- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- e2-30255-1044/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24114-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gerda Sinkevičienė
- Ieškovas
- AS „PlusPlus Capital“
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AS „PlusPlus Capital“ ieškinį atsakovui V. N. (V. N.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AS „PlusPlus Capital“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo V. N. (toliau ir atsakovas) 7 452,39 Eur skolos (negrąžinto kredito), 1 991,69 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 670,72 Eur delspinigių, 19,00 Eur procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (7 452,39 Eur) už laikotarpį nuo 2019-08-09 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog atsakovas ir AS „Bigbank“ filialas (toliau ir bankas) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią bankas suteikė atsakovui sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą finansavimo sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas 2018 m. liepos 13 d. sutartį nutraukė. 2017 m. gruodžio 18 d. periodine reikalavimo perleidimų sutartimi visos iš sutarties kylančios banko reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovui, faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2018 m. rugpjūčio 3 d. Ieškovo teigimu, reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo dieną negrąžinto kredito pagal sutartį sudarė 7 452,39 Eur.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jo įteikti sutuoktinei 2019 m. rugpjūčio 21 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. spalio 5 d. AS „Bigbank“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 7 082,49 Eur kreditas, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2023 m. spalio 20 d. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, kredito gavėjas sutarties mokėjimo grafike nurodyta tvarka ir terminais įsipareigojo kredito davėjui grąžinti bendrą finansuojamą sumą, sumokėti palūkanas ir mėnesinį administravimo mokestį (iš viso 13 221,43 Eur) (e. b. l. 14-19). Prisiimtų įsipareigojimų atsakovas tinkamai nevykdė ir liko skolingas pirminiam kreditoriui AS „Bigbank“ 7 452,39 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinis kreditorius 2018 m. liepos 13 d. sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė (e. b. l. 24). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą ir panaudotą kreditą pagal minėtą Sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 7 452,39 Eur.
Nustatyta, kad tarp pirminės kreditoriaus AS „Bigbank“ ir ieškovo AS „PlusPlus Capital“ 2017 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovui perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį (e. b. l. 23), faktinė reikalavimo teisių perleidimo diena – 2018 m. rugpjūčio 3 d.
CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu (e. b. l. 10).
CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo mėnesinių įmokų bei kitų pagal sutartį mokėtinų sumų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 7 452,39 Eur negrąžinto kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovui priteistina 7 452,39 Eur negrąžinto vartojimo kredito.
Sutarties pagrindinėse sąlygose numatyta, kad metinė palūkanų norma yra 19 proc., kuri apskaičiuojama nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio (e. b. l. 19). Sutartyje nenumatyta, kad sutarties nutraukimo atveju mokėjimo palūkanos nustojamos skaičiuoti. Taigi, remiantis sutartimi ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanų ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško kredito grąžinimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 1 991,69 Eur palūkanos iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) ir 19 proc. metinės mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (7 452,39 Eur), skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (e. b. l. 16-17). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovo paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 670,72 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 670,72 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis)
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5,00 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (10 114,80 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 228,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir iš atsakovo priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AS „PlusPlus Capital“ (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo V. N. (V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 452,39 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du eurai, 39 ct) skolos, 1 991,69 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt vienas euras, 69 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 670,72 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt eurų, 72 ct) delspinigių, 19,00 (devyniolikos) procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos (7 452,39 Eur) už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 114,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 228,00 Eur (du šimtai dvidešimt aštuoni eurai, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.