- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- e2YT-2846-1093/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00408-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. S., D. Š., J. Č., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. S., D. Š., J. Č., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. P. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. motina D. M. P. faktiniu valdymu priėmė savo sūnaus V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. P., nors paveldėjimo byla dėl jo palikto turto pas notarą ir nebuvo užvesta, tačiau jo motina D. M. P. nuo 2003 m. valdė pastarajam atitekusią jo tėvo P. P. turto dalį, taip pat ir 2/5 gyvenamojo namo su priklausiniais, gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Jo priklausinius prižiūrėjo, rūpinosi ir naudojosi, kaip savais. Tai truko net 13 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini) kai mirė pati D. M. P.. V. P. motina į notarą dėl mirusio sūnaus palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, tačiau D. M. P. yra priėmusi mirusio savo sūnaus V. P. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja V. P. yra mirusios savo motinos D. M. P. įstatyminė pirmos eilės įpėdinė, todėl po jos mirties nedelsdama kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo byla pas notarą užvesta). Tačiau ji negali tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo kaip paveldėtojos teisių, negali atlikti jokių juridinių veiksmų su visu (duomenys neskelbtini), esančiu turtu, nes jos motinai D. M. P. nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos motina faktiškai valdydama, priėmė savo sūnaus V. P. palikimą, kadangi kita tvarka V. P. nėra galimybės pilna apimtimi įgyvendinti savo, kaip įstatyminės D. M. P. įpėdinės, teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašė nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo D. Š. elektroniniu paštu išreiškė sutikimą su pareiškimu dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. S. atsiliepimu sutiko su V. P. reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Nurodė, kad jos senelė D. M. P. po jos tėvo V. P. mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes su V. P. yra sudarę taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eA2-1323-1093/2020 ir yra išsprendę kilusį ginčą.
Suinteresuoti asmenys J. Č. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismo pranešimai su pareiškimo nuorašais jiems įteikti ir apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad D. M. P. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sūnaus V. P. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Pagal pareiškimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelis P. J. P.. Po jo mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinei D. M. P. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dėl 1/5 dalies mirusio sutuoktinio turto ir piniginio indėlio. Taip pat po P. J. P. mirties, (duomenys neskelbtini), jo sūnui V. P. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą dėl 4/5 dalių turto ir piniginio indėlio, nes jo naudai nuo palikimo dalies atsisakė mirusiojo vaikai: D. Š., J. P. ir V. P.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis V. P., po jo mirties paveldėjimo byla dėl jo palikto turto pas notarą nebuvo užvesta. (duomenys neskelbtini) mirė D. M. P.. Bylos duomenimis nustatyta, kad po jos mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise palikėjui (P. P.) priklausė pagal 2010 m. spalio 29 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 10G-99: 2/5 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 garažo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 sandėliuko, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 malkinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 malkinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat, liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise palikėjai (D. M. P.) priklausė pagal (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini): 138/554 žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 garažo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 pirties, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 sandėliuko, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 malkinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 daržinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 malkinės, un. Nr. (duomenys neskelbtini), 3/5 kitų statinių, un. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš 2018 m. spalio 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, D. M. P. paveldėjo 1/5 dalį turto, kurio savininkas buvo P. P. ir palikimą sudarė ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad po V. P. mirties jo motina D. M. P. valdė jam atitekusią jo tėvo P. P. turto dalį – 2/5 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo, rūpinosi ir naudojosi. Tai truko 13 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini) kai mirė pareiškėjos motina D. M. P.. Pareiškėjos paaiškinimai apie tai, kad jos motina pradėjo faktiškai valdyti po savo sūnaus V. P. mirties likusį turtą, yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis). 2020 m. vasario 7 d. Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė pažymoje Nr. SN3-32 nurodė, kad pagal Molėtų rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 8, asmeninė sąskaita Nr. 396 D. M. P. vardu, registruojasi gyvenamas namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini).
Byloje nėra duomenų, kad po V. P. mirties likusį jo valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Iš Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 10 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-1323-1093/2020, kuria buvo patvirtinta tarp D. S. ir V. P. sudaryta takos sutartis, matyti, jog V. P. ir D. S. susitarė, jog daugiau neturi viena kitai jokių turtinių pretenzijų dėl D. S. tėvo V. P. palikimo priėmimo, turto valdymo, naudojimosi turtu, išlaikymo ir/ar pagerinimo, atlikto po V. P. mirties (taikos sutarties 6 punktas). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. M. P. po savo sūnaus V. P., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.), todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog M. P. priėmė V. P. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos V. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. motina D. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo sūnaus V. P., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po D. M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.