuo apeliacinės instancijos nuosprendžiu Z. Č. skirta bausmė pagal BK 260 str. 2 d. sušvelninta BK 54 str. 3 d. pagrindu iki 4 metų laisvės atėmimo), akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu ji palaikė artimus santykius su B. V., todėl šiuo atveju kviesti liudyti bei pasikliauti B. V. parodymais ir jų pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tikint, jog Z. Č. jai inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, nebūtų nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
13. Įvertinus aptartus nuteistosios S. G. parodymus, liudytojų D. R. ir A. R. parodymus, 2017-09-06 kratos protokolą, specialisto išvadas bei kitą rašytinę bylos medžiagą, detaliai aptartą pirmosios instancijos teismo, Z. Č. pakeisti paaiškinimai apie tokio jos elgesio priežastis, teisėjų kolegijos neįtikina ir leidžia pagrįstai abejoti tiek Z. Č. nuoširdumu, tiek ir jos išdėstytų faktinių nagrinėjamos baudžiamosios bylos aplinkybių patikimumu. Darant šią išvadą, vertinant Z. Č. nuolatinį parodymų keitimą viso proceso metu ir jos pasirinką gynybinę versiją apeliaciniame skunde, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (nuteistojo) parodymais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos, dėl ko, sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys (paneigiantys) kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Z. Č. nebuvo kurstoma ar provokuojama nusikalsti, o jos tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi savarankiškai, t. y. be B. V. poveikio.
14. Nuteistoji Z. Č. apeliaciniame skunde ginčija ir jai nepalankių įrodymų leistinumą ir patikimumą, t. y. apklaustų policijos pareigūnų parodymus, kurie neatskleidė nei informacijos šaltinių, nei tyrimo detalių. Ji gi abejoja ir kratos, atliktos jos gyvenamojoje vietoje, patikimumu, nes pareigūnai nenufotografavo svarbių įrodymų, jų apeliantei neparodė, aplinkybes tik dokumentavo ir daiktinius įrodymus pateikė ekspertizei. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareigūnai, disponavę informacija apie narkotinių medžiagų platinimą ir atlikę tam tikrus procesinius veiksmus pagal baudžiamojo proceso įstatymą gali būti apklausiami kaip liudytojai. Šiuo atveju D. R. ir A. R. kaip liudytojai buvo apklausti viešame teismo posėdyje ir davė išsamius parodymus apie jiems žinomas ir šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Nuteistoji Z. Č. ir jos gynėjas turėjo galimybę užduoti šiems liudytojams klausimus, aiškintis reikšmingas, jų manymu, aplinkybes, todėl vien ta aplinkybė, kad pareigūnai apeliantei neatskleidė informacijos šaltinių, nėra pagrindo jų parodymus, be kita ko, svarbius ir kitų įrodymų patikrinimui bei jų vertinimui, laikyti kaip nepatikimus. Taip pat, priešingai nei teigia apeliantė, nėra pagrindo abejoti ir byloje atliktos kratos duomenų įrodomąją verte, kurios teisėtumas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krata buvo vykdoma neatidėliotinai, nenaudojant specialių techninių priemonių. Tačiau, aplinkybė, kad krata nebuvo fiksuojama specialiomis techninėmis priemonėmis, nėra pagrindas abejoti policijos pareigūnų veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, nes šie duomenys patvirtinti ne tik jų pačių parodymais, bet ir nuteistosios S. G. parodymais, kuriai buvo parduota narkotinė medžiaga, tarnybinių pranešimų duomenimis apie disponuojamą informaciją, S. G. ir S. T. sulaikymo, jų asmens kratos protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie detaliai aptarti pirmosios instancijos teismo ir gauti BPK numatyta tvarka bei ištirti teisme.
15. Taigi pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą Z. Č. nusikalstamai veikai ją kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai Z. Č. už jos padarytą nusikaltimą šioje byloje paskirta bausmė yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Pirmosios instancijos teismas Z. Č. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat įvertino tai, kad Z. Č. teista 2 kartus už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, tačiau nuosprendžiai neįsiteisėję, todėl pagrįstai vertino, kad šį nusikaltimą ji padarė būdama neteista ir teisiama pirmą kartą. Įvertino ir tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų, todėl pagrįstai darė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus Z. Č. laisvės atėmimo bausmę artimą minimaliai.
16. Nuteistoji Z. Č. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nepagrįstai visa apimtimi konfiskavo jos bute kratos metu rastus pinigus – 1121,60 eurų. Mano, jog teismas neturėjo pagrindo jai ir vaikams priklausančių pinigų konfiskuoti.
17. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskavo iš Z. Č. asmens kratos metu paimtus 1121,60 eurų. (t. 1, b. l. 16-20), konstatavęs, jog kratos metu bute rasti ir paimti pinigai yra gauti iš uždraustos veikos. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad narkotinės medžiagos buvo įgytos tikslu jas parduoti, kad buvo parduoti 12 lankstinukų su narkotine medžiaga, kad pas Z. Č. gyvenamojoje vietoje rasta dar du lankstinukai su tokia pat narkotine medžiaga ir 1121,60 eurų pinigų suma. Taip pat vertino tai, kad S. G. patvirtino, kad ir anksčiau yra pirkusi narkotinės medžiagos iš Z. Č., tai, kad kratos metu bute rasti pinigai buvo smulkiomis kupiūromis.
18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės Z. Č. teiginiai dėl nuteistajai taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo visa apimtimi yra pagrįsti. Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nuteistoji Z. Č. viso proceso metu teigė, kad buvusius pas ją (Z. Č.) bute pinigus ji gavo iš savo vaikų senelio (pirmojo vyro tėvo) M. J.. Šiuos nuteistosios argumentus baudžiamojoje byloje patvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateiktas M. J. raštelis bei duomenys apie šio asmens darbą ir pajamas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažyma aptvirtina ir apie socialinės pašalpos paskyrimą Z. Č. (t. 2, b. l. 14-38.). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad Z. Č. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau iš byloje ištirtų įrodymų negalima konstatuoti, kad kratos metu pas nuteistąją Z. Č. surasti pinigai, išskyrus 66 eurus, kuriuos ji gavo iš nusikalstamos veikos pardavus S. G. narkotines medžiagas, buvo gauti nusikalstamai. Nesant pagrįstų įrodymų dėl pas Z. Č. asmens kratos metu surastų pinigų kilmės – 1055,60 Eur (1121,60 Eur – 66 Eur) negalima konstatuoti, kad šie pinigai buvo nusikalstamos veikos rezultatas, dėl šios priežasties turto konfiskavimas šioje dalyje negalimas. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje Z. Č. baudžiamasis įstatymas – BK 72 straipsnio 2 dalis – pritaikytas netinkamai, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, keičiama dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistosios Z. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš Z. Č. konfiskuota 1121,60 eurų, paimtų Z. Č. priklausančiame bute kratos metu.
2017 m. rugsėjo 19 d. vyr. tyrėjos J. P. nutarimo Nr. 10-IL-20883 pagrindu, pagal 2017 m. rugsėjo 19 d. kvitą A, serija (duomenys neskelbtini) į Vilniaus apskrities VPK kasą perduotus saugoti pinigus 66 eurų, paimtus Z. Č. priklausančiame bute kratos metu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti. Likusius pinigus – 1055,60 Eur, grąžinti Z. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.