- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-07
- Bylos Nr.
- I-418-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00148-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui
Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos:14.4.7;55.1.3
2017 m. rugsėjo7d.
Panevėžio apygardos administracinioteismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės,Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)ir DalytėsZlatkuvienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjasuždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“(toliau – ir pareiškėjas, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) Panevėžio apygardos administracinio teismo priimtu skundu(b.l. 2-4, 49-50) prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio RAAD) 2017 m. kovo 22d. Privalomąjį nurodymąNr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir privalomasis nurodymas) ir 2017m. balandžio 14d. Panevėžio RAAD direktoriaus sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini)“(toliau – ir sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2017m. vasario 28d. atsakovo atlikto patikrinimo aktu buvo konstatuota, jog pareiškėjas vykdo atliekų tvarkymo veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo(toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 30 straipsnio 12 dalies nuostatas. Privalomuoju nurodymu buvo pareikalauta, kad pareiškėjas nutrauktų mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, nes tokia veikla prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies nuostatoms, o Panevėžio RAAD direktoriaus sprendimu privalomasis nurodymas buvo paliktas nepakeistu. Pareiškėjas mano, kad skundžiami aktai yra nepagrįsti, nes pareiškėjas nepavojingų atliekų surinkimu, vežimu verčiasi nuo 2000m. vasario 24d., turi teisę išrašyti gaminiųir(ar)pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, turi pavojingų atliekų licenziją, yra įregistruotas atliekų tvarkytojų valstybės registre, mišrių atliekų vežimo paslaugas teikia Panevėžio miesto teritorijoje esantiems juridiniams asmenims bei Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos gyventojams ir juridiniams asmenims. 2014m. vasario 20d. pareiškėjas su Panevėžio rajono savivaldybe sudarė Komunalinių atliekų surinkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Su Panevėžio miesto savivaldybės administracija tokia sutartis nebuvo sudaryta, kadangi sutarties sudaryti nesutinka Panevėžio savivaldybės administracija, kuri tokią sutartį yra sudariusi su akcine bendrove „Panevėžio specialusisautotransportas“ (toliau – ir AB „Panevėžio specialusis autotransportas) bei šią įmonę yra pasirinkusi komunalinių atliekų tvarkytoja ir vežėja Panevėžio miesto teritorijoje. Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba2015m. liepos 16d. nutarime Nr.2S-10/2015 konstatavo, jog Panevėžio miesto savivaldybės administracija sudarydama sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo su savo kontroliuojama įmone AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo(toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio reikalavimus bei įpareigojo šią sutartį nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas šį nutarimą paliko nepakeistu, tačiau teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs. Šios priežastys trukdo pareiškėjui sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija. Be to, pareiškėjas mano, kad privalomuoju nurodymu nepagrįstai yra reikalaujama nutraukti visą pareiškėjo vykdomą mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, o jame nurodytas pažeidimas nelaikytinas pažeidimu, kuriuo buvo padaryta ar kyla grėsmė, kad bus padaryta žala aplinkos apsaugai, bus atlikta aplinkai kenksminga veikla, ar pažeidimu bus sukeltos pasekmės gamtos ištekliams ir aplinkai, todėl dėl atsakovas negalėjo privalomuoju nurodymu reikalauti nutraukti pareiškėjo veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio RAAD atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad atliekant neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą buvo nustatyta, jog pareiškėjas surenka mišrias komunalines atliekas Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. Atsakovas teigia, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalį atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Atsakovo aiškinimu,pagal Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013m. birželio 27d. sprendimą Nr. 1-214 ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarytą 2014m. gruodžio 11d. sutartį Nr. 22-1437, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Panevėžio miesto teritorijoje gali vykdyti tik AB „Panevėžio specialusis autotransportas“.Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad privalomuoju nurodymu yra reikalaujama nutraukti visą pareiškėjo vykdomą mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, kadangi privalomajame nurodyme yra kalbama tik apie tą atsakovo veiklą, kuri prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 daliai, tai yra tik apie Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje pareiškėjo vykdomą mišrių atliekų surinkimo veiklą. Atsakovas mano, kad privalomasis nurodymas yra pagrįstas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo(toliau ir- Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 18 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017m. vasario 28d. Panevėžio RAAD vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė K. H. pagal Panevėžio RAAD Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjo pavedimą atliko pareiškėjo veiklos neplaninį patikrinimą, kurio tikslas – įvertinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2017m. vasario 8d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini))pateiktą informaciją bei nustatyti ar pareiškėjas laikosi atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų tvarkymo apskaitos ataskaitos už 2016 metus duomenų nustatyta, kad pareiškėjas renka mišrias komunalines atliekas (atliekos kodas 20 03 01) Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje. 2017 m. kovo 22d. Panevėžio RAAD vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė K. H., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo(toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 2 punktu, davė Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė nutraukti mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, kuri prieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 dalies nuostatoms, bei nustatė reikalavimo įvykdymo terminą – iki 2017m. gegužės 12d. Panevėžio RAAD direktorius,išnagrinėjęs pareiškėjo 2017m. kovo 28d. skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, 2017 m. balandžio 14d. sprendimu paliko privalomąjį nurodymą nepakeistą.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio RAAD privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo
Pareiškėjas pripažįsta, kadtiek 2016 metais, tiek ir 2017 metais, tai yra iki privalomojo nurodymo priėmimo ir jo priėmimo metu, pareiškėjas vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimą iš Panevėžio mieste esančių juridinių asmenų pagal su jais sudarytas sutartis, tai yra vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, nors nebuvo paskirtas Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi ir nebuvo atrinktas komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančiu Panevėžio mieste atliekų tvarkytoju, nes Panevėžio miesto savivaldybė nesudaro su juo sutarties dėl komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo skunde išdėstyti faktai, 2017m. gegužės 15d. pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytos aplinkybės, bylos rašytiniai įrodymai (b.l.6, 7-11,13, 41-42). Tačiau pareiškėjas privalomąjį nurodymą ginčija dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybė nevykdė konkurencingos procedūros atliekų vežėjams Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje atrinkti irsudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Panevėžio mieste su Panevėžio miesto savivaldybės kontroliuojama AB „Panevėžio specialusis autotransportas“, o su pareiškėju tokios sutarties nesudaro.Taip pat pareiškėjas privalomąjį nurodymą ginčija ir dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, nebuvo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje numatyto atvejo privalomajam nurodymui duoti, tai yra, kad nėra kilusi grėsmė, jog bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai, nėra padaryta žala aplinkai ir ji negali būti padaryta, nėra susidariusių aplinkybių, kai reikia likviduoti teisės pažeidimu sukeltas pasekmes aplinkai, pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo priežastis ir panašių atvejų. Be to, pareiškėjas teigia, kad privalomuoju nurodymu jis yra įpareigotas nutraukti visą mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą, nors pareiškėjas teisėtai komunalinių atliekų surinkimo paslaugą teikia Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje pagal su Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarytą sutartį (b.l.15-17).
Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusios Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė yra valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, pasireiškianti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevencija, pažeidimų nutraukimu bei šių pažeidimų padarymu kaltų asmenų nustatymu, jų patraukimu teisinėn atsakomybėn. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai: vyriausieji, vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai(Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 10 straipsnis).Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka turi teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims.Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje numatyti privalomojo nurodymo davimo atvejai.
Nagrinėjamoje byloje privalomasis nurodymas pareiškėjui buvo duotas vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punkte numatytu atveju – kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti.
Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnis numato, kad šis įstatymas reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos(1 dalis). Aplinkos apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad Aplinkos apsaugos įstatymo pagrindu priimami kiti gamtos išteklių naudojimą bei aplinkos apsaugą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai(2 dalis). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnį, aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti aplinka ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys gamtos ištekliai.Įstatymų leidėjas Aplinkos apsaugos įstatymo reguliuojamai sričiai priskyrė ir atliekų tvarkymo veiklą. Tą patvirtina Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnis, kuris nustato, kad asmenys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Aplinkos apsaugos įstatymo 31 straipsnis numato aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę atliekančius pareigūnus, tarp kurių ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kurie, be kita ko, tiria Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnyje nurodytus juridinių asmenų pažeidimus atliekų tvarkymo(surinkimo, vežimo, laikymo ir kt.)srityje. Atliekų tvarkymo įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams ir kitus reikalavimus( 1 straipsnis). Sistemiškai aiškinant aptartas įstatymų nuostatas daroma išvada, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimai priskiriami aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams.
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 41punktą,komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimasyra priskiriamas savivaldybės veiklai. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 44 dalis nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių arvisų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) teikiantis atliekų tvarkymo paslaugas. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 11 dalis nustato, kad savivaldybė ar savivaldybės pavedimu komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, o to paties straipsnio 12 dalis numato, kad atliekų tvarkytojas, teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, šią veiklą savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu jį išrenka savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius
Bylos duomenys patvirtina, kad Panevėžio miesto savivaldybė Panevėžio miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi paskyrė AB „Panevėžio specialusis autotransportas“ ir, be kitų funkcijų, šiai įmone pavedė sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais, o taip pat su šia įmone sudarė sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje( Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2013m. birželio 27d. sprendimas Nr. I-214, ir 2013m. lapkričio 14d. sprendimas Nr. I-323, Komunalinių atliekų tvarkymo Panevėžio mieste paslaugų teikimo sutartis Nr.22-1437, 2014m. gruodžio 11d. sudaryta tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialusis autotransportas.“
Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 18, 20, 40 dalis, komunalinių atliekų surinkimas, vežimas yra priskiriamas komunalinių atliekų tvarkymui.Todėl nustačius, kad pareiškėjas 2016 metais vykdė mišrių komunalinių atliekų surinkimą iš Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje esančių juridinių asmenų, šią savo veiklą tęsė ir 2017 metais, kai jam buvo duotas privalomasis nurodymas, bei atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas, daroma išvada, kad pareiškėjas pažeidė aplinkos apsaugos įstatymus ir pažeidimas yra trunkamasis. Todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 punktu ir davė privalomąjį nurodymą pareiškėjui nutraukti aplinkos apsaugos įstatymus pažeidžiančią veiklą – tai yra pareikalavo nutraukti Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 daliai prieštaraujančią mišrių komunalinių atliekų surinkimo veiklą. Kadangi aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimu privalomajame nurodyme yra įvardinta tik Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 daliai prieštaraujanti pareiškėjo veikla,o tokią pareiškėjo veiklą sudaro komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje, daroma išvada, kad privalomuoju nurodymunėra reikalaujama nutraukti tą pareiškėjo veiklą, kuri neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 12 daliai.Todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negalės teikti komunalinių atliekų surinkimo paslaugų Panevėžio rajone pagal su Panevėžio rajono savivaldybės administraciją sudarytą sutartį nėra pagrįsti. Taip pat atmetami pareiškėjo argumentai dėl privalomojo nurodymo neteisėtumo, kurie pagrįsti Panevėžio miesto savivaldybės antikonkurenciniais veiksmais, kadangi tai yra susiję su kitos sritiesteisės aktų, reglamentuojančių sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimą, taikymu. Be to, jie yra nereikšmingi sprendžiat dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo nesudaro teisėto pagrindo pačiam pareiškėjui pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas.
Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamus privalomąjį nurodymą ir sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimoapeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.